Pirmoji seimos kelione – Amerika (road trip’as). Pasirinkome Amerika ne siaip sau, norejome ne poilsines keliones, nes su pusantru metu nenustygstanciu vietoje mazyliu poilsine kelione mums atrode misija neimanoma. O stai vadinamas “road trip’as” atrode idealus variantas – mazajam patinka keliauti masinoje – jam vaziavimas savotiskas “relax’as”, zinoma tai nereiskia, jog automobilyje praleisime atostogas.
Tokio tipo kelione labia patogi, nes gali sustoti kada nori, kur nori ir kiek nori. Nebuvome isipareigoje jokiom ekskursijom, isskyrus viena – Antelope Canyon, bet apie tai veliau.
Kadangi neturejome detalaus plano kiek skirsime laiko kiekvienam sustojimui, nesisakeme is anksto jokiu viesbuciu. Vienintelis rezervuotas viesbutis buvo Los Angele.
Taigi, viskas nuo pradziu – skrydis truko nei trumpai nei ilgai – 11 su trupuciu valandos. Zinau…mus sis skaicius taip pat gasdino, ypac zinant jog bus dieninis skrydis, bet jei atvirai, visiskai nesuvargome ir visiskai neprailgo, as net pajuokauju, jog toks jausmas, kad atskridome greiciau nei is Londono i Lietuva. Tolimuju skrydziu lektuvai turi televizorius, filmu bei filmuku pasirinkimas buvo beribis (skridome su Virgin – nezinau kaip su pasirinkimu kitu oro liniju lektuvuose). Mazasis pietuku miegojo gal 45min! Visa kita laika zaide su ausinem, ziurejo filmukus, spaudinejo visokius kitokius mygtukus, nagrinejo atnesta maista, spalvino knygutes ir ne tik, turejo gal 4 keliones iki tualeto ir t.t.
Nusileidome vakare, nebuvo “baisaus tardymo” pasu kontroleje, nusieme antspaudus, paklause keliu klausimu ir palinkejo gero kelio!
Sekanti stotele buvo – automobiliu nuomos punktas, velgi viskas butu praeje labai sklandziai (viska buvau rezervavus ir sumokejus internetu), nes masina jau buvo paruosta, gavau masinos nr zinute ir emeilu, jokiu formalumu nereikjo – sedi ir vaziuoji, bet… uzkurus automobili uzsidege lempute – kazkas su tepalais – reikia ar rekomenduojama pakeisti, zodziu – musu keliones tikslas buvo kazkur 5000km, tai nesinorejo masinos su deganciom ispejamosiom lemputem. Cia ir prasedejo smagumai… teko laukti eileje – ilgai… nes cia jie niekur neskuba… galu gale gavome kita automobile, kuris buvo mum per mazas ir masinine kedute vos vos “isigrudo”… Apsikausciau kantrybe ir ejau prasyti kito automobilio, gavome! Viskuom pateninti – pajudejome viesbucio link. Ta vakara nieko kito ir nebenuveikeme, norejome pavalgyti ir istiesti kojas, ka ir padareme.
Del laiko skirtumo – vyras ir as jau buvome pasiruose judeti gal apie 4 ryte, taciau mazasis ponaitis, knarke vargo nematydamas – jokie laiko skirtumai jam itakos nepadare! Tai ka, susisiekem su namiskiais, pasirasinejome, nusiprauseme, apsideliojome daigtus, kol kilo mazasis.
Na ir stai – isjudame nuotykiu ieskoti! Pirmas sustojimas – Palm Springs
, grazus, kaip ir kurortinis miestelis, pilnas pagyvenusiu zmoniu. Daug laiko neskyrem, aplankeme Indian Canyon
– palmiu oaze viduryje dykumos – labai ispudinga!
Toliau traukeme link Joshua Tree Nacionalinio Parko, pakeliuj staptelejome Pioneertown
– senasis Holyvudas, puiki vieta pajausti tikruosius laukinius vakarus. Jie taip pat rengia ivairius pasirodymus, saudymai ir t.t. Taciau mes nelikome – vykome I Joshua Tree Nacionalini Parka.
Dar viena ispudinga vieta – ne kiek tie medeliai mus suzavejo, bet kiek akmenys – tokie kitokie, kaip niekur kitur… Kad tik oras butu buves palankesnis…
Na ir pirmaja diena uzbaige maza atkarpa, koks 100km route 66 – iki Needles.
Turiu ispeti, jei vaziuosite Twentynine Palms – Needles, butinai BUTINAI uzsipilkite kuro, nes nera jokiu koloneliu, ir vaziuoji per dykumas, jokiu gyvybes zenklu, isskyrus pasitikejimo nekelncius pavienius namelius ant ratu su kruva apleistu masinu (gal kokiu pravaziuojanciu turistu! Kaip rodo per siaubo filmus, kas cia zino su ta Amerika!), o mums nedaug liko iki “nuotykio”… I Needles ivaziavome praktiskai tusciu baku, lempute jau nebepamenu nuo kur dege… Bet kai vyras sako – uzteks, kazkaip pasitikejau! Po tokio mazo nuotykio ieskojomes nakvynes. Turiu pasakyti, kad Needles nesuzavejo, kainos ispustos – tiek kuro, tiek viesbuciu. Praleidome nakti tokiame nieko gero motelyje uz 100$, ispudis tik vienas – pilna baikeriu, riaumojanciu motociklu (o ko daugiau tiketis route 66), taciau tai visikai nesutrukde mums issimiegoti kaip kudikiams!
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Pirmiausia sveikinimai, ir galiu pasakyti, kad jau laukiau kada čia atsiras Makedonija )).
Na įdomiai čia su primokėjimu gavosi- ir nepasiginčysi, juk reikia skristi, negali apsisukti ir ateiti rytoj . Ir iš viso tie visokie pamąstymai į šoną man patinka.
Prie Ohrido gražu, gerai, kad patinginiavot)))
Jolantos nepažįstu, bet vistiek sveikinu ir aktorę, ir režisierių. 🙂
O tokie avialinijų pokštai tai visai nestebinantys yra. Dažniausiai tai yra piktybinis naudoijimasis kritine situacija – „skrydis čia pat, nekur nesidėsi, teks susimokėti”, arba ta mitine „paprasto žmogaus baime stoti prieš didžiulę kompaniją”. Nors realybė yra tokia, kad yra advokatų kontoros, kurios specializuojasi ieškiniuose prieš avialinijas, ir, kiek teko girdėti, jų sėkmės procentas siekia ar net viršija 90%. Nenuostabu, nes, kaip jau sakiau, piktnaudžiavimas retai kada būna ne tik teisingas, bet ir teisėtas.
xvim
Dėl incidento išsiuntėm pretenzijas UAB BALTIC GROUND SERVICES, o kadangi jų atstovė kaltino Westekspresą – tai jiems taip pat. Iš Westekspresso gavau atsakymą, kad jie yra tik tarpininkai ir niekuo dėti ( kad jie niekuo dėti aš tikrai tikiu, nes oro uoste mums niekas nedarė kokių nors naujų rezervacijų, o Vytas lėktuve sėdėjo vietoje, kurią mes gavome registruojantis) Tačiau tikiu, kad ir UAB BALTIC GROUND SERVICES parašys, kad yra tik tarpininkai, ar kokį nors panašų atsirašinėjimo popierių.
Pas Alvydą ateinu ne dėl kelionių (nors, žinoma, ir dėl jų), o dėl pačių pasakojimų… Labai man jie patinka.
Jo, ką avialinijos jau moka, tai surast kaltus kur nors kitur, tik ne pas save 🙂
…avialinijos jau moka, tai surast kaltus kur nors kitur…
Blogiausia, kad Lietuvoje durninti žmones jau tapo daugelio valdininkų, seimo narių, įstaigų vadovų mėgstamu užsiėmimu. Dar blogiau, kad tos liaudyje vadinamos „teisybės” – net neieškok. Nes jeigu ieškosi, tai arba nerasi, arba Lietuvoje bus dar vienu nusivylusiu daugiau.
Nu tokia pezalų krūva, senai neskaičiau tokio neinformatyvaus, ištęsto ir tuščio straipsnio, visiškai neatspindinčio ir neapibūdinančio šalies apie kurią atseit rašoma. Jeigu čia būtų aprašoma ne Makedonija, o koks nors pietvakarių Lietuvos miestelis Piktupėnai, ko gero sunku būtų pastebėt skirtumą :)))