5 diena:
Šiandien paliekame Bosniją ir Hercegoviną, bet čia dar sugrįšime po kelių dienų, aplankę Juodkalniją ir Albaniją.
Paskutinis mūsų norimas aplankyti objektas Sarajeve – olimpinių žaidynių bobslėjaus trasa. Deja čia mus pavedė navigacija ir bosniški keliai. Kad ir kaip google perskaičiuotų maršrutą mes vis kylame į statesnį ir statesnį kalną, kol galų gale nusprendėme, kad beieškodami tinkamo kelio jau praradome pusvalandį ir nebe taip labai norime pamatyti tą trasą, todėl traukiame link Juodkalnijos. Skaitydama kelionių blogus jau žinojau, kad kelias tarp Juodkalnijos ir Bosnijos nėra labai geras, tačiau, kad toks nesitikėjau. Kelias tikrai siauras, gana duobėtas ir… vienintelis, todėl šiuo siauru kalnų keliu važiuoja ir sunkusis transportas. Nepaisant to, kuo arčiau Juodkalnijos buvome tuo labiau akis džiugino žydrų upių vaizdai. Kai žiūri kitų keliautojų nuotraukas ir matai tokį žydrą vandenį, galvoji, kad spalvos ten kažkiek pakoreguotos, nes negali būti tokios palvos vanduo, bet ne…realybėje jis toks pat žydras ir skaidrus, sunku patikėti tuo ką matai. Kirtę Bosnijos/ Juodkalnijos sieną pradedame grožėtis Pivos kanjono vaizdais, kurių netgi nuotraukos negali perteikti. 
Neatplėšiame akių nuo langų ir vis stojame fotografuotis, kol pasiekiame Pivos užtvanką
ir stojame pietauti, kai staiga saulėta ir graži diena subjūra ir pradeda lyti, lietus kaip iš kibiro, kruša su trešnių dydžio ledais, tačiau kaip staigiai prasidėjo, taip staigiai ir baigėsi – pavalgius lietaus jau nebebuvo. Buvo 15 h ir mus kankino abejonės dėl mūsų tolimesnio kelio, ar važiuoti iki Taros kanjono ir Podgoricą pasiekti vidurnaktį, ar palengva važiuoti iki Ostrogo vienuolyno ir dar pasivaikščioti Podgoricoje. Po ilgų diskusijų paliekame Taros kanjoną kitam kartui ir leidžiamės į kelią, kuris ir toliau žavi panoraminis vaizdais. Artėjant prie Ostrog vienuolyno pradedame kilti į vis statesnį ir statesnį kalną, kol galų gale pasiekiame beveik pačią viršūnę, kurioje uoloje įsikūręs Ostrogo vienuolynas. Ostrogo vienuolyną XVII a. įkūrė vienas iš keturių pagrindinių Juodkalnijos šventųjų − Šv. Vasilijus Ostrožskis, kurio palaikai, pasak tikinčiųjų, turėdami gydomąją galią, pavertė Ostrogo vienuolyną populiariausiu piligrimų traukos centru visuose Balkanuose. Tarsi išskaptuotas didžiulėje uoloje jau 300 metų Ostrogo vienuolynas traukia begales turistų iš viso pasaulio. Šis vienuolynas yra vienintelis pasaulyje, kurį be stačiatikių lanko katalikai ir musulmonai. 
Čia nesvarbu, kas tu toks − svarbu, ko tu čia atėjai. 
Pasivaikščioję po vienuolyną ir pasigrožėję kalnų vaizdais, gaila diena pasitaikė ne tokia saulėta kokios norėtųsi, leidomės į apačia pažiūrėti į vienuolyną iš žemiau.
(Nuotraukoje, dešiniame viršutiniame kampe matosi vienuolynas – mažytis, mažytis) Po begalės nuotraukų su kalnais važiuojame į Juodkalnijos sostinę Podgoricą. Prieš važiuojant skaičiau, kad tai gana nuobodi sostinė, kurioje nėra ką žiūrėti – netikėjau ir vis tiek palikau kelias valandas sostinės pažinimui. Pasirodo veltui, tai iki šiol nuobodžiausia mano matyta sostinė, lankytinų objektų kiekiu prilygstanti Utenai. Padarome 3 nuotraukas ir važiuojame ilsėtis.
Kavagne 
Aruna 
pirmas