Jungtinė Karalystė: PALEI BRISTOLIO ĮLANKĄ SU VAIKAIS

Pamenu, kaip kadaise po savaitgalinės kelionės Stokholme gailėjausi, kad nepasiėmėme kartu tada dar keturmečio vaiko. Nors miestai dažniausiai nėra ta vieta, kuri itin džiugintų vaikus atostogų metu, tačiau Stokholmas, o kaip šiemet paaiškėjo, ir Bristolis yra itin draugiški vaikams. Stokholmą su vaiku aplankėme kitą kartą, o šių metų Velykinių atostogų metu atradome Bristolį ir ne tik jį. Tiesa, ten skridome su tikslu aplankyti nuemigravusius artimo rato asmenis, tačiau pradėjus domėtis ką ten galima pamatyti neskaitant pasiilgtų artimųjų, paaiškėjo, kad sprendimas pasiimti vaikus netgi labai pasiteisino, ir ne tik dėl artimųjų.
Mano svarbiausias gidas skrendant į Bristolį buvo puikus tinklapis http://visitbristol.co.uk/ , kuriame galima rasti ir tikslias instrukcijas kaip pasiekti nurodytus lankytinus objektus. Žinoma, savaitės neužteko aplankyti net svarbiausių, turint omeny, kad nurodytu tinklapiu neapsiribojome – yra ten ir daugiau gerų vietų.

Pirma diena

Pradedame nuo Bristolio, o konkrečiau – nuo centre šalia krantinės esančio Turizmo informacijos centro. Pasiimame žemėlapį, reikalingų autobusų grafikus, visokių brošiūrėlių apie lankytinus objektus, kuriose randame ir nemokamus vaučerius vaikams apsilankyti Zoologijos sode – neabejotinai tai viena svarbiausių vaikams įdomių krypčių. Ten ir važiuojame, autobuso sulaukę stotelėje, esančioje prie gražios Bristolio Katedros parko.

Pravažiuojame pro nemažiau gražų Bristolio universitetą.

Zoologijos sode pilna žmonių, besiilsinčių ant pievelės jo centre. Apie žvėris nieko išskirtinio negaliu pasakyti , bet mūsų vaikams jie kažkodėl greitai atsibosta. Bazuojamės ties žaidimų aikštelėmis, laukdami kol vyresnysis už kelis papildomus svarus pasikarstys virvėmis.

Iš Zoologijos sodo, parko takeliais einame iki miesto simbolio – žymiojo Clifton Suspension Bridge – tilto, nuo kurio atsiveria Avon upės slėnio panorama – panašu, kad yra nemažai mėgstančių ja grožėtis sėdint ant pievelės tilto prieigose.

Vakare dar būtų smagu pasiplaukioti laiveliais miesto kanalais, bet vaikai jau nebenori nieko, todėl apsiribojame taškymusi fontane laukiant autobuso namų link.

Reikia paminėti, kad Anglijos (ar bet jau jos dalies, kurioje šį kartą keliavome) draugiškumą šeimoms įrodo turbūt visose mokamose lankytinose vietose ir transporte esantys šeimyniniai bilietai, kuriuos pirkti yra pigiau nei kiekvienam atskirai. Kiekvieną kartą autobuse perkant bilietus dviem suaugusiems ir dviem vaikams, vairuotojai pasiūlydavo family ticket. Jei tuo pačiu maršrutu žadama ir grįžti, verta pirkti return bilietą.

Antra diena

Mes vėl Bristolio centre, netoliese tos pačios krantinės yra du svarbūs vaikų interesams orientuoti pastatai: Akvariumas ir @Bristol – kaip ir technologijų muziejus, man sukėlęs asociacijas su jau minėtam Stokholme kadaise lankytu Technikos muziejumi ar mytrips aprašytu Brėmeno Universum moksliniu centru. Kiek pasvarsčius, lankymui iš jų dviejų išrinkau @Bristol, kuriame praleidome gerą pusdienį, įskaitant pasinaudojimą piknikų zona (salę, kurioje civilizuotai galima suvalgyti savo atsineštus užkandžius) ir vizitą Planetariume, kuris papildomai kainavo kiekvienam po svarą, tačiau nelabai pasiteisino, idant vaikai nelabai suprato pasakojimo, kuris matyt ir buvo įdomiausia dalis pusvalandį žiūrint į žvaigždes.

Vaikai pernelyg nedžiūgauja, kai pasišauname patenkinti turistinį smalsumą ir nueiti iki gotikos šedevro – St. Mary Redcliffe bažnyčios.

Kol vaikai ilsisi bažnyčios kiemo parkelyje, jos viduje prie mūsų priėjusi paslaugi moteriškė siūlosi aprodyti bažnyčią, tačiau atsisakome ir pasitenkiname į rankas įbruktu planeliu su aprašymu.
Toliau, pakeliui praeidami pro Queen Square (Karalienės skverą?) einame į Castle Park (Pilies parką), kuriame nedidelė, per karą nukentėjusi, todėl neveikianti Šv. Petro bažnytėlė.

Iki vakaro likę truputį laiko ir ryžto aplankyti dar kažką. Ok, tebūnie Oldbury Court Estate – vos 4 km. nuo Bristolio centro esantis parkas su daugybe įdomių dalykų, kaip skelbia aprašymas. Sėdame į autobusą Nr. 5, vairuotojui pažadėjus, kad pasakys, kur reikia išlipti. Tuos 4 km. važiuojame daugiau nei pusvalandį, išlipę dairomės nesamų parko ženklų, pradedame klausinėti retų praeivių, kurie vis rodo vieną kryptį. Ja gerokai paėję ir nieko neradę vėl klausiame, pasirodo reikia grįžti iki ten nuo kur pradėjome ir eiti į kitą pusę. Kadangi laiko jau praktiškai nebeliko, apsisprendžiame grįžti namo ir to parko nebeieškoti, tik dar grynai smalsumo vedama susistabdau senuką klausdama, tai kur gi vis dėlto tas parkas yra, jei jis apskritai yra. Jis pasirodo labai kalbus – ir pasakoja, ir pats klausinėja. Sako, kad daugelis čia klaidžioja, nes nėra jokių nuorodų – reikia eiti ten ir ten, ir nemažai. Galbūt kitą kartą.

Trečia diena

Metas kelti koją iš Bristolio, tad šįkart važiuojame į šiaurę iki didžiulės istorinės, vienos seniausių Anglijoje Berkeley pilies su dar didesniu parku. Be to, kad pilyje veikia muziejus, čia yra organizuojami įvairūs renginiai, koncertai, joje buvo filmuojamas ne vienas filmas, taip pat galima švęsti vestuves. Po trupmpo pasivaikščiojimo po pilį, gerą pusdienį šliaužiojame aplink pilį esančiame parke su fontanais, sodais ir kitais tipiškais tokios pilies atributais.

Šalia pilies – Drugelių sodas, kuriame veisiami retų rūšių drugeliai – jie tiesiog skraido lankytojams virš galvų ar ant lapo išskleidę savo margus sparnus mėgaujasi tropine šiluma.

Grįžtame į Bristolį. Dar turime šiek tiek laiko, tad užsukame į Greville Smyth Park, kur tikėjausi išvysti kažkokius egzotinius medžius bei vaizdingas panoramas, kaip kad buvo rašoma. Viskas baigiasi tuo, kad vaikai pasikarsto žaidimų aikštelėje ir netrukus išvažiuojame.

Ketvirta diena

Kitą dieną praleidžiame Čederyje – jaukiame ir išpuoselėtame miestelyje, kuris garsus ne tik savo sūriu, bet ir stalaktitų – stalagmitų urvais.

Pasivaikščioję po urvus, į kuriuos beveik pasižadu daugiau nebeeiti, nes man jie niekuo nebesiskiria nuo anksčiau lankytų Slovakijoje beigi Čekijoje, tik, atrodo, mažesni; aplankę muziejų, kuris įeina į bilieto paketą, lipame į kalną, ant kurio – apžvalgos bokštas ir kelių kilometrų pėsčiųjų takas, norintiems pažygiuoti po kalnus. Tikiuosi, kad mano kompanija žygelio neišsigąs, bet jį atlaikome tik aš ir mažiausias mūsų grupės narys – keturmetis. Pakeliui sutinkame besiganančius arklius, kalnų ožkas, kurie itin džiugina mano kompanioną. Žygį baigiame pavargę, bet laimingi ir einame pirkti žymiųjų Čederio sūrių.

Penkta diena

Bristolio įlankos pakrantėje esantis Weston super Mare su smailu bokšteliu jo centre ir žymiuoju miesto simboliu Gran Pier (nežinau kaip pavadinti virš vandens iškilusį didžiulį pastatą – molas?), kuriame visuomet pilna žmonių, besibūriuojančių kavinėse, parduotuvėse ir kituose masinio susibūrimo objektuose – populiarus kurortinis miestelis, į kurį savaitgaliais plūsta žmonės, sudarydami kamščius šalia miestelio esančiuose transporto žieduose. Žinoma, pirmiausiai traukiame į paplūdimį, apeiname jau minėtąjį Grand Pier, vaikai paplūdimyje vaikai pajodinėja ant asiliukų. Gaila, kad Bristolio įlankos paplūdimiai yra netinkami maudymuisi – vanduo dumblinas ir nešvarus, nors kai kas jame braidžioja. Svarbiausia, kaip supratau, pagulėti paplūdimyje šalia vandens, kas kad purvino, nors man asmeniškai tai nelabai suprantama. Iš paskutiniųjų stengiuosi negirdėti sesers skeptiškų replikų anglų adresu.

Netoliese Weston super Mare užsukame į sidro fermą su firmine parduotuvėle – ragaujame, perkame. Dar truputį pavažiavus – Gyvūnų ferma, kurioje gyvūnų gardus apeiname maitindami ožkas su bilietu nusipirktu maistu.

Šešta diena

Dar vienas akivaizdžiai populiarus kurortinis miestelis – Brean pasitinka didžiulėmis aikštelėmis, pilnomis namelių ant ratų – stacionarių ir atvažiavusių. Jam tikrai verta paskirti visą dieną ką ir padarome – be paplūdimio su tradiciškai plačia dumblo juosta pakrantėje, miestelyje – kalnas, pritraukiantis minias turistų, trokštančių dieną praleisti besigėrint nuo kalno atsiveriančiomis gražiomis panoramomis. Pereiname kalną ir jo pakraštyje esančius tvirtovės griuvėsius, solidariai su kitais pasėdime paplūdimyje ir persikeliame į miestelio Atrakcionų parką. Vaikai laimingi.

Septinta diena

Vieną dieną pabandėme pasivažinėti po Exmoor nacionalinį parką. Panašu, kad norint patirti parko privalumus, jame reikėtų ne pravažiuoti mašina kaip kad mes darėme, o keliauti dviračiu, dar geriau – lipti, plaukti, eiti. Taigi, apylinkių vaizdais grožėjomės daugiausiai pro mašinos langą, sustodami tradiciniam paplūdimiui kuriame niekas nesimaudo ar išgerti kavos/alaus jaukiuose angliškuose miesteliuose.

***

Deja, per visą kelionę taip ir nesuradau progos įgyvendinti vieno iš kelionės tikslų – paragauti legendinių Fish&Chips, kurių taip pasiilgsta bičiulis australas, kažkada pora metų praleidęs Škotijoje, o dabar jau kuris laikas nusėdęs Lietuvoje. Užtat, nepaisant to, kad jau netrukus reikia važiuoti į oro uostą, paskutinę minutę dar subėgioju į drabužių/batų parduotuves. Tam turiu akivaizdžiai per mažai laiko, todėl spaudžiant maišelį su trim laimikiais tenka grįžti bėgte. Vėliau bėgam ir į lėktuvą, dėl ko nemažas oro uostas atrodo dar didesnis. Užtat jaučiu saldų malonumą dėl to, kad Lietuvoje pirkti nebereikės, nes čia drabužių/ batų kainos man atrodo neproporcingai didelės.

Grįžtant prie lankytinų vietų, Aglijoje (ar bent pietvakarinėje jos dalyje pradedant Bristoliu) yra galybė žvėrių parkų, įsikūrusių didžiulėse teritorijose – juose galima pamatyti tokius žvėris kaip liūtus, tigrus, žirafas ir daugelį kitų, čia apgyvenintų natūraliomis (sąlyginai, žinoma, bet vistik) sąlygomis. Nei viename jų taip ir nesuradome progos apsilankyti, bet palieku kitam kartui – nuemigravę artimieji ten dar užtruks, bilietų į Bristolį kaina netgi labai prieinama (neakcentojant vietos kainų), ir tai ideali kryptis moksleivių atostogų metu, ką jau kalbėti apie batų bei drabužių kainas, ypač nuolaidų metu.