Maršrutas po patriotines krašto vietoves gimė palyginti neseniai, 2008 m. VšĮ „Sintautų akademijai“ ir „Cingų labdaros fondui“ minint Lietuvos Sąjūdžio 20-metį. Pradėti kelionę galima dar Kauno rajone esančiame Zapyškyje, aplankant lietuviškos gotikos šedevrą – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (XVI a). Maršruto pradžia Šakių rajone – Lekėčių miestelis ir pokario rezistencinio pasipriešinimo laikus menantys šio krašto miškai. Toliau maršrutas vedą į Zyplių dvarą, Lukšius, Griškabūdį, Kudirkos Naumiestį, Sintautus ir šių vietovių apylinkes, o kelionė baigiama Šakiuose. 

Lekėčiai
. Prie Kauno – Šakių plento įsikūręs, girių apsuptas jaukus miestelis. 1928 m. Lietuvos valstybės dešimtmečio proga, vietos bendruomenės iniciatyva, čia iškilo Lietuvos nepriklausomybes paminklas (aut. E. Achembakas). Tam, kad surinkti reikiamas lėšas paminklo statybai, iniciatyvos ėmėsi Lekėčių jaunimas: jie organizavo apmokamą vakarėlį, kurio metu suvaidinta P.Vaičiūno drama „Sudrumstoji ramybė“. Paminklui dosniai aukojo valsčiaus ūkininkai bei paprasti tikintieji. Miestelyje stovi ir paminklas Žalgirio rinktinės žuvusiems kariams. Centre – medinė Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia.

Apie Lekėčių krašto istoriją pasakoja asmeninis Vidmanto Mašanausko kraštotyros muziejus. Jame – surinkti etnografiniai daiktai, spaudos leidiniai, knygos, nuotraukos, pinigai, medaliai, aplankai su prisiminimų aprašymais ir kt. apie senovinę buitį ir darbą, Lekėčių krašto partizanus ir jų kovą už laisvę. Atvykstant į muziejų reikėtų iš anksto susitarti: Lekėčių, km., Lekėčių sen., Šakių r., tel. 8 345 68 838

Rūdšilio girioje tebėra išlikusi partizanų slėptuvė (bunkeris), partizanų atminimą saugo čia pat parimęs angelas. 1951 m. šioje vietoje žuvo Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Petras Jurkšaitis – Beržas ir Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordino (po mirties) apdovanotas kavalierius Julijonas Būtėnas – Stėvė.

Kitas sustojimas – Valkų miške esančios Valkų kalvos, ten iki 1945 m. bazavosi apie 100 partizanų. 1945 m. Valkų kalvas apsupo sovietų armijos daliniai, mūšio metu žuvo dauguma ten buvusių kovotojų. Toliau maršrutas suka po ne tokias slogias vietas ir keliautojams siūloma aplankyti Šakių krašto kultūros ir tautodailės židinį – Zyplių dvarą ir Lukšių miestelį.

Zyplių dvaras. Lukšių sen., Šakių r., tel. 8 345 44123, [email protected], www.zypliudvaras.lt.

Lukšiai. Viena gražiausių Šakių rajono gyvenviečių. Miestelio centre akį traukia išpuoselėtas parkas „Siesarties vingis“, kurio centre ant kalnelio stovi architektūrinis ansamblis „Vartai į antrą Lietuvos tūkstantmetį“ (aut. V. Cikana, V. Kuzinas). Šis įspūdingas architektūrinis ansamblis į aukštį stiebiasi 8 m., į plotį 6 m. ir sveria per 12 tonų.
Lukšiuose iš tolo į dangų stiebiasi šviesūs neogotikinės Šv. Juozapo bažnyčios (1877 m.) bokštai. Verta stabtelėti ir prie čia pat esančios „Atminties koplyčios“ (aut. V. Cikana.), bei paminklo kunigui A.Tatarei (aut. V. Cikana).

Keliaujama Griškabūdžio link. Radialinė miestelio aikštė yra XIX a. urbanistikos paminklas. Miestelio į žymybė – medinė aštuoniakampė, vienintelė tokia Lietuvoje Kristaus Atsimainymo bažnyčia (XVIII a). Šalia bažnyčios – kapinaitės. Čia palaidotas vargonininkas ir chorvedys Petras Juozas Pranaitis (1868 – 1942), vargonininkystę studijavęs Peterburgo konservatorijoje, šio miesto dvasinėje akademijoje subūręs chorą ir jam vadovavęs. Pranaitis harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo chorą. Grįžęs į tėviškę kūrybiškai bendravo su dr. Vincu Kudirka, duodavo savo kūrinius jam redaguoti ir parengti spaudai.  Pranaičių šeimą garsina ir Justinas Bonaventūra Pranaitis (1861 – 1917, mirė Peterburge, Rusija ) – kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis. Garsi dar viena Pranaičių šeimos atstovė Julija Pranaitytė (1881 1944, mirė JAV) – pirmoji Lietuvos keliautoja – rašytoja, knygų leidėja. 

Kiek toliau nuo Griškabūdžio maršrutas suka į Rygiškių kaimą – kalbininko Jono Jablonskio (1860 – 1930) sodybą – muziejų. Pakeliui į Žvirgždaičius, Galinių kaime stovi baltas paminklas. Tai memorialas 1947 m. čia žuvusiems 5 Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos partizanams. Žuvusiųjų palaikai buvo apiplėšti, o vėliau užkasti prie NKVD būstinės Griškabūdyje. Memorialas šioje vietoje iškilo 2007 m. partizano Adomo Tumosos – Matroso giminaičių, gydytojų Tumosų šeimos iniciatyva. Paminklo autorius skulptorius Vidas Cikana ir jo sūnus Aldas.

Iš Rygiškių maršrutas veda Kudirkos Naumiesčio link. Pakeliui – buvės Tupikų kaimas, dabar jau Žvirgždaičių miestelis. Čia gimė būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas Justinas Staugaitis (1866 – 1943). Po kunigystės mokslų baigimo Seiniuose kunigavo Alytuje, Smiadove (Lenkija), dirbo Varšuvos arkivyskupijoje. 1906 m. tapo Lekėčių (Šakių r.) parapijos klebonu, tuo pačiu aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje. Staugaitis įsitraukė į politinį tautinio atgimimo darbą, dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. Vilniaus lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 – ųjų vasario 16 – ąją kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Žvirgždaičiuose yra ir pirmosios Lietuvos moters lakūnės ir parašiutininkės Antaninos Liorentaitės (1911 – 2003) tėviškė. Moteris, kartą paskraidinta vyresniojo brolio, kuris tarnavo karo lakūnu, susižavėjo aviacija ir nusprendė pati išmokti valdyti lėktuvą. Aviacijos pradmenis baigusi Lietuvos aeroklube, savarankiškai skraidyti pradėjo nuo 1932. 1944 metais artėjant frontui pasitraukė į Vakarus. 1949 metų rudenį atvyko į JAV. Čia aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių gyvenime. 1991 metais parėmė S.Dariaus ir S.Girėno paminklo prie Kauno stadiono statybą. Mirė sulaukusi garbaus amžiaus Čikagoje (JAV), tačiau urna su pelenais parvežta į gimtinę ir palaidota Žvirgždaičių kapinėse.

Kudirkos Naumiestis –
pasienio miestelis išaugęs iš dar XVI a. buvusio Duliebaičių kaimo. Nuo RF Kaliningrado srities (kadaise buvusio Karaliaučiaus krašto) miestelį skiria upės Šešupė ir Širvinta. Kudirkos Naumiestis glaudžiai susijęs su Lietuvos knygnešių atminimu, čia gyveno ir palaidotas tautinio atgimimo šauklys dr. Vincas Kudirka.

Toliau maršrutas veda į Sintautus. Miestelio puošmena – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Pirmoji bažnyčia Sintautuose pastatyta 1641 metais. 1788 m. mažą koplytėlę pasiglemžė ugnis, bet tuometinė kunigaikštienė Poniatovskienė ją atstatė tais pačiais metais. 1907 metais ir ši bažnyčia sudegė. 1913 m. buvo pašventintas kertinis akmuo ir pamatai naujai bažnyčiai. Statyba užbaigta 1922 metais. Tai buvo įspūdingas pastatas su dviem aukštais bokštais. Pagrindinis altorius projektuotas skulptoriaus Vinco Grybo. 1944 bažnyčia smarkiai nukentėjo nuo sunkiosios karo artilerijos, ir keletą dešimtmečių miestelio centre tebuvo niūrūs bažnyčios griuvėsiai. Nuo 1990 m. daugelio žmonių rūpesčiu ir suaukotomis lėšomis prasidėjo bažnyčios atstatymai darbai, milžiniškas darbas tuo metu buvo atliekamas ir klebono A. Maskeliūno. 1995 m. naujai atstatyta šviesi bažnyčia buvo konsekruota ir plačiai atvėrė duris savo parapijiečiams.  Nemažą pėdsaką Sintautų mietelio istorijoje paliko kunigas ir rašytojas Antanas Tatarė (1805 – 1889), aštuonis metus klebonavęs Sintautuose. Tebėra išlikusi kunigo statyta klebonija ( 1945–1995 metais – bažnyčia), joje įrengta memorialinė ekspozicija pačiam A. Tatarei. Sintautų g. 37, tel. 8 345  45 031.

Iš Sintautų karšto kilęs Juozas Pikčilingis (1926–1991) – žymus kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas, habilituotas daktaras, profesorius. Sintautuose galima aplankyti Juozo Pikčilingio memorialinį muziejų, kurio rinkinį sudaro etnografijos, istorijos, numizmatikos, fotografijos, spaudinių eksponatai. VŠĮ „Sintautų akademija“, P.Vaičaičio g. 34, Sintautai, tel. 8 345 45 04. Kalbininkas palaidotas Sintautų miestelio kapinėse.

Sintautų pagrindinėje mokykloje įkurtas Sintautų krašto istorijos ir literatūros muziejus, jo rinkinyje saugomos knygos, spaudos leidiniai, fotonuotraukos, garsajuostės, paveikslai, portretai, prisiminimų aprašymai, mokinių rašiniai, ekspozicijoje – Sintautų krašto žymūs žmonės: P. Vaičaitis, J. Pikčilingis, S. Banaičio, Vailokaičio šeimos, P. Orintaitė ir kt., Sintautų mokyklos ir šio krašto istorija. Pr. Vaičaičio g. 20, Sintautai, tel. 8 345 45 034.

Sintautų miestelio pakraštyje yra dar vieno žymaus krašto žmogaus – poeto Prano Vaičaičio tėviškė – sodyba. Ežero g. 1, Sintautai, tel. 8 345 45 174.

Šakiai
– paskutinė lankoma šio maršruto vietovė. Jaukus, žalumoje paskendęs miesto centras, viduryje tyvuliuoja tvenkinys, jo pakrantėje – biustas dr. V.Kudirkai, (aut. S. Žirgulis.). Šakiuose Vincas Kudirka gyveno ir dirbo gydytoju nuo 1890 iki 1894 m. Apie karšto istoriją pasakoja Zanavykų krašto muziejus. Muziejaus g. 1, Girėnų km., Šakių r. Tel. (8~345) 45635, El. p.: [email protected].

Čia ir paskutinis lankomas objektas – Genocido aukų memorialas Šakių kapinėse (aut . V. Cikana).

Informacijos šaltinis: tic.sesupe.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *