Lietuva, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija: SENIS IR ANTRA BALTIJOS PUSĖ

SENIS IR ANTRA BALTIJOS PUSĖ

Mano vaikai labai turtingi.
Būdamas tokio pat amžiaus kaip dabar mano vyresnis sūnus, neturėjau nei vieno.
O jie dabar turi visus keturis.
Kalbu apie senelius….
Tik mano vaikų vienas senelis toks prietranka (jis taip pats save pavadino 🙂 ).
Išėjęs dirbti į Sodrą, pasileido plaukus…
Praeitą vasarą dviračiu apkeliavo pusę Baltijos jūros per Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją.

https://www.mytrips.lt/Pasakojimas/prietrankos-senjoro-dienorastis/1460

2019 metų gegužės mėnesį kieme pradėjo rodytis kelioninis dviratis, pamažu ant jo konstravosi kelioninės kuprinės.
Gegužės 16 dieną, tyliai, be iškilmių, jis startavo iš Klaipėdos.
Kelionė truko 39 dienas, sako buvo stipriai įdomiau nei prieš metus.
Sekančias 5-6 serijas būsiu ne aš, Jums rašys Vidmantas Grakavinas.
Kaip ir Jūs, nežinau kas manęs laukia, tėvo kelionės dienoraštis guli ant stalo, aš jo dar neskaičiau….
Pažadu, bus įdomu.
Geros kelionės kartu su mano tėvu mums visiems!!!

Gegužės 16d.

Prietranka senjoras vėl kelyje!

Pernai sugrįžus iš kelionės buvau giminės apdovanotas „Kolumbo sertifikatu“, kaip apvažiavęs dviračiu Baltiją. Ogi apvažiavau tik pusę!

Tai šiemet bandysiu apvažiuot kitą pusę – Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją.

Buvo mintis gauti Rusijos vizą ir važiuoti per Karaliaučių, bet apsigalvojau – ten nelaisva šalis, nenoriu jokių apribojimų.

Taigi šiandien, nuvijęs šalin „kapituliantiškas“ mintis ir įžvelgęs internete pamanomą orą, išvykau.

Iš ryto saulutė, visai gražu.

Myniau prie Ketvergius, Pėžaičius, Skomantus, Švėkšną, Gardamą, Žemaičių Naumiestį. Popiet stiprėjo vėjas NO, kai pasisuka priešinis – buvo sunkoka.

Pasiklausydamas gegučių ir vieversių pasiekiau Rukus (kelias Šilutė-Pagėgiai), nakvynės stojau apie 18 val miške, apie 7km iki Pagėgių. Nuvažiavau 86km, kaip pirmai dienai daugoka.

Manau, kelionei šiemet pasiruošiau žymiai geriau – bėgiai jungiasi, būtinus daiktus turiu.

Šiandien išleidau tik 0,35e. Šiek tiek šąla kojos, lįsiu į palapinę šildyti.

Oras apsiniaukęs, bet nelyja. Uodų dar nedaug.

Gegužės 17 (nors dabar jau 18).

Sunkoka žygio diena. Apie 6 val ryto pabudino barbenantys lašai į palapinės stogą. Kėliausi ir vis mąsčiau, kaip čia sausam susipakuot.

Sunkokai bet šiaip taip.

Išjudėjua į kelią jau po 9-tos val., teko bandyti savo ekipuotę lietaus atvejui. Pasiteisino.

Pusryčiai Pagėgių autobusų stotyje, baigiant ir lyti apstojo.

Nuo Mikytų iki Mociškių – gana sunkus etapas, nes priešinis vėjas, kalniukai ir atvira vietovė. Per Karšuvos girią – jau neblogai, vėjo mažai, gana lygu.

Viešvilėje trumpi stabtelėjimai prie Lurdo, prie krioklio ir svotų namų (nieko namie neradau).

Jurbarke susiskambinau su pusbroliu Vaclovu, nutariau siekti Šakius. Vėjas vis priešinis ir stiprokas, tempas lėtas.

Šakius pasiekiau tik prieš 22 val, nuvažiavau viso 98km. Tai daugoka.

Su Vaclovu pasėdėjom prie geros trauktinės ir senų atsiminimų. Dabar jau apie 02.00 ryto, laikas miegot…

Gegužės 18d, šeštadienis

Beveik poilsio diena.

Neskubūs pusryčiai pas pusbrolį, susivyniojau išdžiūvusią palapinę ir – į kelią!

Virš Šakių jau išvažiuojant grumeno griaustinis, bet lietaus negavau. Šone gyvenvietės su įdomiu pavadinimu: Keturnaujiena – aplankiau tokią sakrališką koplyčią. Ten lyg ir 1969 rudenį buvo apsireiškęs Jėzus ir Marija (3 kartus!).

O jau žydinčių rapsų laukų kvepėjimas!

Kudirkos Naumiestyje pabendravau su „kolege“ keliautoja dviračiu vokietuke, paskiau per trejetą valandų pasiekiau brolio rezidenciją.

Sotūs pavakariai, pirtis it t.t.

Pastebėjau, kad mano žygio kelnės prakiuro, bet brolienė atrado atsargose tinkamus džinsus, valio!

Rytoj jau pasieksiu Lenkiją.

Nuvažiavau 52,5km.

Gegužės 19d, sekmadienis

Šiandien atsisveikinau su civilizacijos patogumais ir su giminėmis. Išvažiavau apie 09.30h, traukiiau per Grąžiškius, Vygrelius, Vižainius, Žytkiemį. Gana sunkus kelias per Sūduvos kalnelius, nors akis paganyti yra kur.

Stojau nakvoti Romintos girioje, jau namas ir lova pamiršti.

Nuvažiavau 53km. Viso 290km.

P.S. Lenkų „Green Velo“ aplaistytas dviratininkų prakaitu!.

Gegužės 20d, pirmadienis

Dar nepraaušus – žaibai, griaustinis ir lietus. Net truputį baugoka., bet palapinėje buvo sausa ir šilta. Kėliausi apie 07.00, jau švietė saulutė, kiek apsidžiovinau palapinę, užkandau. Susipakavau apie 09.00 – į kelią.

Neužilgo privažiavau rodyklę į Stančikų viadukus, privažiavau, bet pabijojau stačių įkalnių i, tai praėjau palei privačią teritoriją, viadukus mačiau pro medžius. Įspūdingi statiniai. Kaži ar lenkai moka vokiečiams, turistų surinktų lėšų procentą?

Toliau Dubeninkuose bibliotekoje gavau smulkesnį žemėlapį.

Važiavau link Goldap, kalniukai jau gerokai lengvesni. Miestely prasistūmiau per centrą, pasiėmiau iš bankomato 100 zlotų. Visą dieną tvankoka, į vakarą niaukiasi, kažkur netoli grumena griaustinis. Sukau tolyn nuo kelio neprivažiavus Banie Mazurskie, radau aukštesnį miškelį, jau turiu palapinę.

Kaip ir vakar jau puola uodai. Naktį vėl bus lietaus.

Nuvažiuota 58,5km. Viso 348km.

Gegužės 21d, antradienis.

Na taip, vakar buvo su lietumi, žaibais ir griaustiniais. Užtat rytas vėl giedras ir šiltas. Startavau 09.00, perpiet buvau Wegorzevo, ten apsipirkau. O už jo pavažiavus keletą km atidariau maudymosi sezoną Mamry ežere, ten ir papietavau.

Toliau pakeliui buvo Mozūrų kanalais (venas apžėlęs). Ir šliuzai iš vokiečių laikų, dar gana įspūdingi statiniai.

Laikydamasis „Green Velo“ žemėlapio pravažiavau nuo Srokowo iki Barciany, žvyrkeliu apie 1km, bet visai neblogai. Ilgokai dairiausiu nakvynės vietos, miškų jau čia nelabai… Liko keletas km iki Korsze.

Nuvažiavau 66 km.

Vėl puola uodai!!

Viso 414km.

Gegužės 22d, trečiadienis

Maumedžių ir Skroblų giraitė, bet uodų karalija…

Sustojau nakvynei pravažiavęs Gobowo Ilawieckie. Šiandien pravažiuoti miesteliai Korszė, Bartoscyzce (ten paminklas vyskupui Brunonui. Nesiryžau į “Green Velo” žvyrkelius.

Bartoszyce – geras kelias, o toliau tai š… vienos duobės.

Miesteliuose įspūdingos senosios bažnyčios o pakelėse – daugybė su neregėta beskonybe išpuoštų kryžių.

Ūkinėse prekėse bandžiau ieškoti žvakių nuo uodų, bet veltui.

Nuvažiavau apie 68km. Viso 482km.

II dalis

Gegužės 23d, ketvirtadienis

Na va, antrą žygio savaitę pradėjau. Šis rytas jau be saulės, o įprastu laiku pajudėjus į kelią, pasirodė, kad oras pasikeitęs – migla, vėjas: W-NW priešinis ir nebešilta. Pasiteisino striukė nuo lietaus – vėjo ji taip pat nepraleidžia.

Neblogu keliu pasiekiau Pieniežno, ten apžvalgiau bažnyčią, apsirūpinau maistu. Nustebino vienos parduotuvėlės pardavėja, puikiai kalbanti lietuviškai. Pasirodo besanti iš Vilniaus.

Paskui sukau į Green Velo, ten apie 8km žvyrkelio, paskui jau asfaltu beveik privažiavau Branievo (dabar ten kaip tik skamba bažnyčios varpai – gal jie skambina man?

Nakvynė atokiau nuo kelio, prie upės, galima būtų ir prie pat upės, bet ten vėjuota.

Dabar 18.30, daug laiko poilsiui. Šiandien pirmą kartą pirkau lenkiškos duonos ir dešros.

Nuvažiavau 60km. Viso: 542.

Gegužės 24d, penktadienis

Vakaras laiko memuarams. Rytas Braneve gražus, su saulute. Pervažiavau, tik sustojau Biedronkoj ir greit pasiekiau Aistmarių pakraštį, Nowa Pasleka. Ten upės uostas, bet žvejukų nemačiau. O pamariais vaizdas kaip pas mus Drevernoje, tik kitoj pusėj daugiau gyvenviečių.

Pamariu “Green velo” daug kur eina betono plokčių keliu, tai per sandūras: bum-bum, bumbum. Truputį kenčia užpakalis. Neprivažiavus apie 2km nuo Fromborko poilsio aikštelėje pabendravau su lenkų dviratininkų pora, jie tik antra diena kelyje, bet irgi išsiruošę ilgam – per Mozūriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir dar balažin kur.

Fromborke palipau į apžvalgos bokštą (7zlotai, bet davė ir žiūronais pasinaudoti). Katedra ir pilis – ant kalno, todėl nelipau.

Paskui vėl  dalinai Green Velo per kalnuotą mišką. Tolkmicko, vėl betono plokščių kelias palei geležinkelį.

Išsistūmus į kalną į Elblogo kelią , stabtelėjau Štuthofo konclagerio atminimo vietoje ir ieškojau nakvynės. Aukštas skroblų ir ąžuolų miškas, bet uodai kanda.

Nuvažiavau 56km. Viso: 598.

Truputį neramina vakarais neritmingai suveikiantis “motoriukas”. Pernai kažkas panašaus būdavo, bet vėliau susitvarkė. Tikėsimės geriausio.

Aistmarėse vanduo – daug bjauresnis nei Kuršmarėse, daug kritusių žuvų. Tik kojines išsiskalavau.

Gegužės 25d, šeštadienis.

Naktis buvo vėsoka, buvau užsiklojęs striukę. Rytas kaip visada.

Nutariau nelankyti Elblongo, kad greičiau pasiekčiau pajūrį. Green Velo žemėlapis šiandien paklaidino. (kelyje neliko tilto), teko klausti vietinių žvejų ir ir susukti apie 5km atliekamus, na, ko tik nepasitaiko.

Važiavau per Kepa Rybacka, Nowakowo, Bielnik, Kepiny, Marzecino, Ostonka (čia baigėsi mano green Velo žemėlapis). Tolesnio gauti nepavyko. Toliau Tujsk, Rybina, Stegna, Sztutovo (va čia buvo tikrasis Štuthofo konclageris, apžiūrėjau tik iš lauko), ir katy Rybackie pasukau prie jūros. Toliau į Višlana neriją nevažiuosiu, čia dabar nakvoju, o rytoj trauksiu link Gdansko.

Nuotykis – nusipirkau skardinę alaus, o ji man tašiuke prakiuro ir viskas ten sušlapo alumi. “Ах! какая смешная потеря! Много в жизни смешных потерь. …” – kaip rašė Jeseninas.

Nuvažiavau 61km, 659 viso.

Gegužės 26d, sekmadienis

Šaltokas rytas, svarbu sausas. Į kelią apie 09.00, beveik nestodamas: Katy Rybackie-Stutowo-Stegna-Mikloszewo (ten keltas per Vyslą 5 zlotai) – ir jau Gdansko priemiesčiai. Labai geri dviračių takai per Gdanską ir priemiesčiuose. Į senamiestį įvažiavau apie 14.00, labai įspūdingas, gal tokio nebuvau mates. Turistų informacijoje gavau smulkesnių žemėlapių, mokėjau 14 zlotų. Pirkau simbolinį suvenyrą: čiakuška ir kiek pasidairęs patraukiau toliau. Beveik neklaidžiojau, stojau į Sopoto kelią, tik dviračių takas nuolat iš vienos kelio pusės į kitą. Apsistojau Sopoto kempinge.

Nuvažiuota 66km. 725km viso.

Gegužės 27d, pirmadienis

Naktis buvo debesuota, bet nelijo. Rytą normaliai susipakavau ir jau įvažiavus į Gdynią ten ėmė lynoti. Apžiūrėjau laivus (vienas toks a lia senovinis) mokomasis burlaivis “Dar Mlodežy”.

Mieste nieko įdomaus, išvažiavimą radau, bet jis buvo sunkokas – vėl įkalnės.

Toliau – Pogorze (stūmiausi pėsčiomis) – Pierwoszyno – Mrzesino (sunkiai stūmiausi pėsčiomis) – Smolna-Puck. Iš čia eina geras dviračių takas R10, gal į Helo neriją. Rytoj galėčiau ten važiuoti, bet pirmyn-atgal gal ne.

Nakvoti stojau ant Pucko įlankos kranto, vaizdas gražus, rytoj iš ten saulė turėtų patekėti. Ir dar – beveik numirė fotiko baterija, prieš ir po kiekvieno kadro reikia krauti. Rytoj bus Wladyslavovo, bandysiu paieškoti naujos.

Nuvažiavau 48km – 773km viso.

Biedronkoj pasitaikė nusipirkti skanios grūdų duonos.

Gegužės 28d, antradienis

Gerai, kad vakar paskambino Simas ir liepė kuo anksčiau rytą vyniotis, ateina lietaus. Kėliausi apie 05.30, mikliai susivyniojau ir baigiant jau ėmė lyti. Dar nesmarkiai.

Paskubėdamas pasiekiau Wladyslawowo, o ten įsilijo. Palindęs pastogėsj papusryčiavau, ilgokai laukiau kol atsidarys parduotuvė. Bandžiau gauti fotikui akumuliatoriuką – veltui, nėra šansų. Nors paskui pakely porą kadrų padariau, gal dar ne beviltiška.

Kiek pasidairiau – panašiai kaip mūsų Palanga, tik ten uostelis. Apsirėdęs nuo lietaus, važiavau į Jastrebia Gora – Ostrovo-Parszczyce – Krokova-Zarnowiec-Wierckiczino-Sluckovo.

Pietms užsimaniau žuvies, pirkau rūkytą upėtakį už 11,25zl.

Pabaigoj lyg nustojo lyti, apdžiūvau. Nakvoju neprivažiavęs Choczevo.

Nuvažiuota 53km. Viso 826.

Gegužės 29d, trečiadienis.

Vakar vakare baisiai ilgai šildžiau savo kojas – tik po visokių trynimų atšilo. Rytas vėl šaltokas, jau pakilęs vėjas, todėl važiuoti kiek sunkiau, nes pūtė NW, dažniausiai šoninis arba priešpriešinis. Buvo nemažai įkalnių, dar gerai, kad nelabai stačios.

Važiavau per Choczevo, Želazna, Leborskie Meszewko, Wicko (ten Biedronkoj apsirūpinau atsargomis), Pobloce, Rzuszcze, Glowczyce, Želkovo. Vis tuo pačiu 213 keliu. Gana nuobodokas, kai kur gana prastas, eismas nemažas.

Rodyklės į objektus pajūryje, vis apie 10-15km į vieną pusę, toloka.

Nakvynė apie 17km neprivažiavus Slupsko.

Nuvažiuota 58km, viso 884. Jau apie trečdalis kelionės?

III dalis

Gegužės 30d, ketvirtadienis

Rytas šaltokas, užtat diena – gana puiki. Vėjas nors dažnai priešinis, bet nestiprus. Nutariau nesiekti Slupsko, o apvažiuoti lauko keliais, kurie jau pradžiūvę po užvakarykščio lietaus.

Visai neblogas variantas – Lubuczewo sukau link Karžčino, nuo ten – lauko kelias apie 4km, vėliau asfaltas iki Meckowino, iš ten – jau į 21-ą kelią į Ustką. Jame eismas didelis, užtat yra nemaža juosta dviratininkams. Pietums pasiekiau Ustką – dar vienas Palangos tipo miestas, tik su savo undinėle ir a-lia senoviniu laivu, vežiojančiu žioplius turistus. Pabendravau su pagyvenusiom damom, susidomėjusiom mano persona.

Iš Ustka link Darlowo – pajūriu kelio nėra, ten karinė zona. O 203-as kelias remontuojamas, tai pasikankinau su  nebaigtu dviračių taku, automobilių juosta ir net keliuku per bulvių lauką.

Nuo Zalieskie sukau per Krolevo link Jaroslawiec, dviračių taku pasiekiau Wicko ežerą, ten radau labai civilizuotą poilsiavietę, išsimaudžiau ir čia užnakvojau. Uodų gana nedaug, kaip ir visose nakvynėse pradedant Sopotu.

Nuvažiavau 55km – 939km viso.

Po kažkurios nakvynės miške radau prikibusių tokių mažų erkučių, gal 6 vnt. Na gal velnias negriebs.

Gegužės 31d, penktadienis

Pernai šią dieną tik startavau iš Klaipėdos, šiemet gi jau perkopiau tūkstantį kilometrų.

Naktį truputį lynojo, tai rytą gavau kiek pasidžiovinti. Vėl kiek ūkanota, vėjelis priešinis ir stipresnis.

Bandžiau siekt Darlowo nuo Kopnicos tiesiau – sutaupiau gal 2km., bet jėgų tikrai ne – bjaurokas skaldos žvyrkelis.

Darlovo uoste padaręs paskutinę foto galutinai mirė mano fotiko akumuliatorius. Mieste paieškos begrgdžios – niekas neturi. Ko gero teks paaukoti santaupų ir nuspirkti kitą fotiką.

Iš Darlovo 203-ias kelias su dviarčių taku. Nuo Dabki pasiklausinėjęs pabandžiau pavažiuoti Nerija, skiriančia Bukowo ežerą nuo jūros. Apgavo lenkai – jokio ženklo kelio pradžioj, o nuvažiavus pusę kelio – geležinė tvora. Vietiniai sake, kad jau virš 10 metų tas kelias uždarytas. Na pats kaltas, nepasirinkau info, o kaip pas mus jaunystėje sakydavo – šuniui ir 10 varstų ne iš kelio (man tai apie 12km).

Grįžau į 203 kelią, gavau dar lietaus su priešiniu vėju.

Bukowo Morskie – Bielkowo-Wiereiszewo-Rzepkowo. Nuo ten atsiradau į Euro Velo10 į Jamino ežero neriją. Juo ir pavažiavau, pasiekiau nerijoj pirmą kempingą (galvojau bus tik poilsio aikštelė), tai lindau link jūros į mišką ir užnakvojau. Jaučiuosiu kaip Smiltynės miške.

Nuvažiavau 75km – 1014km.

Biželio 1d, šeštadienis.

Na va, vasara prasidėjo labiai tvarkingai. Visą dieną labai šilta ir malonu.

O šį rytą miškas man padovanojo stirnino ragiuką, pusryčiaujant į svečius buvo atėję du šernai, bet aš jų vis tik nevaišinau (berods jie yra tokie prašytojai).

Toliau – dviračių takas palei jūrą – nuo šernų išknaisioto miško keliuko iki ledinio naujai pakloto asfalto.

Mielno, Sarbinovo, Gaski, Ustrome Morskie (nuo ten iki Kolobrzego ledinis trinkelių takas).

Kolobrzego išsisprendė fotiko problema – lombarde pirkau panašų Canon už 150zl.

Dar pavažiavau tolyn – Grzybowo-Dwirzyno-Rogovo (vis dar dviračių takais) ir užnakvojau pušyne prie jūros.

Nuvažiavau 66km – 1080km.

Birželio 2d, sekmadienis.

Šventadieniškai atsipūtęs, iš ryto barzdą nusiskutęs, pajūrio dviračių takais arba nutolstančiais nuo jūros laukais….

Per Lenkijos pajūrio miestelius (kiek daug vis tik jie jų turi) traukiau maršrutu Mrzežyno-Trzebiatow-Rewal-Dziwnow (ten nuo tilto pažiūrėjau kaip iš valties žvejai ešerius gaudo, na žinoma, kad supavydėjau.

Miedzywodzie-Kolczewo- už jo ir miesteliuose jau vasaros sezonas, yra ir jūroj besimaudančių.

Nuvažiuota 68km – 1148km.

Rytoj gal kirsiu Vokietijos sieną.

Birželio 3d, pirmadienis.

Rytas geras, išjudėjau į kelią įprastai. Pasiekiau Miedzyzdorzje, ten tik išleisti paskutinių zlotų.

Prie LIDLo šnektelėjau su vokytka moteriške, keliaujančia link Klaipėdos dviračiu. Ji man paliko žemėlapių Vokietijos pakrantėmis artyn Danijos. Į Swinojusčie įvažiavau jau papietavęs (prieš tai kėliausiu keltu per Šwina) Iki paties uosto nebevažiavau, o gal visai būtų įdomu buvę.

Galutinai išleidau zlotus Biedronkoj, dar tos skanios duonos gavau – Slovianska vadinasi.

Toliau – promenada link Vokietijos, foto prie simbolinės sienos.

Heringsdorfe gavau smulkesnį Vokietijos pakrantės žemėlapį. Toliau už Bansin promenada baigėsi, buvo sunkesnis etapas. Stojau kempinge.

Nusimaudžiau prie jūros, prasiskalbiau rūbelius, tik neiaišku kaip išdžius- pradėjo debesuot, girdėjos griaustinis. Kempinge puola mašalai, smukau į palapinę.

Nuvažiavau 56km – 1204km.

Birželio 4d, antradienis.

Rytą mašalai beveik taip pat aktyvūs. Rūbeliai nei velnio neišdžiūvę, naktį porą kart kėliausi slėpti nuo krapnojimo. Tik nusiprausiau, susivyniojau stovyklą, o pusryčiai tolimesnėj aikštelėj, kur nėra mašalų.

Dviračių takas įvairus – kartais – sunkūs kalnuoti žvyrkeliukai.

Zinovitz-Karlshagen-Peenemunde. Ten sovietinės Vokietijos kariniai laivai, vienas net povandeninis, į jį įeinama kaip į muziejų. A velniop, nelindau. Bet į kitą Peenestrion krantą keltas (tiksliau turistinis laivukas) tik trejetą kartų per dieną, tai nelaukiau – paklydinėdamas dviračų takais pasiekiau Wolgast miestelį, iš ten man aiškus maršrutas porai dienų į priekį.

Nakvynei stojau miškely, neprivažiavus Kroslin. Visai gerai įsikūriau. O rūbelius džiovinausi pietaudamas neprivažiavęs Peenemundės, baigiau džiovint vakarodamas.

Nuvažiavau 58km – 1262km.

Visur daug važiuojančių dviratininkų. Biedni tie vokiečiai, neturi už ką auto nusipirkt…

Birželio 5d, trečiadienis

„Ничего на свете лучше нету, Чем бродить друзьям по белу свету“

Dainelė iš vaikiško multiko “Bremeno muzikantai” vis neišeina iš galvos….

Oras geras, įprastu režimu judėjau maršrutu Kroslin-Lubnin, paskui jūros pakrante link Greifswald. Šnektelėjau su vokietuku išsiruošusiu iki Santjago de Kompostela. Na bet ir apsikrovęs jis dviratį…

Greifsvalde tik pasižiūrinėjau po miestą ir pirmyn – tik vis nesisekė tikrojo dviračių tako pagauti. Galop įsiroviau per laukus link Greifsvaldo įlankos, radau gerą miškelį, užuovėją ir saulutę vakarui prie vandens.

Vėl panašu kaip Kuršmarės prie Svencelės. Kitapus matyti Riūgeno sala. Pakrantėmis – nendrynas, bet nusimaudyt pavyko. Jau trys savaitės kelyje – gal pusiaukelė?

Nuvažiuota 72km – 1334km viso.

IV dalis

Birželio 6d, ketvirtadienis

Kažkodėl kiekvieną rytą truputį gaila palikti nakvynės vietą – atrodo truputi “prijaukinta”, o juk grįžti čia niekad neteks.

O diena gan kontrastinga – iki pavakarių šilta, net karšta. Link Stralzundo apie 14km tąšytų akmenų grindiniu, menančiu ir ko gero fiurerio laikus. Ne pats geriausias variantas mano virbalais pasmaigstytam stuburui. Nieko, atlaikė. Stralzundo senamiestis, rotušės aikštė, uostas + vaizdas į tiltą į Riugeną.

Išsamiau aplankyta tik “Edeka”. Toliau dviračių takais ir pakrantėmis. Pravažiavus Kinbackenhagen kaimiuką, Grabow įlankos pliažiukas su stogine ir pavėsine. Tik spėjau išsimaudyti, na ir užkilo štormas ! Griaustinis, krušos gabalai piršto galo didumo. Bijojau, kad stoginė sugrius nuo vėjo. Laukiau apie 2 valandas, kiek aprimo. Dar pavažiavau keletą km, išlindau į miškelį už Nisdorf. Palapinė ir ruoša pagreitintu tempu, dabar vėjas nerimsta ir lynoja.

Nuvažiuota 59km – 1393km.

O Stralzunde du rusai groja ir dainuoja Katiušą. Žmonės meta pinigėlius, bet aš tai nemečiau.

Birželio 7d, penktadienis

Beveik visą dieną tik dviračių takais. Iš ryto palei Grabovo įlanką važiuojančių labai reta. Poroj kanalų mačiau daug nugaišusių ir gaištančių žuvų – karšiai, kuojos. Jei būtų pavakarys, būčiau pasikepęs karšio nugarinę.

Prieš Barth prie dviračių tako – tarp medžių figūros ir veidrodžiai. Kažkaip vaiduokliškai atrodo. Miestely pirkau žemėlapį, produktų. Toliau Planitz, Pruchten, Bresewitz, Prezow, Wieck (ten kažkur laukuos buivolų kaimenė ramiai atrajoja) – Born – Ahrenshoop-wustrow-Darkagen. Pajūriu tiesus dviračių kelias pylimu (gal buvo geležinkelis?).

Nakvoju pušyne prie jūros.

Nuvažiavau 70km. Viso 1463km.

Pakelėse nemažai vakarykštės audros palaužytų medžių.

Miesteliuose ir kaimuose daug nendrinių stogų.

Birželio 8d, šeštadienis

Atsibudau nuo lietaus krapnojimo į palapinę. Teko vyniotis pagreitintai, o džiovinti palapinę vėliau. Pusryčiai kiek pavažiavus ir suradus stoginę. Paskui lietaus nebebuvo, prasigiedrijo.

Pervažiavau Graal-Muritz, tada per mišką dviračių taku į Markgrafenheide, toliau iki kelto ir apie 12.00 – Varnemundeje. Ten į senamiestį nesigrūdau – labai daug žmonių. Pravažiavau promenada, prie vartų pažiopsojau į nieko nepagaunančius žvejus.

Toliau pajūriu – Diedrihshagen – Ostebad Nienhagen-Borgerende-Ostseebad Kuhlungsborn, paskui toliau nuo jūros. Kogsdorf – Mechelesdorf. Nakvynės vietą radau žemėlapy – buvo keliukas link Ostseebad Rerk eina per miškelį, čia ir apsistojau.

Parvažiavau 64km. 1527km viso.

Užsipyliau šeivamedžio žiedų arbatos – atsigersiu ir apapa… Tarpais debesuota, bet gal nelis. Kaime girdisi muzika.

Birželio 9d, sekmadienis

Gražus rytas, todėl ir barzdą nusiskutau. Rerike dar šio to nusipirkau ir pirmyn – Pepelow-Blowatz-Neuwodorf-Wismar. Įvažiuojant į miestą olandų pora klausė kelio, tai pabendravom. Jie važiuoja į Riugeno salą. Wismare – senamiesti, infocentras, senasis uostas. Ten mane palabino lietuviai Regina ir Adomas iš Mažeikių, dirbantys kažkur netoliese jau keletą metų. Malonu šnektelt lietuviškai.

Toliau Wismaro įlankos pakrante – Flenstorf-Zieroq-Landšdorf-Beckervitz. Čia buvau nuklydęs nuo dviračių trasos, bet išgirdau jaunimą čia uždarbiaujantį rusiškai kalbant, tai truputį šnektelėjom, įsipyliau nakčiai vandens.

Išvažiavau į Wohlenhagen pakrantę – ten atoslūgis, truputį pabraidžiojau. Už Wohlenhagen, kai baigėsi „konclageriai“ pasukus link Tarnewitz, per kviečių laką taku numoviau prie įlankos ir radau tinkamą nakvynės vietą.

Negera orų prognozė rytdienai. Ruošiuosi ūkiškai ir morališkai.

Nuvažiuota 64km – 1591 viso.

Birželio 10d, pirmadienis

Prasibudau apie 06.30 – dar nelyja! Staigiai susivniojau ir pirmyn. Pusryčius atidėjau tinkamesnei vietai po stogine.

Važiavau pajūriu, ten dažnai molio skardžiai, kaip prie Olando kepurės. Tarnewitz-Boltenhagen-Brok-Rosenhagen-Priwal. Iš ten keltas į Travemundę, ten įprastas pasižvalgymas po miestą ir krantines.

Toliau promenada pajūriu – Niendorf-Scharbentz-Sierksdorf. Nusibodo apie 20km pro važiuotų ir pėsčiųjų tirštumą, akys pavargo nuo restoranų, vilų, barų ir kitos civilizacijos. Sukau pagal žemėlapį į šoną, toks kaimas Susel, prie jo – ežeras, su vietinių pagalba radau poilsio ikštelę prie vandens. Išsimaudžiau, kai ką prasiskalbiau. Užuovėjoj gana šilta, o pajūriu dauguma žmonių su striukėm.

Nuvažiavau 65km – 1656 viso.

Birželio 11d, antradienis.

Naktį lynojo, tai rytą palapinę kiek šlapią vyniojau. Šiaip, oras neblogas. Pasiekiau Neustadt, bandžiau ieškoti dviratininkų reikmenų parduotuvės (norėjau gauti užkalinių krepšių užvalkalą, kokį mačiau pas keliautojus). Deja, nesėkmingai, tai gal išsiversiu ir be to. Toliau Gromitz, ten pajūrio promenada, rūkas, nei jūros nematyt, vėsoka.

Toliau jau sunkesnio reljefo keliu per Šlezvigo – Holšteino apsnūdusį nuo birželio žalumos kraštą. Cismar – Lensahn-Hermsdorf-Hansuhn-Kakohl-Hohvecht. Ir vėl pasiekiau jūrą, ieškojau nakvynės vietos. Prie jūros rasti nepavyko, radau pravažiavus  Grober Binen ežerą (privažiavimo prie ežero nemačiau). Ramus miškelis netoli kelio, dar girdžiu gegutę.

Pravažiavau 68km – 1724km viso.

Birželio 12d, trečiadienis.

Nesausa ir nekaršta diena, o ypač vakaras. Naktį stiprokai lijo, bet rytas jau tik varvantis. Susivyniojau kiek įmanoma sausiau, bet palapinės tentą tenka dėti drėgną ir dabar. Važiavau 502-o kelio dviračių taku. Pradžioj Behrensdorf, Hohenfelde-Shonberg, vėliau 502-uoju iki Kylio. Ten buvau vėlokai, apie 15.00 (mūsų laiku).

Turizmo infocentras Kylyje neturi žemėlapių… Na viršūnė, gavau ieškot didžiuliam prekybcentry knygyno, ten tai radau pagaliau. Išvažiuojan pasitaikė didelė parduotuvė dviratitininkams, bet taip nieko ir nenusipirkau – kainos tai kosminės.

Išvažiuojant iš Kylio pradėjo lyti, teko dar orientuotis tarp daugybės kelių. Sukau per Altenholz link Geftorf, šiaip taip radau atokesnę vietą prie upelio. Stačiausi savo prieangį (pirmąkart kelionėje).

Nuvažiuota 69km – 1793km viso

V dalis

Birželio 13d, ketvirtadienis

Šiandien bevažiuodamas prisiminiau rašytojo Mariaus Katiliškio mintį jo romane: jeigu tau šiandien velniškai nesiseka, neprarask tikėjimo, ir rytoj ar vėliau sulauksi lengvesnių dienų.

O šiandien diena puiki, saulutė lepina. Maršrutas šiandien: Osdorf-Gettorf-Eckernforde-Waabs-Thumby-Arnis (ten keltas per įlanką) – Kappeln.

Pavažiavus keliu link Flensburgo per Sterup, miežių laukais pasiekiau gerą miškelį ir susiruošiau nakvynei. Tokia gamta, aplink paukščių trelės…. O žmonės linkę ilsėtis „konclageriuose“, pajūriais ar panašiai. O gal kad aš kaip ne žmonės??

Nuvažiuota 64km – 1857km viso.

Birželio 14d, penktadienis

Vakar vakare jau temstant gerokai nulijo, bet per naktį viskas apdžiūvo, tuo labiau kad mano stovykloje viskas būna pridangstyta. Problema – pasiekti kelią per miežių lauko technologines vėžes. Gerokai sušlapau ir išsipurvinau, bet važiuojant ir šviečiant saulutei greit apdžiūvau ir apsivaliau.

Nors žemėlapį kelias link Flensburgo tiesus, sugebėjau prasukti lanką per Rugge-Sterup-Sorup-Husby. Flensburge buvau apie 13.30h. Vėl senamiestis, pėsčiųjų gatvė, nieko ypatingesnio.. Prasivažiavau palei jachtų uosto krantinę.

Nustebino turizmo infocentre rusiškai kalbanti jauna darbuota. Danijos žemėlapį gavau tik įvažiavęs į Daniją, Krusa miestelio Shell degalinėje. O užsukęs prieš tai į kitą degalinę, darbuotojos buvau pavaišintas šaltu vandenėliu, nes buvau sukaitęs. Pavakarį pasiekus Sonderhav kaimelį – audra su perkūnija, kaip ir žadėjo Simas. Pralaukiau po stogine pakrantėje. Nustojus lyti, kitapus kelio, miškelyje įsikūriau nakčiai.

Dar nesėkmė – pakely ūkiškam prekybcentrį pagaliau radau dujų balioniuką viryklei (pirmasis rodos visai baigiasi), bet prijungimas netinka. Gal ką prikonstruosiu.

Nuvažiavau 60km – 1917km viso.

Birželio 15d, šeštadienis

Atrodo, šv.Kristoforas (berods tas šventasis globoja keliautojus) globoja mane kaip įmanydamas. Rytą kėliausi ankstėliau, nes buvo apsiniaukę. Susipakavau ir papusryčiavau sausas, o jau pirmuose kilometruose teko vilktis lietaus aprangą. Laikiausi 8-to kelio dviračių tako: Eckersund-Dybol-Sonderborg-Fyushavn. Prie Sondeborgo muziejus ir atminimo vieta 1864m mūšiui su vokiečiais. Gražios apylinkės.

Iš Fryshavn gana greitai – gal po pusvalandžio keltas į Fyn salą, į Bjorden uostą. Gana audringa, keltą neblogai siūbavo. Plaukė apie 45 min.

Toliau tuo pačiu 8-tu keliu pasiekiau Faaborgą, ten degalinės pastogėje pralaukiau liūtį su žaibais ir perkūnija. Pasibaigus, išvažiavau iš miestelio ir netrukus radau miškelį laukiniam nakvojimui (tiesa, mačiau, kad tam reikia turėti kažkokią kortelę).

Radau ir nusipirkau tinkamą balioniuką viryklėlei, o tą netinkamą taip ir palikau pilną prie šiukšliadėžės.  7e praradimas, na majį ir velniai.

Pravažiavau 63km – 1980km viso.

Birželio 16d, sekmadienis

Šiandien diena graži ir maloni keliautojui nuo pat ryto. Startas įprastu laiku palei 4-tą kelią. Ollerup-Svendborg, už jo jau tiltai. Nuo tilto ties Vindeby vaizdas į abi puses ohoho. Toliau pervažiavau Tasinge ir du tiltai su tarpine sala. Nuo pirmojo mačiau, kaip žvejukas vėjažuvę išlupo. Supavydėjau.

Nuo antrojo (labai aukštas laivams praplaukti) bent 5 min stebėjau, kaip kormoranas galynėjosi su vėjažuve, įdomus vaizdelis. Va kas gerai kelionėse dviračiu – gali sustoti ant tiltų, pasigrožėti vaizdais.

Trumpam įsukau į Rudkopingą, norėjau išsigryninti Danijos pinigų, bet taip ir neradau bankomato. Kirtau salą 9-tu keliu ir apie 16 val (mūsų laiku) iš Spodsbjerg išplaukiau keltu į lolland salą, Tars uoste jis buvo po vlandos. Pavažiavau tiesiai, paskiau ieškodamas miškelių pervažiavau Kobelev kaimą ir radau tinkamą vietą – apleistą sodybvietę. Atrodo, panašių keliautojų čia jau buvo nakvota.

Nuvažiavau 68km. Viso 2048km.

Birželio 17d, pirmadienis

Ir rytas, ir diena, ir vakaras – oras puikus. Iš ryto kaimo keliais, sugebėjau nugrybaut ne ta kryptimi, norėjau važiuoti palei įlanką, o grįžau į 9-tą kelią. Tada jau daug nestodamas pasiekiau Maribo, ten turistų infocentre gavau žemėlapį dviratininkams (už dyką !!). Toliau stojau į 153-ią kelią: Sokskobing-Guldborg (ten prie tilto pliažiukas, išsimaudžiau, į žvejus pažiopsojau).

Toliau važiavau dviratininkų keliu nr.7 artyn pajūrių – Valse-Vedby-Orehoved. Jau matėsi tiltai per sąsiaurį, bet pagal žemėlapį pasiekiau miškelį, įlindau atokiai ir užnakvojau (nors ir buvo užrašas, kad palapinės statyti negalima…). Vakarieniaujant stirninas už tai barė…

Keliai atokiau nuo vandenų nuobodoki, vienodas peizažas- nemažai monokultūrų: kviečių, rapsų, miežių, runkelių ir pan. Laukai, sodybos tik fermų su nosį riečiančiu kvapu mažiau nei Vokietijoje.

Nuvažiavau 74km – Viso: 2122km.

Birželio 18d, antradienis.

Šiandien oras vėl gražus. Iš ryto sielą glostantys vaizdai nuo aukšto tilto per Stor Strommen sąsiaurį. Tik va Vordingborge kelių remonto darbai. Kelių rodyklės pasimetę, tai buvau vėl nugrybavęs keletą km į šoną. Toliau – Orslev-Presto (ten tikėjausi kažko gražiau, bet įlanka sekli ir nusimaudyti nėra kur). Pajūrio keliu traukiau aplink Presto fjord įlanką, bandžiau patiesint kelią į Fedhage pusiasalį, bet pakrantės keliukas baigėsi i, o pagrįžęs į N9 dviračių kelią, įvažiavau į ta pusiasalį. O ten vieni kempingai, nėr kur prie jūros prieit. Vėl tuo pačiu N9 pasiekiau Faxe Ladeplods, ten pliažai neblogi, bet nemažai dumblių ir kvapelis nelabai… Tik pabraidžiau, apsirūpinau vandeniu ir išvažiavęs už miestelio miške apsistojau. Šiandien reljefas jau sunkesnis, vietomis teko paprakaituoti.

Nuvažiuota 65km – 2187km viso.

Birželio 19d, trečiadienis.

Naktį vėl nulynojo, bet rytas giedras. Truputėlį šlapias palapinės tentas. O aplink palapinę vaikšto „vietiniai gyventojai – tokie didžiuliai šliužai, vieni juodi, o kiti oranžiniai, tokių dar nebuvau matęs.

Klaidžioti šiandien nereikėjo – laikiausi N9 dviračių tako. Kalniukai nedažni ir neaukšti. Pasiekiau Rodvig (gražus vaizdas pakrantėj). Toliau prie Hojerup gražūs klinčių skardžiai ir buvęs karjeras. Bandydamas „prasibrauti“ arčiau pakrantės, pakliuvau į elektrinį gyvulių aptvarą ir apvažiavau gal 0,km palei vielas. Iš šalies „neblogai“ atrodžiau. Dar toliau pakrantėje – militaristinis muziejus, tenyra maršrutas požemiais, bet apsižiūrėjau tik iš išorės. Paskiau smagiu keliu ir pavėjui, pasižvalgydamas į jūrą įsikirtau į 261-mą kelią, pasiekiau Koge. Infocentre norimo žemėlapio negavau, versiuos su turimu. Dar pavažiavau 151-mu keliu link Kopenhagos gal apie 10km. Prie Solrodstrand pajūrį toks simpatiškas miškiukas, tai ir įsikūriau nakčiai (nors ir čia palapinės nepageidaujamos). Rytoj Kopenhaga.

Nuvažiavau 69km – 2256km viso.

VI dalis

Birželio 20d, ketvirtadienis

Vakar vakare vėl bildėjo griaustinis ir lijo lietus, bet mano viskas pridangstyta, o palapinė neperlyja. Tik rytą tentas drėgnokas.

Diena su saule, gana šilta. Kopenhagą pasiekiau gana anksti, apie 10.30 mūsų laiku. Buvau kiek nuklydęs važiuodamas link centro, bet susigaudžiau be pašalinės pagalbos. Didelis tas kaimas, maišalynė žmonių ir rasių. Pasižvalgiau į centro įžymybes, o infocentro nebeieškojau, apsieisiu. Centre daugybė dviračių ir daugumoje dviračių keliai abiem kryptimis ir net su atskirais šviesoforais. Atrodo, daug nepažeidinėjau taisyklių. Išvažiavimas iš miesto neklaidus, vėl pajūriu kur vien viešbučiai ir vilos, o prekybcentrį radau tik Shodsborge, ten ir vėlyvi pietūs.

Iš šiaurės vakarų kilo debesys, kiek nukrapnojo. Ieškodamas nakvynės už Ringsted (berods gyvenvietėj Niva) sukau tolyn nuo jūros ir pralindęs po geležinkeliu radau pamanomą vietą. Dar arti geležinkelis, tai triukšmo yra.

Nuvažiuota 64km, 2320km viso.

Važiuojant pajūriu matosi Švedija. Rytoj jau ten persikelsiu.

Birželio 21d, penktadienis.

O šiandien naktis ir rytas jau be lietaus. Patinka būt sausesniam. Kiek ankstėliau kėliausi, todėl Helsingorą pasiekiau gana anksti, iš karto keltas. Plaukė mažiau kaip pusvalandį, ir štai – Švedija. O Švedijoj šiandien Midsomerio penktadienis, viskas uždaryta. Žemėlapio negavau, teko naudotis bendruoju. Išvažiavimas iš Helsingoro nepainus, bet va privažiavus Landskroną, truputį nugrybavau, bet lankas gal apie 4km. Įsukau į 104-tą kelią, ir jau dairydamasis nakvynės vietos privažiavau Dosjebro gyvenvietę. Ten įvažiuojant: miškiukas, tai ir apsistojau. Per arti palaukės – avių aptvaro savininkas toks Volfgangas pamatė ir atėjo aplankyt. Smagiai pabendravom, vaikais ir anūkais pasigyrėm. Vėliau jis dar su vaišėm atėjo – ir alaus porą skardinių ir naminės duonos ir dešros ir agurko atnešė. Ir dar smulkesnį žemėlapį. Vokietijoj (VDR) augęs, vėliau pervažiavęs į VFR, vėliau į Švediją. Nusifotkinom kartu.

Pravažiavau 67km – 2387km viso.

O pakelėm jaunimas gėles skynė, o šventės garsai girdėjosi iki vėlumos.

Birželio 22d, šeštadienis

Šaltokas giedras rytas prikėlė anksčiau, ai ir startas anksčiau. Nuobodoku, bet nesunkiu keliu ir dar pavėjui riedėjau per Kavlingę, Gardstangą. Prieš Sjobo nemažas ežeras, bet privažiavimo taip ir nepamačiau. Sjobo apsirūpinau maistu, riedėjau link Ystado, pakeliui keletas ežerų. Norėjau apsistoti prie kurio nors, bet vėl problema rasti privažiavimus. Žemėlapyje lyg ir yra, o tikrovėje baba… Kai pamačiau, kad link Ystado net miškelių nebenusimato, sukau prie paskutiniojo ežero Krogeholmso ten – gamtos rezervatas. Ir likau nesimaudęs, gal rytoj jūroj. Miškelis prie Krogeholm pasirodė nakvynei tinkamas.

Nuvažiavau 75km – 2462km viso.

Birželio 23d sekmadienis

Laukinio stovyklavimo „ekspertas“ šį kartą susimovė. Vakar pasistačiau palapinę per atviroje vietoje, tai rytą palapinės tentas šlapias nuo rasos. Teko džiovinti.

Geru švedišku žvyrkeliuku, pakeliui baidydamas zuikius, kalniukais ir įkalnėmis netrukau pasiekti pajūrio kelią, kuris visai palankus dviratininkams. Pasiekiau Ystadą, pasipildžiau atsargas, dar pervažiavau per apsnūdusį sekmadieninį senamiestį. Gražios pakrantės, pliažai iki pat Nybro Strand.

Toliau militarinė zona ir labai išvaizdžios kalvos. Malarhusen vėl privažiavau prie jūros, ten švyturys, kempingas – bet nieko įdomaus. O jau artyn Skilinge kelias netoli jūros, gražūs vaizdai, bet pakrantės jau seklios, akmenuotos ir dvokia dumbliais. Skilingė toks simpatiškas miestelis. Toliau daug nestodamas pasiekiau Simrishamną, pervažiavau jį ir kitapus besą gan geri smėlio pliažai su švariu vandeniu. Išsimaudžiau, nors vanduo šaltokas.

Pavažiavęs dar ketvertą km – nakvynei tinkamas miškiukas, nakčiai pasiklojau samanų.

Nuvažiavau 73km – 2535km viso.

Birželio 24d, pirmadienis

Na va, atrodo paskutinę nakvynę miške įkūriau. O rytą pajudėjus į kelią įprastu laiku, kai kelias atitolo nuo jūros turėjau kartai paprakaituoti įveikiant įkalnes. Kivik – Vitemola-Brosarp-Ahus. Neprivažiavus Ahus sukau į pajūrį, išsimaudžiau ir papietavau. Toliau beveik nestotadamas iki Rinkoby, o ten į norimą kelią nepataikiau. Legeved-Nymo ir privažiavau 43-ą kelią. Eismas ir triukšmas didžiulis, o jau reikėjo ieškoti nakvynės, todėl pasukau link Lungby ir šiaip taip radau pakenčiamą vietą. Nejaukus beržynėlis, puola uodai. Iki Karlshamno gal apie 35km, bet teks išvengti greitkelių.

Nuvažiuota 77km – 2612km.

Pirmą kart kelionėje pasirinkau saują žemuogių.

Birželio 25d, antradienis

Jau esu kelte Athena Seaways. O iš ryto ruošą pagreitino uodų atakos, todėl į kelią pajudėjau apie 08.30 (mūsų laiku). Norėjau greičiau pravažiuoti Solvesborgą, ir tai gana sėkmingai pavyko. Pasitaikė miestely pakely turizmo infocentras, tai pasiėmiau nemokamą žemėlapiuką. Šiaip visą laiką vedė švediško dviračių kelio nr.2 rodyklės. Nuo Salvesbergo dviračių takas atskirtas nuo kelio, labai saugu. Ysane – Norje (koks prancūziškas pavadinimas) -Pukavik. Toliau nenorėjau sukti per Morrum, tą ir padariau. Bet išėjo kaip toj patarlėj – tiesiau arčiau, aplink greičiau. Įsiroviau į tokio pramoninio rajono apvažiavimą, bet klaidžioti neteko.

Apie 14.00 mūsų laiku jau buvau prie perkėlos, nusipirkau bilietą ir nuvažiavau į šalia esantį pliažiuką. Papietavau, išsimaudžiau. Vanduo malonus, švarus, o nuo tiltelio dugnas – smėlis, tik gal gylio mažoka. Pailsėjęs grįžau įsodinimui.

Štai ir VISKAS !

Pravažiavau 51km – 2663km viso.

Viso išleidau 542,47 EUR. Buvo 9 keltai, išlaidos jiems apie 105 EUR.