Baltarusija: Į Gardina automobiliu

Tikriausiai niekada savanoriškai ir nebūčiau nuvažiavęs pas kaimynus, jei ne darbas. Trumpas projektas, tačiau kiek malonių įspūdžių.

Rekomenduoju apsilankyti:arti, nebrangu ir daug skirtingų įspūdžių ir grįžimas į netolimą sovietinę praeiti, ir į gilią istoriją.

Įsitikinau mus daug daugiau dalykų sieją, nei skiria. 

Bet viskas iš pradžių. 

Važiuojant autobilių per Raigardo postą vizos nereikia, reikalinga turėti leidimą-iškvietimą turistinei kelionei. O tai iš principo tos pačios procedūros, kaip ir vizai gauti, tik pigiau kainuoja – 12-13 euru su draudimo polisu. 

Muitines pravažiuoti galima greitai, jei vakare važiuosite į Gardino puse, o ryte grįšite namo. Muitinėje užtruksite 20-30 minučiu. 

Priešingu atveju galite muitinėjė pralaukti ir daugiau nei dvi valandas.

Gal man pasisekė, bet baltarusijos muitinikai buvo malonus, padėjo užpildyti reikalingus dokumentus, palinkėjo gero kelio 🙂

Policijos gatvėse matėsi, tačiau sustabdytas nebuvau nei karto, nors kelis kartus mačiau matuojančius automobilių greitį. Todėl  rekomenduoju prisilaikyti nurodyto greičio.

Gardinas švarus ir jaukus miestas, nesijaučia daug skubančių, plačios gatvės, arčiau centro daug vienpusio judėjimo gatvių.

Buvau išties nustebintas pamatęs jauku suremontuota senamiestis, kuris nėra didelis, bet pasijautau patekęs į senovę.. Kitokie žmonės, kitokios iškabos, persipynęs sovietinio laikotarpio likučiai su gilia istorija.

Mums pasisekė – partneriai pasiūlė po miestą pasivaikaiįčioti su gide. Buvome skeptiškai nusiteikę, tačiau dabar noriu kiekvienam parekomenduoti surasti galimybę pasivaiščioti po miestelį su gide.

Ir nors žinojau, kad ši dalis šalies susietą su Lietuvos Didžiosios gyvenimu, bet tikrai nežinojau,kad tiek daug.

Buvo keista matyti Vytį ant arklio, kurio uodega nuleista, sužinoti, kad tai susitarimas tarp valstybių, kaip naudoti visoms šalims vienodai brangų simbolį.

Mes esame daug artimesni vienas kitam nei galvojam. Didelė dalis Gardino gyventojų, laiko save labiau europiečiais ir noretų matyti save kitoje sienos pusėje. Ir ne todėl, kad pas geriau gyventi, o todėl kad visą laiką iki sovietų jie ir buvo europos gyventojais ir istorijos dalimi.

Tai mane paskatino daugiau pasidomėtą ta istorijos dalimi, kai Vytautas Didysis gyveno savo Gardino pilyje. O kai mus mokė istorijos apie tai nebuvo ir užsiminta.

Praktinis patarimas . jei važiuosite Baltarusijoje mokamais keliais nepamirškite įsigyti Beltoll. 

Tai atskirą istoriją reikalфгjanti atskiros pastraipos. Norint sumokėti už kelius, turi tam skirtoje vietuoje įsigyti už užstatą įtaisą, kuri turi priklijuoti prie lango ir kuris skaičiuos tavo pravažiuotus kilometrus. 

Užstato dydis 60 euru ir mažiausias papildymas 60 euru. ir kelionės pabaigoje turi įrenginį priduoti. 

Gardino mieste yra tik vienas punktas, o kitas už 60 kilometru važiuojant greitkeliu. 

Bauda už valandą važiavimo greikeliu be įtaiso 130 euru – maksimali 260.

Ir kaip sakė furos vairuotuojas, toliau gali daryti ką nori, nes tai maksimali bauda ir gali jau nesisaugodamas važiuoti:) 

www.beltoll.by  – daugiau informacijos apie punktus ir kainas.

Mes keliaujame daug ir į skirtingas vietas, šalis, bet retai, kada brangiausioji važiuojant į darbo keliones pakartotinai pareiškia norą vykti kartu. 

Gardino miestas toks į kurį dar kartą norisi aplankyti.