Šešta diena.
Maršrutas: Trakeliai-Svirkos-Girdėnai-Daukšiškė-Bačkininkai-Lalučiai-Milkuškos-Kukiškė-Medišionys-Skarbiškė-Lygumai-Vidžių Kelias-Švenčionys-Merlinas-Melninkai-Senas Strūnaitis-Klišiškė-Varniškė-Akvieriškė-Karklinka-Strūna-Ziboliškė-Šutai-Tadarina-Žardeliai-Svirkiškė-Zalavas-Vincentavas-Akolionija-Piorkos-Simanavas-Padvarninkai-Tebešpolis-Gaspariškiai-Dalininkai-Andriukėnai.
Šeštą kelionės dieną pradėjome minti be penkiolika minučių aštuntą ryto ir finišavome septintą vakare. Pramynėme 77 kilometrus. Ryte, išlindus iš bakužės, nuliūdino stiprus vėjas, kuris pagal maršrutą turėtų pūsti visą dieną mums į „fasadą“ . Taip ir buvo. Iki Švenčionių (20 km) mynėme net dvi su pusę valandos. (Šiauliai-Joniškis (40 km), palankaus vėjo pagalba, įveikėme per dvi valandas…štai taip. Vienadienėse, dvidienėse kelionėlėse, planuodamas, visada atkreipiu dėmesį į vėjo kryptį ir stiprumą. Žvyras ir asfaltas sudarė po 50%, + 100% priešprėšas vėjas ir dar + buvo šalta…brr. Taigi, šią dieną teko truputį „pasikankinti“, deja, tokia buvo ne vienintelė diena ;).
Įdomus pasirodė lenkiškai-baltarusiškai-lietuviškas Švenčionių miestelis įsikūręs Kūnos upelio senslėnio aukštupio dauboje. Miestelyje yra net keletas maldos namų, tai Visų Šventųjų bažnyčia stayta, kaip ir Švč. Trejybės cerkvė 1898 metais. Išvažiuojant iš miestelio link Strunaičių, stovi „aplempierkinta“ plastikinėmis dailylentėmis, sentikių cerkvė…kam ten šovė mintis, seną medinukę sukišti į plastiką ? . Miestelio centre, anot vietinės moterėlės, randasi per šimtą metų sulaukęs notaro namas – dabar globos namai. Mano nuomone, drąsiai galėtų būti paveldu. Trijų kelių sankirtoje, tiesiog, važiuojamoje kelio dalyje, stovi koplytėlė, skirta 1831 – 1863 metų sukilimų dalyviams atminti. Patatyta buvo apie 1896-1897 metus. 1964 metais buvo nugriauta. Atstatyta 1989.
Senas Strūnaitis. Labai grąžus, senoviškas,apie kilometro ilgio, gatvinis kaimas su akmenų bruko danga. Bobutė sakė, kad kažkada buvo net 44 sodybos, dabar – mirštantis…:(
Vakarop važiuojame, vieškeliu, palei pat sieną. Sutinkame pasieniečių džipą. Ekipažas sustoja pasiciekavyti, ir net burnos prasiveria iš nuostabos, ką čia tokiu oru ir tokiame užkampyje veikiame, ir iš kur esame. Draugiškai šnektelim. Klausia, kur nakvosime? Vytautas parodo į apleistą daržinę (jau buvo apžiūrėjęs).
Andriukėnai – šešta nakvynė, apleistoje daržinėje ant šieno.
Pavargom, sušalom;) Bet, gi savo noru…:-DDD
Taigi. Eugenijus Šiurkus [email protected]
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Puikus pasakojimas ir nuostabios nuotraukos.
Nuostabiai apipavidalintas pasakojimas.
tekstas grazus, bet marsruta tai koreguociau…
Tai manau, kad daugelis rinktųsi kitokį maršrutą. Toks keliavimo būdas ir geras tuo, kad gali keliauti pagal savo pageidavimus. Vieni nori labiau pailsėti, kiti – aktyviau; vieniems labiau patinka miestų architektūra ar muziejai, kitiems – gamta; vieni jau yra aplankę tam tikras vietoves ir nebenori kartotis, kiti – pirmą kartą šalyje; dar ir bilietų kaina renkantis skrydžių miestus turi įtakos maršrutui…
Užkabinot gana didelę Ispanijos dalį,o dar ir Portugaliją, todėl man iškilo klausimas, ar užteko laiko tokiai kelionei?Iš pasakojimo sunku suprasti, nes man trūksta detalių.(čia grynai praktinio pobūdžio klausimas, nes aš keliauju automobiliu, o pirminiuose kitų metų planuose yra ir Ispanijos gabaliukas). O pasakojimas gražus. Ačiū.
Pamatėte labai daug gražaus, bet dar daugiau praleidote, aš Portugaliją būčiau palikus kitam kartui, nes susidarė toks įspūdis, kad ją tik prabėgom aplankėte.Šiaip su malonumu perskaičiau ir kai kur dar kartą ,,sugrįžau”…
O į tą šventę Kordoboje netyčia pakliuvote ar iš anksto apie ją žinojote?
Apokui-,,praktinio pobūdžio patarimas”-jei keliausite į Ispaniją, tai skriskite lėktuvu ir nuomokitės mašiną.Tai pigiau, sutaupysit kelias dienas atostogų ir daugiau pamatysite…
„Ar užteko laiko tokiai kelionei?” Na čia turbūt dar labai priklauso nuo pačių keliautojų. „Normaliems” keliautojams turbūt neužtektų. Mums praleisti 3-4 val per dieną vairavimui buvo visai priimtina (kraštovaizdžiai nuostabūs). Aplankytuose miestuose pamatėme tikrai ne visus lankytinus objektus. Bet mes tokie jau esame – atsibosta vienoje vietoje. Labai smagu buvo vis kas dieną gauti visiškai naujų ispūdžių dozę (skirtingi regionai – skirtinga gamta, skirtinga architektūra, skirtingas maistas ir t.t.).
„Pamatėte labai daug gražaus, bet dar daugiau praleidote:” Na tuose kraštuose jau esame buvę porą kartų, o manau ir ateityje gal bus dar tų progų apsilankyti, todėl šį kartelį dėliojomės maršrutą kur nebuvę ir kas labiausiai žavėjo (o čia jau skonio reikalas). Nesistengėme kiekviename mieste aplėkti visus lankytinus taškus, tiesiog šiaip mėgavomės to miesto atmosfera…
„O į tą šventę Kordoboje netyčia pakliuvote ar iš anksto apie ją žinojote?” Žinojome iš anksto, bet tame krašte beveik visą gegužės mėn vyksta šventės, tai nesunku buvo užtaikyt…