Senai senai, nuo neatmenamų laikų, ten kur susikerta visi Lietuvos keliai, kur susikerta Nemunas ir Neris. kur per amžius stovi senas Kaunas, susirinko margaspalvė riterių kompanija iš įvairių Lietuvos kampelių ir išvyko lenkų žemės užkariauti…
Nors paskutinės balandžio dienos, tačiau oras visiškai nelepino, dienos šaltos baisiai buvo taus laikais. Suvalkuose riteriai metė „pamarskomu“ nusprendė važiuoti ne Augustavo – Olštyno greitkeliu, bet kirsti kampą per kaimus, per Olecko, Elblago link…
(Toliau pasakoja vienas iš riterių)…
…Nors patarlė pataria nemesti kelio dėl takelio, mes kelią tąsyk metėme ir nė kiek neapsirikome. Mūsų pasirinktame kelyje buvo daug kaimų, greitis ne toks didelis kaip greitkelyje, tačiau kelias buvo absoliučiai tuščias, nei vieno vilkiko, tik lėk su vėjeliu, jei nebijai lenkiškos policijos. Jos ir nebuvo visoje kelionėje. Vytas įsigudrino važiuojant per kaimus važiuoti paskui lenkiškus automobilius, kurie važiuodami per lenkiškus kaimus praktiškai neprisdabdo. Šio kelio privalumas yra tas, kad jis yra trumpesnis ir jame nereikia bandyti savo nervų tvirtumo valandas spoksant į vilkikų užpakalius, nereikia rizikuoti savo gyvybe, lenkiant nesibaigiančius vilkikų srautus apkrautame kelyje. Ir pagaliau, šalia šio kelio yra įdomus lankytinas objektas – „Vilko guolis“. Taigi važiuojantiems Gdansko link rekomenduoju rinktis būtent šį kelią. Kelias iki Gdansko neartimas – apie 500 km, tačiau ką gi reiškia toks atstumas mūsų linksmai kompanijai gardžiai gurkšnojant, mano nuomone, vieną geriausių Lenkijoje – Lecho alų.
Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt
pirmas 
Kavagne 
Aruna