Rugsėjis man visada buvo ypatingas mėnuo – dar vasariškai šiltas, bet jau kupinas rudeniško ramumo. Šiais metais nusprendžiau pabėgti nuo darbų ir kasdienybės bei išvykti į mažiau žinomą miestą Austrijoje – Steyr. Apie jį sužinojau visai netyčia, skaitydamas kelionių tinklaraštį, ir užkabino faktas, kad čia susilieja dvi upės – Enns ir Steyr, o pats miestas garsėja savo senovine architektūra. Nusprendžiau – keturios dienos Steyre bus kaip tik tai, ko man reikia.
Pirmoji diena – atvykimas ir pirmieji pasivaikščiojimai
Į Austriją atskridau į Vieną, iš ten traukiniu pasiekiau Steyr. Kelionė truko kelias valandas, bet traukinio langai atvėrė neįtikėtinus vaizdus – kalvas, pievas, mažus kaimelius. Atvykęs į Steyr iškart pajutau jaukumą – miestelis nėra didelis, bet turi ypatingą atmosferą. Įsikūriau mažame šeimos valdomame viešbutyje netoli centro. Viešbutis buvo su medinėmis grindimis, senovinėmis spintomis ir terasa, kur rytais buvo patiekiami pusryčiai.
Vakare išėjau į pirmą pasivaikščiojimą. Pasiekiau centrinę aikštę – Stadtplatz. Ji išklota spalvingais senoviniais namais, kurių fasadai priminė vokišką gotiką ir baroką. Pasijutau lyg vaikščiočiau po gyvą muziejų. Pirmą vakarienę suvalgiau mažoje užeigoje – užsisakiau austrų klasikinį patiekalą Schnitzel su bulvių salotomis.
Antroji diena – istorija ir kultūra
Antrąją dieną skyriau miesto istorijai. Pirmiausia aplankiau Lamberg pilį, kuri stovi ant kalvos prie upės. Iš čia atsivėrė puikus vaizdas į miestą ir upių santaką. Pilyje dabar veikia administracinės įstaigos, bet pati aplinka kupina istorijos. Po pietų nuėjau į Bummerlhaus – vieną geriausiai išlikusių viduramžių pastatų Austrijoje. Mane nustebino, kad tokioje mažoje vietoje galima rasti tiek daug architektūros lobynų.
Po ekskursijų sustojau nedidelėje kavinėje prie upės. Užsisakiau kavos ir obuolių pyrago – Apfelstrudel. Sėdėjau lauke, klausiau, kaip čiurlena vanduo, ir tiesiog mėgavausi rugsėjo saulės šiluma. Ta ramybė buvo tikras kontrastas prie greito gyvenimo tempo namuose Lietuvoje. Vakare pasivaikščiojau palei upę – šviesos atsispindėjo vandenyje, o aplinka priminė mažą romantišką filmą.
Trečioji diena – gamta ir žygis
Kadangi mėgstu gamtą, trečiąją dieną nusprendžiau skirti žygiui. Iš viešbučio šeimininkės gavau rekomendaciją išbandyti maršrutą kalvomis aplink Steyr. Ryte išsiruošiau su kuprine, vandens buteliu ir užkandžiais. Keliavau palei upę, tada takais kylau į kalvas. Nuo viršaus atsivėrė nepakartojamas vaizdas – visas Steyr, upių santaka ir už nugaros – Alpių kalnai.
Pakeliui sutikau vietinę porą, jie pakalbino, ir sužinojau, kad Steyr yra labai mėgstama vieta ne tik turistams, bet ir patiems austrai čia atvyksta pailsėti savaitgaliais. Kartu užkopėme į nedidelį apžvalgos tašką. Ten atsisėdome ant suoliuko, dalinomės obuoliais ir kalbėjome apie keliones. Jaučiausi priimtas lyg senas draugas.
Vakare grįžęs į miestą užsisakiau vakarienę – ragavau Kasnocken – makaronus su sūriu ir svogūnais. Nors patiekalas paprastas, jis buvo be galo skanus po visos dienos vaikščiojimo.
Ketvirtoji diena – paskutinės akimirkos
Paskutinę dieną norėjau praleisti ramiai, be skubėjimo. Ryte vėl sėdėjau kavinėje prie Stadtplatz, gėriau kapučino ir rašiau atvirukus šeimai. Tada aplankiau mažą muziejų, skirtą pramonės istorijai – Steyr ilgą laiką garsėjo kaip geležies apdirbimo centras. Buvo įdomu sužinoti, kaip miestas vystėsi nuo viduramžių iki šiandienos.
Prieš išvykstant dar kartą pasivaikščiojau prie upių santakos. Stovėjau ant tilto, klausiau vandens čiurlenimo ir galvojau, kad tokie miestai kaip Steyr turi ypatingą žavesį – jie nėra garsūs ar perpildyti, bet būtent tai leidžia pajusti tikrąją Austrijos dvasią.
Keturių dienų kelionė į Steyr, Austriją rugsėjo mėnesį tapo tikru atradimu. Čia radau istoriją, ramybę, gamtos grožį ir šiltą žmonių bendravimą. Man patiko, kad miestas nebuvo turistų perpildytas – galėjau vaikščioti, sėdėti kavinėse ir jaustis lyg vietinis. Ši kelionė priminė, kad kartais verta pasirinkti mažesnius, ne tokias garsias vietas, nes būtent jose atrandi tikrąją šalies sielą. Iš Steyr parsivežiau ne tik nuotraukas, bet ir vidinę ramybę, kurios taip trūko. Austrija man atsivėrė ne tik kaip Alpių ir Vienos šalis, bet ir kaip vieta, kur mažas miestas gali palikti didelį įspūdį.
MyTravel 
mykols