Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš mūsų nuotykių Irane. Dar niekad anksčiau nesilankiau tokioje šalyje. Dėl tam tikrų priežasčių kišenėj turėjom vos 300 eurų, kurių pilnai pakako dviems žmonėms mėnesiui. Dar ir liko. Apie viską iš pradžių.

Į Iraną keliavom autostopu ir autobusais. Per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją nusigavom į Turkiją. Ten užsisakėm vizas, o kol laukėm spėjom aplankyti Gruziją. Iš pradžių nežinojom, kad dėl Vakarų taikomų sankcijų, Irane neveikia nei „Visa” nei „Mastercard” kortelės. Reikia turėti grynų visam lankymosi ten laikotarpiui. Manau reikalui esant būtume išsisukę iš padėties, bet neprireikė. Tų 300 eurų pilnai užteko. Pagrindinė priežastis ta, kad viešbutyje nakvojom tik 3 ar 4 naktis. Visas kitas praleidom su vietiniais žmonėmis, dažniausiai sutiktais tiesiog gatvėj. Taip pat labai populiarus svetingumo tinklalapis „couchsurfing.com”.

Pirmąją dieną autostopu keliavom iš Turkijos-Irano pasienio į to regiono centrą – Tabrizą. Tą kartą sekėsi sunkiai. Keli neaiškūs tipeliai vis bandė apgauti ir išmelžt pinigų. Likusios kelios savaitės atpirko tai su kaupu. Susipažinom su inžinierium vardu Mechdi. Vyras pakvietė kartu su juo ir jo draugais keliauti į Irano šiaurę, garsėjančią žaliais kalnais ir džiunglėmis. Praleidom ten kelias dienas. Sostinėj Teherane susitikom su keliais draugais, kuriuos pažinom Gruzijoje. Ten taip pat apsistojom keletai dienų. Tuomet neplanuotai atsidūrėm Kome – religingiausiame Irano mieste, kuriame jaunystėje studijavo Ajatola Chomeinis. Apsigyvenom pas parke sutiktą universiteto profesorių. Žinomiausiame Irano mieste Isfahane apsistojom viešbutėlyje, nes couchsurfing’e nakvynės rast nepavyko. Užtai pavyko Širaze. Iš Širazo lengvai patekom į Persepolį – buvusią Persijos imperijos sostinę. Piečiausia stotelė – Bušehras. Ten ir vėl į svečius buvom pakviesti atsitiktinai sutiktos merginos, kuri pasirodo prijaučianti keliautojams, nes ir pati tokia. Paskui autobusu gįžus į Teheraną tų pažinčių gatvėje ir parkuose patyrėm ir daugiau.

Nuoširdžiai manau, kad keliautojams tai viena saugiausių šalių žemėje. Svarbiausia pagarbiai laikytis kai kurių taisyklių: dengti plaukus skara ir panašiai. Iškeitę 300 eurų gavom 12.000.000 rialų, kurių pilnai papako. Dėkingi esam žmonių svetingumui ir nedidelėms kainoms. Žinoma viską papasakojau itin sutrumpintai, nes viskam ir paros neužtektų. Juolab, kad tai buvo tik fragmentas ir 11 mėnesių kelionės po Europą, Aziją ir Australiją. Detaliau viską pasakojam – Kelionė į Iraną.

One thought on “Iranas: Kelionė autostopu į Iraną. Kiek tiesos stereotipuose?”
  1. Tikrai keista, kad prie „Tatuino” visiškai nieko nėra nusipirkti SW fanams. Čia gi garantuoti pinigai. Bet, matyt, jų ten niekam nereikia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *