Balandžio pradžioje nusprendėme trumpam pabėgti nuo darbų, kasdienybės ir miesto šurmulio. Ieškojome vietos, kur galėtume lėtai leisti laiką, kvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti prie jūros ir tiesiog pabūti dviese. Taip mūsų pasirinkimu tapo Estijos perlas – Kuressaare miestas, esantis Saremos saloje. Iki tol apie šį miestelį buvome girdėję tik tiek, kiek reikėjo norint laimėti „Kahoot“ žaidime, bet ši kelionė parodė, koks jis iš tikrųjų ypatingas.
Kelionė per žemę ir vandenį
Iš Vilniaus išvykome automobiliu – tokios kelionės mums patinka, nes galime sustoti kur panorėję, pasiklausyti muzikos, pasikalbėti. Važiavome per Latviją, o vėliau per Estiją iki Virtsu uosto, iš kurio keltu persikėlėme į Saremos salą. Kelionė nebuvo trumpa, bet ji turėjo savo žavesio. Pats plaukimas keltu – trumpas, bet labai malonus. Pajutome, kad vykstame į visai kitokį pasaulį – ramesnį, lėtesnį, švaresnį.
Pirmieji įspūdžiai Kuressaares
Atvykus į Kuressaare mus pasitiko tylus, švarus ir tvarkingas miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, senoviniais pastatais ir labai malonia atmosfera. Apsistojome mažame jaukiame svečių namuose visai šalia pilies parko. Mūsų kambarys turėjo balkoną su vaizdu į medžių viršūnes – dar be lapų, bet jau pažadą apie artėjantį pavasarį.
Pirmąjį vakarą tiesiog pasivaikščiojome. Kuressaare balandį dar nėra pilnas turistų, todėl jausmas buvo, lyg visas miestelis būtų skirtas tik mums. Ramūs žmonės, tylūs kiemai, ir jūra, kurios kvapas tvyrojo ore.
Pilies paslaptis ir muziejaus dvelksmas
Kitą dieną skyrėme svarbiausiai miesto įžymybei – Kuressaare piliai (Saaremaa loss). Tai viena iš geriausiai išsilaikiusių viduramžių pilių Baltijos šalyse. Eidami per senovinius akmeninius koridorius, prisiminėme, kaip prieš kelis metus lankėmės Trakuose – bet ši pilis visai kitokia: mažesnė, bet labai autentiška. Muziejus viduje pateikė daug įdomios informacijos apie Saremos istoriją, vikingų laikus, net sovietmetį. Mums labai patiko interaktyvios ekspozicijos – Tomas net „užstrigo“ prie vienos instaliacijos, kur galima buvo išbandyti viduramžių kario šarvus.
Po apsilankymo pilyje leidomės į pasivaikščiojimą aplink pilies griovį. Gandrai jau buvo sugrįžę, pamatėme net kelis tupinčius lizduose. Atrodo, kad viskas Kuressaares bunda pavasariui.
SPA, ramybė ir balandžio lietus
Trečiąją dieną leidome sau tikrą atokvėpį – nuėjome į vieną garsiausių miesto SPA centrų. Masažai, sūkurinės vonios, sauna su langu į pušyną… Jautėmės kaip naujai gimę. Vietiniai pasakojo, kad Kuressaare nuo seno garsėja savo gydomuoju purvu ir SPA tradicijomis – mes tuo tikrai įsitikinome.
Popietę kiek lijo, bet tai mūsų visai negąsdino – apsirengę striukes vaikščiojome krantine. Lietus kažkaip tiko miestui, suteikė dar daugiau ramybės. Užsukome į kavinę „Classic Kohvik“ – skanavome tortų, gėrėme kavą, žiūrėjome pro langą į lašančias gatves ir tyliai džiaugėmės.
Paskutinė diena – lėtai, bet su šypsena
Ketvirtą dieną prieš išvykdami dar pasivaikščiojome pakrante, užsukome į vietinę turgavietę – nusipirkome džiovintų žolelių arbatoms ir medaus, pagaminto vietinių bitininkų. Nors balandis dar ne sezono metas, bet Kuressaare paliko labai gilų įspūdį. Grįždami keltu tyliai kalbėjomės apie tai, kad grįšime – gal vasarą, kai žydės pievos ir atsivers daugiau takų pėsčiųjų žygiams.
Kernys 
Rolanx 
biruta