Atostogos keliaujant iki Juodkalnijos

Maršrutas:Vilnius-Miskolc-Eger-Budapešt-Heviz-Zadar-Dubrovnik-Budva-Sveti Stefan-raftingas Taros upe-Kotor-poilsis Hvar saloj-Split-Balaton-Miskolc-Vilnius

Šiais metais nutarėm nebelėkt kaip ,,akis išdegus”, kad pamatyt kuo daugiau, nebesikelt 7 val. ryto, o ramiai, keliaujant pailsėt, juolab, kad maršrutas tęsėsi pajūriu…
Šį kartą per Lenkiją pasirinkom kitą kelią – per Liubliną,Rzeszow iki Miskolco Vengrijoje. Nors kilometrų tik 1070, ir kelias neblogas, remontų nedaug, bet vis tiek greičiau nepavyksta nuvažiuoti. Jau daug kas džiaugiasi gerėjančiais Lenkijos keliais ,bet kol nebus greitkelių, tai greičiau jos pervažiuot nepavyks. O atkarpoje ties Augustow, tai neįtikėtino dydžio elniai po kelis ganosi tiesiog pakelėje – jautiesi lyg kokiam Serengečio parke…
Pirma nakvynė prie Miskolco-Miskolctapolca miestelio kempinge. Nieko ypatingo – tokie apleisti namukai su išgulėtomis lovomis, jei stataisi palapinę, vis tiek gauni namuko raktą, kuriame dušai, wc,virtuvėlė. Namuko kaina keturiems -40eur., su palapine – per pus pigiau. Nors vakare galėjome jau būt prie jūros, bet nutarėm pasidairyt po Vengriją, nes, pusė keliautojų nebuvę Budapešte, o aš norėjau pamatyti kurį nors miestą, kuris labiau atspindėtų šalį, negu sostinė. Pasirinkom pakeliui buvusį Egerį. Miesto centras tvarkingas, gražus, yra pilis, įdomiai atrodo turkų palikimas – minaretas, į kurį galima užlipti apsižvalgyti.

Pradėjo krapnoti, todėl, ilgai neužsibuvom ir patraukėm link Budapešto. Nors sostinėj jau penktą kartą, bet važiuojant pro šalį pamatėm ir apžiūrėjom dar nematytą Vajdahunyado pilį. Tiesą sakant, tai paviljonų, iliustruojančių Vengrijos architektūros raidą kompleksas, kuris buvo pastatytas Tūkstantmečio iškilmėms kaip laikinas eksponatas, bet taip išpopuliarėjo, kad perstatytas visam laikui. Pilis ant ežero kranto, tikrai labai gražu ten pasivaikščioti.

Paskutinis taškas ir nakvynės vieta – kurortinis Heviz miestelis. Jis žymus tuo, kad jame yra antras pasaulyje pagal dydį terminis ežeras. Paplūdimiai gražiai įrengti, mokami ir, deja, vakare uždaromi, todėl pasigrožėję per tvorą , einame valgyti ,,guliašovos”. Miestelis tikrai simpatiškas, tik gaila, kad sutemus mažai mes jo matėm. Apsigyvenom gerame 4*kempinge, per kurį teka to paties terminio ežero kanalas, o už tvoros užtvanka su gera vieta maudynėms, ką ryte ir padarėme. Vanduo labai šiltas, gal 28C, skaidrus ir kaip ne keista – jame plaukioja žuvytės ir auga lelijos. Jeigu ties Balatonu ieškote nakvynės, tai tikrai geresnis pasirinkimas, negu miesteliai prie ežero, kurie man kažkaip kvepia ,,tarybiniais laikais”, nors pati ežero panorama su kalnais horizonte – labai graži…
Trečios dienos tikslas – apsistoti prie jūros ir aplankyti Zadarą. Tą ir padarom už Sukošano – ten labai daug nebrangių kempingų ant pat Adrijos kranto(keturiems +palapinė+auto-20 eur.), kur atsinešę staliuką ir kėdutes, ragavome vengrišką tokajų.

Bet prieš tai pasivaikščiojom nedideliu Zadaro senamiesčiu, paklausėm garsiųjų jūros vargonų, įsiliejom į bendrą vietinių minią, kurie šventė nepriklausomybės dieną (jei gerai supratom).

Bet gera nuotaika atsirado tik pasiekus pajūrį, nes visą kelią lijo ir temperatūra, likus iki jo 50 km, siekė vos 11-15C šilumos! Ir tai birželio gale! Tačiau pajūry buvo šilta ir švietė saulė.
Sekančios dienos planus pakeitė vėl pliaupiantis lietus, todėl nutarėm pajūriu važiuoti iki Dubrovniko, o planuotą poilsį Hvare atidėti grįžtant. Kažkada lankantis Kroatijoj, gidė pasakė, kad čia lyja tik septynias dienas per vasarą, todėl tikrai negalėjau patikėti orų prognoze, kuri gąsdino dviejų savaičių lietumi .Ir iš tikrųjų, nors lijo beveik kasdien, bet mums jo teko tik naktį arba važiuojant, todėl kelionei netrukdė, atvirkščiai,22-28C temperatūra buvo pats tas keliaujant. Lietų keitė saulė, saulę vėl lietus, o mes važiavome turbūt gražiausiu keliu Europoje ir net nepastebėjome, kaip atėjo vakaras.

Link Dubrovniko pajūrio šlaitai vis statėjo, todėl kempingų visai nebeliko ir sutemus teko apsistoti pačiam mieste ,,Solitudo” kempinge. Mums jis nelabai patiko, nors yra ,,su visais privalumais”, bet kam man tas skalbimo automatas ar lyginimo lenta, kai nėra normalios vietos palapinei pastatyti – visur styro aštrūs akmenys, kelmai, net kemperiai po kelis ratus sukdavo negalėdami išsirinkti vietos. O dar po liūties žemė pavirtusi koše – išsimozojom visi, ryte prie plovyklos automobiliams nusidriekė eilė, nes tokiais ratais negali į miestą važiuoti. O kaina už šį malonumą 40 eur. keturiems. Dar planavom naktinį Dubrovniką pažiūrėt, bet kur beeisi toks-nebent į dušą.
Ryte palikę mašiną požeminėj aikštelėj išėjome apžiūrėti vieno iš gražiausių miestų – Dubrovniko. Būtinai apeikit siena aplink miestą – tikrai gražūs vaizdai ten atsiveria, yra jūros muziejus ir šiaip labai gražu senamiesčio gatvelėmis pasivaikščioti.

Nusipirkę suvenyrų ir atsigaivinę ledais patraukiame link Juodkalnijos.
Dabar būsiu labai nepopuliari, bet tas juodkalniečių nevalyvumas nuvylė. Kai ieškojau info prieš kelionę, tai tik vienos keliautojos atsiliepimas buvo toks: ,,Juodkalnijoj ištvėrėm tik 1,5 paros ir grįžom atgal į Kroatiją”, o kitų kaip sirupas liejosi: ,,žmogaus nepaliesta gamta,bla,bla,bla”…Kaip nepaliesta? Tie kalnai šiukšlių verčiamų tiesiai pvz.į Taros kanjoną už kavinės ar į pajūrio skardį, čia ne žmonių darbas? Ar pamatysi tai Kroatijoj? Kaip galima turint tokią gamtą šitaip ją teršti? Nesu nakvojus viešbuty, turintį daugiau,kaip 3*, todėl,nesu patogumų išlepinta, bet nors minimalūs žmogaus orumo nežeidžiantys patogumai, kaip kabliukas vieninteliam benzino kolonėlės tualete, dušas su durimis ir bent jau drungnu vandeniu kepinge, manau, turėtų būti. Ypač , kad kaina tokiam kempinge nenusileidžia kroatiškai. Nakvynės paieškos varė į neviltį – užvažiuoji į kempingą pavadinimu ,,RAJ”- sėdi bobutė kioskely be langų, tuoletinio popieriaus ritinėlį pasidėjus, o tam ,,rojuj” tualetas išlūžusiomis durimis, dušo nesimato, gal koks paplūdimy yra, vienas olandas kemperyje sėdi. O dar, kad iki tokio rojaus atvažiuot, tai duslintuvą gali palikt – tokie keliukai – džipo reikia. Dar keliais tokiais ,,rojais” nusivylę, važiuojam iki Buljaricos – čia buvau radus keliautojų atsiliepimus, kaip neblogą kempingą. Gal vienintelis jo privalumas, kad 15 m. nuo jūros, bet visa kita…Plačiam žvyro paplūdimy į dvi eiles sustatyti kemperiai ir palapinės, jokio medžio, į wc eina visi iš pliažo, muzika iš trijų kavinių skamba – chaosas kažkoks…Tiesa, tik persikėlę su keltu per Kotorą ir užklupti lietaus, ieškojom apartamentų. Gaila, neprisimenu to miestelio pavadinimo, bet per pusvalandį nepavyko nieko rasti, o užėjus pas vieną, kurio lange puikavosi lentelė Apartaments, negalėjom jokia kalba paaiškinti ko mums reikia. Jis nieko nesupranta, nieko nenuomoja ir nežino ką tas žodis reiškia, o lentelę užsidėjo, gal todėl, kad kažkur matė ir jam tai gražu :). Tada skaniai, bet visai ne pigiai papietavom ir išlindus saulei, pratęsėm nakvynės paiešką. Vienas ekipažas pasiliko Buljaricoj išgert alaus, o mes grįžom į vieną tokį ,,rojų”, į kurį neužsukom. Jis be pavadinimo, iškart už Sveti Stefan salos, Bar kryptimi. Nors dušas tik lauko, bet aplinka mums labai patiko, terasos po senais alyvmedžiais ir nors takelis į paplūdimį status ir vingiuotas, ir iki jo apie 150m., bet po viso to ką matėm, jau pasijautėm tikrai kaip rojuj. O ryte pamatę vaizdus iš paplūdimio, užmiršom visus nesklandumus ir nutarėm čia pasilikti keliom dienom. Pliaže graži raudona sluoksniuota uola su arka, o pro tą arką matosi Sveti Stefan sala.

.

Ir velniop tą dušą, vakare vieni kitus padabosim ir nusiprausim, žmonių kempinge nedaug, dušai už tualetų sienos, beveik uždari :)) Va taip, grožis nugali nepatogumus.

Vakare tradiciškai su vynu vakarojame ant jūros kranto ir grožimės vienu gražiausių vaizdų, kai vakare užsidega miestelių šviesos ir mirguliuoja jūros horizonte…Ir vėl viską sugadinsiu, bet keturių skirtingo amžiaus vyno mėgėjų nuomone ir Kroatiškas ir Juodkalnietiškas vynas labai prastas, bet kitokio pirkt nebuvo, tai paburnojam, kad neskanus ir vis tiek geriam:)
Pusdienį pasivartę prie jūros, vakarop aplankome Budvą. Rusų ten, kaip senais laikais Jurmaloj ar Palangoj, užtat visur gali susišnekėti. Senamiestis toks nerealus, lyg filmo dekoracijos, bet labai mielas. Nors ryt planavom važiuot porai dienų į kalnus, į Taros kanjoną, susirast raftingą, Budvoj susiviliojom agentūros siūloma panašia išvyka. Už 60 eur. žadėjo ne mažiau įspūdingą Pivos kanjoną, pusryčius, raftingą Taros upe, iš Ščepan Polje, kur daugiausia šioje upėje slenkščių,

pietums pasirinktinai upėtakį arba avieną. Nusiderėję po 5 eurus, nutarėm, kad ir vairuotojams reikia pailsėt ir į apylinkes pasidairyt, nors tiesą sakant, be labai gražaus Pivos kanjono

ir ne mažiau įspūdingo kelio nuo Budvos link Cetinje dairytis nelabai buvo į ką. Pats raftingas patiko, graži aplinka,

likom šlapi, bet ekstrymo galėjo būti daugiau. Kadangi visiems tai buvo pirmas kartas – likom patenkinti. Tiesa, maistas, kaip ir visur, kur tik valgėm Juodkalnijoj, kokia bebūtų prasta aplinka – laaabai skanus.
Susimokėję už tris naktis po 63 eur.ekipažui, išvažiuojame į Kotorą.Tai dar vienas Juodkalnijos perliukas, dėl ko šiai šaliai negailima tiek pagyrų ir ne be reikalo. Ir miestas ir pati įlanka, kurią būtinai reikia apvažiuot – labai gražūs.

Pabraidę po miestą, kuris panašus ir į Dubrovniką ir į Budvą,nusiperkam turguje sūrių, rūkytos mėsytės, vaisių – ten sunku nepirkti, visi siūlo ragauti ir nors nepigu, bet skanu, be to šiandien vakare jau būsim Hvar saloj ir reiks atšvęst atostogų pradžią. Paskutiniai spėjam į keltą

ir jau su tamsa pasiekiam Holiday kempingą Jelsoje. Net tamsoje matome, kad vaizdas nuo palapinės į jūrą fantastiškas – į jūrą pasvirusios pušys,

tolumoj Brač salos žiburėliai ir vanduo čia pat…

O toliau trys dienos atostogų: ,,snorkelingas”, kavinės, pliažas, rakijos su žolelėm degustacija, ledai ir kiti malonumai…Hvar miesto ir jo pilies aplankymas.

Vyrams labiausiai patiko naktinis krabų gaudymas. Sako, paneri su prožektoriumi po vandeniu, o ten šimtai blizgančių akyčių į tave žiūri – įspūdis didžiulis. Nors pagaut tą krabą nėra taip lengva. Tai ne vėžys, šis net ir mažas per darbinę pirštinę taip kanda, kad kaulai traška, be to yra gudrus ir greitas, tik labai godus, todėl lindo į gaudyklę ir ant batono ir ant dešros. Na,daug mes jų negaudėm, nes gaila – labai jau jie gražūs, bet kai išvirė, tai paragavom – skanu. O ryte, kaip kompensaciją mažus krabukus pliaže duona šėrėm – labai gražiai jie ėda, mažais gabaliukais plėšo ir į burną deda.

Šiaip sala labai graži,

bet daugiau tinkama poilsiui, nes persikėlimas nepigus (per vieną galą įsikelt, per kitą išplaukt keturiems – 300litų) ir tik tam, kad apžiūrėt, neturint nors kelių dienų laiko, neverta.
Persikėlus į Splitą dar apvaikštom Diokletiano rūmų griuvėsius, tačiau šio , galbūt gražiausio kelionės metu aplankyto miesto senamiesčiu trukdė gėrėtis baisus karštis, kuris kreipė mūsų žvilgsnius daugiau į ledus, nei tikrai unikalius statinius.

Šį miestą norėčiau dar kartą aplankyti. Sulipę į automobilius, jungiam kondicionierius, kurių iki šiol nelabai reikėjo ir važiuojam link Sukošano – paskutinės nakvynės prie jūros. Bet prieš tai nutarėm būtinai paragauti ant iešmo kepto paršelio. Kažkaip manėm, kad jis turėtų būti brangus, bet dar Hvare vyrai pasivaišinę jūros gėrybių restorane taip išalko, kad buvo nuėję ten paragauti. Paršiuko nebuvo, tai valgė, taip vadinamą lamą. Nepavyko tiksliai išsiaiškinti kas tai, bet manom, kad ėriukas arba ožiukas. Sumokėjo normaliai, o paršelis dar pigesnis. Tikrai sotūs ir laaabai skanūs pietūs su keptomis bulvėmis, daržovėmis ir alumi kainavo po 7 eurus. Būtinai paragaukit! Tik jei nenorit ilgai laukti, žiūrėkit, kad grilis jau būtų tuščias, nes jei paršas dar sukasi ant iešmo, pietausite tik už poros valandų.

Paskutinis vakaras prie jūros , šalia Sukošano. Gaunam pustuštį kempingą, kuriame nebaigti statybos darbai, už 1O eur/keturiems, bet po Juodkalnijos ,,rojų” tai jis tobulas:) Ryte, dėl karščio niekam nebesimiega ir pasidžiaugėm, kad geriau truputis lietaus, kuris mus lydėjo, negu toks karštis visą laiką. Lipam į autostradą ir pavakare jau Miskolco namukuose,pakeliui dar prie Balatono nusimaudę ir papietavę.Nuostabūs keliai ir jei tokie būtų ir Lenkijoj, vakare kaip balti žmonės jau būtumėm namie. Deja…
Tačiau nuotaika visų gera, prastą atostogų vyną nuplauname nuostabiu Tokajumi (čia tik moterys,Vyrai pas mus ištikimi alui – bet kokiam. Tarp kitko alus ir Kroatijoj ir Juodkalnijoj buvo tikrai skanus:)) ir ruošiamės namo.
Atostogos yra gėris, o atostogos keliaujant – tai pats geriausias poilsis. Keliaukime!

Tiems,kam įdomu ( ir mano giminaičiams,kurie galvoja,kad neturi pinigų ir vėl važiuoja į Palangą :)) :
Per 14 dienų ,4-iems išleista: 5600lt,iš jų:
1084lt.13-kai naktu kempinguose (po 20,8 lt./žmogui nakčiai)
1300lt .kuras(dujos)
670lt. 7-ri pietūs kavinėse
760lt.raftingas
521lt.kelių mokesčiai ir keltai
apie 500 lt. kitas maistas
120lt.bilietai į Hvar pilį ir Dubrovniko sieną
visa kita- kitiems atostogų malonumams…