Nuleista padanga visada pastato vairuotoją į nemalonią padėti. Tačiau, jeigu automobilis yra apynaujis, tai padėtis gali pasidaryti dar blogesnė, nes nemaža dalis modernių modelių neturi atsarginio rato.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „AAA Newsroom“ atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad net 28 proc. visų 2017 metais pagamintų automobilių yra parduodami be atsarginio rato. Dėl šios priežasties per keletą pastarųjų metų gerokai šoktelėjo techninės pagalbos kelyje iškvietimų skaičius, nes vairuotojai, pasirodo, patys nežinojo, kad automobilyje nėra tokio svarbaus priedo.

Daugiau privalumų nei trūkumų

Atsarginio rato atsisakymas tikrai nėra vairuotojų idėja. Pagrindinė priežastis, kuria šį sprendimą pateisina įvairios korporacijos, yra mažesnis automobilio svoris ir sumažintos degalų sąnaudos. Įprastai lengvasis automobilis sveria nuo pusantros iki dviejų tonų, o vieno lengvo lydinio ratlankio ir padangos R16 svoris turėtų būti apie 20 kg. Bet taip pat reikėtų nepamiršti ir to, kad kartu su ratu pašalinamas ir domkratas bei veržliaraktis.

Anot ekspertų, iš automobilio pašalinant atsarginio rato komplektą, degalams per metus išleidžiama apie 100 eurų mažiau.

Nemažai vairuotojų pravažiuoja šimtus tūkstančių kilometrų nepanaudoję atsarginio rato. Net ir 20 metų amžiaus automobilių bagažinėse vis dar galima rasti atsarginį ratlankį su visiškai nauja padanga.

Vis dėlto, pagrindinė atsarginio rato atsisakymo priežastis yra mažesnė automobilio gamybos kaina. Atsisakydami šio priedo gamintojai sutaupo apie 20 eurų nuo kiekvieno automobilio.

Dėka pažengusių technologijų, atsarginių ratų reikia rečiau

Turbūt niekada nepasieksime tokios stadijos, kad atsarginiai ratai automobiliuose būtų visai nereikalingi, bet per keletą pastarųjų dešimtmečių vairuotojai juos iš bagažinės kelia tikrai rečiau. Tą paaiškina keletas priežasčių:

  • „Išmanūs“ automobiliai – daugelyje šiuolaikinių automobilių yra sumontuoti padangų oro slėgio davikliai, kurių dėka vairuotojai prietaisų skydelyje gauna pranešimą apie neįprastai žemą slėgį. Taip pastebimas oro nuotėkis dar prieš padangos sugadinimą.

  • Modernios padangos yra tvirtesnės – nors radialinės padangos rinkoje dominuoja jau daugelį metų, gamintojai nuolat integruoja naujas technologijas ir tobulina padangas, siekiant geresnio stabilumo, ilgaamžiškumo ir tvirtumo.

  • Gamintojai suteikia lengvai naudojamus remonto komplektus, kurių pagalba galima lengvai užsandarinti prakiurusią padangą ir taip nuvykti iki artimiausio autoserviso.

  • Geresnės privalomojo draudimo sąlygos – privalomasis draudimas dažnai siūlo nemokamą automobilio pargabenimą arba rato keitimą vieną arba du kartus per metus. Kadangi padangos nuleidimas yra gana retas, tokio pasiūlymo pilnai pakanka eiliniam vairuotojui.

Bet kokiu atveju, atsarga gėdos nedaro, todėl pravartu įsigyti atsarginio rato komplektą ir vežiotis jį kartu automobilyje, ypač jeigu dažnai važinėjate ilgus atstumus. Savarankiškai jį pakeisite žymiai greičiau nei kviesdami techninę pagalbą kelyje, kuri nugabens automobilį į artimiausią autoservisą remontui.

Aukštesnės klasės automobiliai aprūpinami „run-flat“ padangomis

Vienas iš gamintojų sugalvotų problemos sprendimų yra „run-flat“ padangos. Nuo įprastų padangų jos skiriasi tuo, kad jų sienelės yra žymiai stipresnės, galinčios atlaikyti automobilį net ir iš padangos išleidus orą. Kitų tipų „run-flat“ padangose dar naudojama ir stora guminė juosta viduryje, kuri apgaubia ratlankį ir, išsileidus padangai, neleidžia jam susiliesti su žeme.

Teoriškai, pradūrus tokią padangą automobiliu vis dar galima nuvažiuoti iki 80 km atstumą ne didesniu nei 80 km/val greičiu. Tačiau, tai irgi priklauso nuo pažeidimo, nes sugadinus sutvirtintą sienelę važiuoti nebegalima. Negana to, tokių padangų kaina yra gerokai didesnė – pavyzdžiui, įprastos R18 padangos yra kone perpus pigesnės nei „run-flat“ atitikmuo.

Taigi, nors padangos nuleidimas pasitaiko retai, verčiau pasiruoškite tam tinkamai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *