Graikija – Igoumenitsa, Janina, Meteorai
Tai ko gero sunkiausia mano dviračiu žygio dalis, kai turėsiu įveikti Pandu kalnyną ir persiversti į kitą jo pusę…
I Igoumenitsa atvykau jau vakare, o autobusas į Janiną tik ryte, tad imu nakvynę kempinge, nes visos baterijos (telefono, power banko, fotiko) arti apvalaus nulio. O ir dušas šiandien ne menkas malonumas, nes devynius prakaitus nuliejau… Tik vat kempingas Drepano Igoumenitsa kol kas brangiausias, net 12€ ir čia tipo su nuolaidėle (be jos 13,5€) ir kas keisčiausia pilnutėlis kemperiu, palapinių, motociklininkų… Beje įsikūręs fainame iškišulyje, o ir iš miesto veda dviračių takelis, be jokių įkalnių, bet +/- apie 7km nuo centro. O beje centre esanti bažnyčia maloniai nustebino, vakare vyko pamaldos ir buvo pilna žmonių (šeštedienio pavakare). O ir sekmadienio ryte buvo atvira… Bent Korfu šiokiadieniais daugelis bažnyčių uždarytos…
Taupydamas dieną iš Igoumenitsos į Janiną važiuoju autobusu, bilietas kaštuoja ~10€ ir bagažas (dviratis) dar 10€. Taigi už 20€ nusiperku dieną (apie 80km minimo), gana geras sandoris sakyčiau…
Janinoje būnų spie 10val. ryte, tad neskubant ir su pasimėgavimu kekiauju į pusiasalio miestą/tvirtovę, Ali Pašos rezidenciją, muziejų su įėjimu į mečetę, sidabro gaminiu ekspoziciją ir įkonų galeriją (bilietas 6€). Iš ties įdomi sidabro gaminių ekspozicija, įdomi įkonų ekspozicija, smalsu ir į mečetę smalsia nosytę įkišti…
Smagi atrakcija laiveliu keliauti į salą, 2€ pirmyn, dar du atgal. Saloje įdomus Ali Paša muziejus su gražia ginklų ir papuošalu kolekcija. Studentams 2€, kitiems 3€. Man labai patiko, nors nedidukas, bet įdomus. Smalsiems klajokliams rwkomenduoju paklaidžioti po siaurutėles gatveles, aplankyti kokį vienuolyną, prisėsti kokioj tavernoje ir paklausyti muzikantų, užkasti ir išgerti, o įsidrasinus gal net sušokti… buvo tokių linksmuoliu (beje, išgėrusios moteriškaitės).
O pavakare, nusprendžiu judėti pirmyn, tenka apvažiuoti ežerą, o po to prasideda pragaras, kylimas vis aukštyn ir aukštyn… O ir žioplys pasirinkau sena kelią per kaimelius su stačiomis įkalnėmis ir tik kai pasiekiau naujesni kelią, supratau, kad jei įkalnės ne tokios stačios, tai velniai nematė, tiesiog lėtai mini ir stabiliai judi į priekį, o štai kai įkalnės stačios, reikalauja daug jėgu, dusti, pakerta kojas, devynis prakaitus lieji ir stoji poilsio. Iki sutemu kylau vis aukštyn, kol pagal planą 19val. ėmiau žvalgytis nakvynės nes 20val. sutemsta. Įsitaisau šalia kalnų upelės (tenka stumtis net į nuokalnę, labai status šlaitas), bet vieta super su romantišku upelės čiurlenimu. Vakarienė ant primusiuko ir miegoti, nes ryt toliau laukia įkalnė…
Toliau kylų į kalnus, tiesiai šviesiai pasakius kapojuosi su kalnais, tai jie mane palaužia, tai aš kaip vėžliukas, kiek atsipūtęs vis judu pirmyn ir aukštyn, kol pasiekiu Mestovo – kalnų perėją, kuri įsikūrusi slėnyje tarp kalnų, tad į miestelį nesileidžiu… Ir, deja, tikėjausi, kad nuo čia persiversiu į kitą kalnų pusę, o gi dar kokių 15km teko kilti į kalną, kol persiverčiau per kalnyną ir prasidėjo nuokalnė…
O gi vienoje įkalnėje turėjau reikalų (vos šortų neprivariau) ties posūkiu pasitiko du gerai nusišėrę šunėkai, galvojau piemenų, kurie įprastai draugiški ir žmonių nepuolą… O gi čia pasirodo sulaukėjusi, žmonių meilės nemačiusi šunų gauja, priartėjus ėmė loti ir pulti, iš dviejų šunų nuo šlaitų kaip kalnų ožiai sušoko kokių dešimt ir iš abiejų pusių bando prišokti, arba jie mane, arba kažkaip išsikapstysiu… Prisiminiau draugų minėta taktiką pulti aršiau, stabiliai mindamas pora kartų į vieną pusę, į kitą pusę gerokai rikteliu sukdamas link jų ir drąsuoliai po truputi nubyra, kol jų atsikratau… Beje, jei turėčiau pulsometrą, turbūt būčiau ėmes pulso šoko rekordą, nes situacija buvo su vienu laimėtoju arba jie arba aš… Šį kartą pasisekė man… Bet naktį sapnavau košmarys.
E92 senasis kelias per Pandu kalnyną garsėja įspūdingais vaizdais, beje ir nemenkais sukilimais. Navigacija man pastoviai primygtinai siūlė minti gerokai ratu su daugiau km ir mažiau sukilimo… Visgi stačiokiškai laikiausi plano, o ir kelias labai saugus, labai mažai mašinu, tik kokie vietiniai, motociklininkai turistai ir vienas kitas kemperis, kurių daugelis su šypsena man kėlė nykšti į viršų… Ir tik nuo Panagia miestelio, eismas tampa intensyvesnis, daug furų, nemažai autobusų, eismas gerokai intensyvesnis, gerai kad bent jau fūros važiuoja priešinga kryptimi… čia pasinaudoju navigacijos rekomendacija ir leidžiuosi į upės slėnį, kur ir vietinių sodų gėrybių prisiragauju ir nesunkiai pasiekiu Kalampaka, įveikdamas garbės šimtuką (100km)…
Kalambakos priemiestyje Kastraki apsistoju kol kas pigiausiame kempinge už 8€ ir ko gero geriausiame, su baseinu, su vaizdais į kalnus ir sutapimas virš jų kabančiu pilnu mėnuliu. Minusas tik nuo 5val. ryto kas valandą skambantis varpai (viena iš dvieju rytų)…
Meteorų vienuolynams nusprendžiu skirti dieną, jei reiks ir daugiau. Dviratį palieku kempinge ir leidžiuosi pasivaikščioti pėstute. Saint Nikolaos vienuolynas, toks nedidukas, na toks nieko stebuklingo… Varlaam tai toks o ho ho didžiulis su jaukiai šviesiomis bizantinėmis kupolinėmis lubomis su gausia šv. raštų, įkonų ir kitų įdomybių ekspozicija, super atrodo terasa su pavėsine, o statinė vynui laikyti šokiruoja didžiu, 12 tūkst. litrų… Iš terasos atsiveria fantastiški vaizdai, o nuo uolų priešais, po kurias paropinėti ne ką prastesnė pramoga vaizdai taip pat gniaužia kvapą.
Netikėtas sutapimas, bet pataikau į istorinį pramoginį Graikijos ralį, kurio dalyviai milijonieriai, važiuojantis pramogai su restauruotais senoviniais sportiniais automobiliais, arba naujaisiais Ferrari, Bentley ir kitais prabangiais auto. Nekasdienis vaizdelis tiek prabangos ant ratų pamatyti…
Tęsiant apie vienuolynus, šalymais Varlaam yra ir didžiausias Great Meteoro, bet tadien nedirbo.
Iš viso yra šeši likę ir lankomi vienuolynai, vis skirtinga dieną, kažkuris iš jų nedirba. Lankymasis kiekviename jų kainuoja 3€ žmogui. Viduje kiekvieno nedidelės maldų salės su kupoliniais skliautais, daugelyje gausiai dekoruotos biblijiniais šventųjų gyvenimo epizodais, viduje fotografuoti neleidžia, įeinant neįleidžia vyrų ir moterų per lengvai apsirengusiu, bet su šortais ir maikute įeiti leidžia… Moterims kai kur duoda apsiaustą/sijoną, kai kur reikalauja nusipirkti… Daugelis prekiauja medumi, vynu, šventųjų ikonėlėmis, kitais siuvenyrais… o matant turistų srautus, panašu iš to ir gyvena… gerai kaip pasakoje!!!
Roussanou vienuolynas moteriškas ir tai labai matyti iš gėlynų ir šiaip toks jaukus… Tačiau mažytis ir panašus į kitus… Kiek kytame masyve virš Kalambaka miestelio dar du vienuolynai, Saint Trinity stūkso sau vienas ant atskiros uolos, iš šono atrodo įspūdingai, einant į jį pradžiai turi nusileisti, o po to pro uolų plyšius ir kalvos šlaite išgremžtu takeliu pakilti. Jame eksponuojamas pakėlimo mechanizmas, kuriuo iš apačios į viršų buvo keliami produktai ir medžiagos… Šis kaip tikra tvirtovė, o ir visi kiti buvo sunkiai pasiekiami. Šalimais Saint Stefanos taip pat moterų, tokis nemažas jaukus ir gražus. Nuo šalia esančios apžvalgos aikštelės atsiveria puiki miestelio panorama, taip sakant, kaip ant delno…
O mano kelias toliau veda į Atėnus, kiektai dviračiu, kiek tai traukiniu, o nuo ten kitas etapas… Su jau laiko patikrintais bičiuliais ir intriguojančiomis naujomis pažintimis…
Kavagne 
Aruna 
pirmas