Ketvirtoji diena – sios dienos tikslas Braiso (Bryce) ir Sion (Zion) Kanjonai. Kadangi Page miestas zymus ne tik Antelope Kanjonu, bet ir Horseshoe Bend, nusprendeme nepraleisti galimybes aplankyti ir sia unikalia vieta. Horseshoe Bend yra zymus del savo arklio kanopos formos.
Ne vienas turistas, stovedami ant pacio uolos krasto, rizikuoja gyvybe del tobulo “selfio”… Kiti dasliauzia (neradau kito zodzio apibudinimui!) iki krasto, kad padarytu kuo geresne nuotrauka. Saugiai pasifotografavome, pasivaiksciojome po dykuma ir toliau leidomes i kelione
sekanti stotele Braiso (Bryce) Kanjonas
geologine formacija Jutoje, uolienu mineralu erozija nuspalvintos uolos ivairiomis spalvomis. Iki Braiso kanjono nuo Page miesto mums buvo kazkur 2.5 valandos kelio. Taciau sios valandos Amerikoje niekada neprailgsta– grozejomes ne tik gamtovaizdziu, bet ir miesteliais / kaimeliais – viskas mums cia taip Amerikietiska
Pasivaikscioje po kanjona, traukeme Sion link. Sion (Zion) Nacionalinis Parkas yra Jutos valstijoje – mazdaug valanda / pusantros kelio nup Braiso. Sis Nacionalis Parkas buvo dar viena vieta, kuri tiesiogine sio zodzio prasme ateme zada – sedejome issizioje, nespejome dairytis ir fotografuoti si grozi. Mums sis kanjonas buvo pats graziausias is visu aplankytu (nuotraukos neperteikia grozio – video daugiau viskas matosi)
Jame yra ekstremaliu pojuciu megejams skirtas pasivaiksciojimas Angels Landing, kadangi buvome su mazameciu vaiku – sia pramoga praleidome – gal kita karta! Po kruvos ispudziu patraukeme nakvynes link – St George – pakeliui link Las Vegaso.
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Ir visai smagiai tuo valso žingsniu per dalį salos praėjote. Tiesą sakant, manau nepasinaudot proga dar kartą ir neišžvalgyti kitos salos dalies būtų nedovanotina, ypač kai gyvena artimas žmogus ))
Nebeilgai jis ten gyvens, tai velnias žino, kaip su ta likusia dalimi bus. 🙂
Labai gražus tavo Kipras ir labai teisingai pasirinktos vietos – kaip tik ten, kur mes nebespejom. O jau aprašyto maisto skoni tai tiesiog pajaučiau beskaitydama 🙂 O Turkų Lefkosijoj į tą gražų karavansarajų nebuvot nosies įkišę ?
Greko iškyšulys įspūdingas, laivu pats tas. Ne viskas sausuma pasiekiama. Governor’s beach tai kaip rojus, ant darbastalio kompiutery jos atvaizdas. Artimieji tokioj vietoj aukso vertės, tik ne vasarą, nes per karšta.
Nea, Lefkosijoj praleidom gal kokį pusvalandį, ne daugiau. Realiai tik prasiėjom truputį, kad pamatytume atmosferos ir aplinkos skirtumą nuo Kiprietiškos dalies ir viskas, dingom.
O klimato prasme, tai gegužės vidurys buvo pats tas, nors brolis sako, kad jam labiau rugsėjo galas – spalio pradžia patinka, nes oras toks pats, bet jūra daug šiltesnė.
Turbūt būsiu balta varna, nes man Kipras patiko, tačiau – vidutiniškai. Atrodo, daug kur vaikščiojom, važinėjom, tačiau grįžt nenorėčiau. Na, didelis pliusas, kad deramiau ( man tinkamiau) valgyt būtent Kipre pramokau.
Na, aš irgi negaliu labai jau taip aikčiot, kad nieko gražesnio gyvenime nemačiau, nes kaip bežiūrėsi, sala yra sala – žemyne visada bus geriau, nei gretimoj saloj. O dar kai pats, Alvydai, 80 aplankytų šalių turi sąraše, tai nenuostabu, kad vidutiniškai. 🙂 Man asmeniškai tai tikrai pritrūko dar kelių dienų, kad pilnai apvažiuočiau visą Kiprą, tai nuo kažkokių griežtų apibendrinimų, kaip kad „labai labai patiko” ar „daugiau nenoriu važiuot” susilaikysiu. O ir laikas įdomius dalykus daro – tik grįžęs iš Rodo taip pat sakiau: „neblogai, bet daugiau važiuot nenorėčiau”. Bet va, keli metai praėjo, ir dabar galvoju, kad gal jau nebėra taip labai užtikrintai „niekada nenorėčiau”.
Parašytas žodis visada skaitosi kategoriškiau. Tikrai nesakau labai griežtai „niekada nenorėčiau”, maža kas gali šauti į galvą, arba koks nors renginys sudomins, ar gera kompanija pasitaikys. Gal nėra tokių šalių, kurioms galiotų tas mano griežtas „niekada”. Bet, kai dar vis yra ir yra ką nors naujo pamatyti, tai į kai kurias šalis, sakysiu švelniau, nelabai…traukia.