Prie trijų jūrų 2 dalis Bulgarija

Liepos 6d., šeštadienis
Bulgarijos kelių vinjetė kainuoja 5 eurai 7 dienom. Lepinamės Bulgarijos jūra, kuri, nors ir ta pati Juodoji, tačiau visai kitokia nei Rumunijoje. Uolėti krantai, daug laukinių paplūdimių. Maudomės ir gainiojam jūros krabus.

Ant akmenų šildosi daug vikrių driežiukų. Kilo itarimas, kad gali būti ir tų, kurie juos valgo. Brr… net dabar šaltis nupurto, kai prisimenu netikėtai tarp akmenų šliaužiančią juodą virvę. Pirmas lankytinas objektas – Kaliakros iškyšulys.
Yra graži legenda apie 40 mergelių, kurios, nenorėdamos patekti priešui į nagus, susirišo kasas ir kartu nušoko nuo skardžio į jūrą. Bulgarijoje visi paminklai rūsčiai žvelgia į Turkijos pusę. Bendrai paėmus, tų kraštų gyventojai – bulgarai, turkai, graikai ir makedonai į istoriją žiūri labia skirtingom akim. Tuo ne kartą teko įsitikinti lankantis muziejuose, ar šiaip kalbant su vietiniais.

Ilgai ieškoję nakvynės,šiaip ne taip radome, paprastą, bet ne prastą. Prie pat jūros. Ryte atsikėliame ir iškart nukurnėjome mėgautis jūros malonumais. Prisimaudę nuėjome prisirinkti slyvukių apleistoje sodyboj ir netoliese aptikome gydomąjį ežeriuką su gydomuoju purvu ir moliu. Žinoma, kad mes kaip tikri paršeliai iškart puolėme teptis ir lepinti savo odą mineralais. Juo išsitepę pasišildėme saulutėje ir ėjome į ežeriuką nusiplauti molio, reikia paminėti, kad ežeras dar sūresnis už jūrą, o molio gramdymas ne toks lengvas darbas.

13.16h pajudame Auksinių kopų link. Ten pašokinėjome per bangas, nes krantas be akmenų. Žmonių knibždelynė.

Balčik miestelyje pavalgėme tradicinių bulgariškų patiekalų ir važiuojame link Pobiti kameni. Keisčiausių formų akmenys susiformavo tais laikais, kai ten buvo jūra.
Suvenyrų parduotuvėlėje prisipirkome įvairiausių su rožėmis susijusių dovanėlių ir einame pažiūrėti taip pardavėjo išgirtų akmenų. Jie turi atskirus vardus ir dar visokių mistinių galių ( kaip tvirtino suvenyrų pardavėjas) Pasifotografuojame ir grįžtame prie mašinos.

Liepos 7d., sekmadienis
Pusė 8 atsikeliame, pašeriame išalkusius šunelius bulka ir važiuojame pasilepinti jūra į miestelį Obzor. Paplūdimiai geri, visur smėliukas. Einant prie jūros ,kaip ir Palangoj, daugybė mažų kioskelių, viename iš jų pavyko paragauti banica su brinza. Saulėje 30C, bet pavėsis maloniai vėsina. Pasideginę keliaujame į gražųjį Nesebarą. Nesebaro senamiestis įtrauktas į UNESCO, garsėja savo vienuolynais. Sakoma, kad jų daugiau nei gyventojų, nors mums taip nepasirodė..

Žinoma, nakvynės pradėjome ieškoti vėlai naktį, šiaip ne taip radome. Tai buvo aikštelė prie paplūdimio su labai triukšminga diskoteka, bet buvome taip pavargę, jog tai atrodė menkniekis.
Liepos 8d., pirmadienis
Ryte šokome į jūrą ir vėl į Nesebarą, nes nespėjome aplankyti bažnyčių, kurios dirba iki 19h. Saulė tiesiog kepino, tad ilgai neužsibuvom.
Pajūryje mūsų laukė purvo vonios, tiksliau dar viena purvo-druskos laukymė, kurioje vėl lepinomės SPA procedūromis.

Vakare patraukėme Sozopolio link , pakeliui dar užsukome į Šv. Jurgio vienuolyną.

Liepos 9d., antradienis
Vakarą praleidom paplūdymyje maloniai sėdėdami ant gultų, klausydami jūros ošimo ir gurkšnodami vyną. Ryte pabandėme pastatyti smėlio pilį. Pajūryje nemažai kempingų, pvz. „ Zolotaja rybka“ , kuris pažymėtas ir POI. Kaina 25 levai mašinai ir palapinei, žmonėms atskiro mokesčio nėra. Privažiuojame Sozopolį, kuris kažkuo primena Nesebarą. Nusipirkome banica ir patraukėme į miestelio centrą. Ten bandėme užmegzti Skaipe ryšį per wi-fi, bet nepavyko, buvo tik šūkaliojimų ir mosikavimų kratinys. Pavalgėme kavinukėje, kurioje už 5 levus kiekvienas gavome po sriubą, mėsinį patiekalą ir desertą. Apžiūrint senamiestį įsikalbėjom su vietine gyventoja, kuri pasiguodė, kad nors gyvena gražiame mieste, bet sunku sudurti galus.
Liepos 10d., trečiadienis
Nakvojome labai gražioje vietoje už Sozopol , laukiniame pliaže.

Ryte dar nusimaudėme jūroje ir mašinoje ėmėme svarstyti, kur traukti – į rožių slėnį Kazanlak ar iškart į Turkiją. Tas Kazanlak 250 km šone, bet apsilankymas Kazynlak buvo įtrauktas į būtinų lankytinų objektų sąrašą, taigi pasukome būtent į jį. Pro langą matėsi milžiniški vynuogynų laukai.. Prie kelio pardavinėjami labai gražūs persikai po 2, 3 levus, netokie gražūs, bet laabai skanūs – po 0,8 levo.
Atvažiavę į Kazanlak, žinoma, rožių nepamatėme. Damasko rožės žydi gegužę, o rožių šventė pirmąjį birželio sekmadienį. Bet nepaisant to, apsilankymas Kazanlake nenuvylė. Idomus rožių muziejus. Kad išgauti 1 kg rožių aliejaus reikia pririnkti 2 tonas rožių lapelių. Rožių alirjus Bulgarijoje pardavinėjamas beveik kiekviename kioske, tačiau sertifikuoto galima įsigyti tik čia ir jis yra brangesnis.

Paskui aplankėme Frakiečių kapą ir Istorinį muziejų. Ten viskas labai įdomu, nes Bulgarija kažkada buvo Trakijos kraštas su savo karaliais. Gidė tvirtino, kad senovės karalių kapuose Bulgarijoje rasta daugiau auksinių papuošalų, nei Graikijoje.

Apžiūrėjome eksponatus ir dar valandą klausėmės amerikiečių gitaristų dueto, tačiau vienareikšmiškai nusprendėme, kad gatvėje jie vargu išgyventų su tokiom dainom.