ATMINTIN ĮSTRIGĘ INDIJOS KONTRASTAI

Grįžę iš Indijos po kelių mėnesių trukusios kelionės, kol kas jaučiamės kaip svečiai….
… Ir žinote, sunkiausia atsakyti i klausimą: Kaip sekėsi?

(dviejų mėnesių kelionės atsiminimais dalinamės prieš tai publikuotų straipsnių serijoje – „Atvertus dienoraštį”) .

Nukeliauta tūkstančiai kilometrų, apsistota 16 viešbučių, 6 naktinės kelionės traukiniais, 2 nakvynės po atviru dangumi, nakvynės plaukiančioje valtyje, maudynės Gange, jogos praktikos, ajurvediniai masažai, maisto gaminimo kursai, kopimas kalnais, bolivudiniai filmai, ilgos derybos su rikšų vairuotojais gatvėje, oro temperatūros svyravimas nuo +5 iki +45, milžiniškų miestų sūkurys ir mažų miestelių draugiškumas, didelis skirtumas tarp prabangos ir skurdo, amžina harmonija tarp žmonių ir gyvūnų, per kelis mėnesius nesutiktas nei vienas neblaivus indas, nematyta nei viena avarija ar bent menkiausias ginčas ir aplankyti 22 miestai.
Indijos perpasakoti neįmanoma, ją reikia pamatyti, užuosti ir išgirsti. Tai kitokia šalis, kuri turi giliašaknę kultūrą bei tradicijas. Indijos kitoniškumas dažnai stebina ar net pribloškia atvykėlius.

Atkreipiam dėmesį į kelis indiškus įpročius, kurie daro šalį ir jos gyventojus kitokius.
Indai valgo rankomis ir tik dešine ranka, nes tikima, jog kairė ranka yra nešvarioji ir su ja nedera liesti maisto
.
Geria vandenį iš butelio neliesdami lūpomis, nes i organizmą turi patekti kuo mažiau bakterijų.

Dauguma indų nevalgo mėsos.

Indija – tai visų pasaulio religijų lopšys, čia gyvena įvairiausio tikėjimo žmonės ir visi sutaria, bendrai vadina Indija savo mama.

Kelių eismo taisyklių nėra, išskyrus mašinos signalą ir šviesas. Minios mašinų važiuoja gatvėmis ir šaligatviais, ten, kur tik randa laisvos vietos, gatvėse amžinas chaosas, bet keisčiausia tai, kad niekas nenukenčia. Indai labai geri vairuotojai: manevringi ir greitos reakcijos.

Vietinio maršruto autobusai nestoja stotelėse, paprasčiausiai ties posūkiais sumažina greitį, tuo metu žmonės arba įšoka arba iššoka iš autobuso.

Keliaujant tarpmiestiniais autobusais, bagažo skyrius yra ant autobuso stogo, prieš kelionę reikia užlipti ant jo ir prisitvirtinti savo daiktus.

Indai tiki amžina meile. Jie gali įsimylėti ir pasipiršti praėjus 10 minučių nuo pažinties pradžios, ir tai bus visiška tiesa, nes jie tiki meile iš pirmo žvilgsnio. Indijoje skyrybos labai retas reiškinys, jie tiki, kad vedybos gali įvykti tik vienąkart gyvenime. Tai atsispindi ir Bolivudo filmuose. Indai labai vertina filmus. Kino teatre jie įsijaučia į rodoma siužetą, verkia ir juokiasi kartu su aktoriais, nepatikusius veikėjus gali nušvilpti arba atvirkščiai – palydėti plojimais.

Draugystė Indijoje labai vertinama. Mūsų dienoraštis jau kelionės pradžioje buvo išmargintas įvairiausiomis spalvomis ir raštais – vardai, kvietimai apsilankyti indų namuose – parašyti įvairiausiomis kalbomis.

Šalis yra labai ryški, visur vyrauja įvairios spalvos. Labai retai sutiksi indą, apsirengusį juodai, nebent tai būtų religinė paskata.

Kvapų, spalvų ir garsų įvairovė tikriausiai aplenkia bet kurią pasaulio šalį.
Didelis gyvenimo potyris ir iššūkis apsilankyti tokioje šalyje, kurioje gyvenimas vakariečio akiai kartais būna labai keistas.

Šaltinis: www.voyage-voyage.lt

5 thoughts on “Atmintin įstrigę Indijos kontrastai”
  1. Va šio keliautojo straipsnius tai skaityčiau dar ir dar kartą ir neatsibostų 🙂
    Dėkui, nj.

  2. nj109 tikrai puikiai rašo. man irgi patinka jo pasakojimai. ir ypač nuotaiką praskaidrina jo bendražygės – vėlevėlės klajonės 🙂 įdomu ar ir šioje kelionėje ji buvo nusprendusi pasimesti??? dar neturėjau laiko paskaityti.

  3. Įsivaizduoju …. skupų ispaną Libane užsidėjusi žydišką kepurę kepanti kiaušinienę puode…
    SUPER 10 balų.

  4. Straipsniai puikūs, bet, nj109 (kazkaip keista kreiptis į skaičių), kada sulauksim ko nors naujesnio? Labai būtų įdomu!

  5. Ačiū, jums labai už įvertinimus. Vėliavėlė arabų kraštuose ir Irane gerai laikėsi, o gal dėl to, kad aš ją labai saugau dabar . Bėda ta, kad ji jau sena ir nusidėvėjus, geltona spalva pabluko ir iš toliau panėšėja į baltą, o žalia – į mėlyną. Tai visumoj gaunasi, kad iš toliau žvelgiant sunku atskirti ar čia Lietuvos ar Rusijos:)) reiks jau pagalvoti apie jos užtarnautą poilsį:)
    Apokas, nauji pasakojimai, jau vartus laužia, bet kadangi buvau nusprendęs pirmiau sudėti senesnius, dėl to, kiek vėluojasi. Tuoj bus:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *