Šakių krašto medinės bažnyčios

Šakių krašte gausu išlikusių medinės architektūros paminklų, kurių didžiąją dalį sudaro bažnyčios. Šie XVIII – XIX a. statiniai karų metu labai nukentėjo, tačiau katalikiškame krašte vis gi turėjo palankesnes sąlygas būti išsaugoti ir puoselėjami. Šis maršrutas vingiuoja per nedidelius Šakių rajono miestelius ir kaimus, kur įdomu pamatyti ne tik patį kelionės tikslą – medines bažnytėles, bet ir išvysti tikrą, nepagražintą Lietuvos provincijos gyvenimą.

„Šakių krašto medinės bažnyčios” maršrutas: Šakiai (21 km) – Slavikai (12 km) – Kaimelis (27 km) – Plokščiai (9 km) – Ilguva (22 km) – Kretkampis (8 km) – Lekėčiai (18 km) – Sutkai (25 km) – Paluobiai (6 km) – Griškabūdis (12 km) – Žvirgždaičiai (29 km) – Valakbūdis (15 km) – Šakiai. Iš viso – 204 km asfalto ir žvyrkelio keliais.

Slavikų Šv. Onos bažnyčia
Bernardinų kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta medinė bažnyčia ir klebonija. 1858-1888 m. klebonavęs Pranciškus Andriukaitis padėjo knygnešiams platinti draudžiamą spaudą. 1906 m. klebonijoje įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. biblioteka – skaitykla. Statinys stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Šventoriaus tvora medinių statinių ir mūrinių stulpų. Šventoriuje stovi medinė 3 aukštų varpinė.
Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje: paveikslai „Marija, krikščionių globėja“ ir „Šv. Martynas“, altorėlis su Marijos Škaplierinės ir Jono Krikštytojo paveikslais, altorėlis su paveikslais „ Marija“ ir Šv. Ona“, altorius su Jono Krikštytojo paveikslu, skulptūros „Nukryžiuotasis“ I ir „Nukryžiuotasis“ II, varpas.

Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
1860 m. Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Bažnyčios kompleksas (bažnyčia ir varpinė) yra saugomas valstybės. Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje: paveikslai „Šv. Rokas“ ir „Marija su kūdikiu“.

Aplankius Kaimelio bažnyčią maršrutas vingiuoja panemunėmis į Plokščius.

Plokščių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia
Ši bažnyčia pastatyta 1868 m. kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1909 m. įsteigta biblioteka – skaitykla. Kunigo J. Radžiūno iniciatyva 1930 m. pastatyta medinė klebonija, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta ligonine. Klebonas Juozapas Frainas (1911-1987) suremontavo sunykusį pastatą ir pertvarkė į kleboniją. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su žemesne trisiene apside ir bokšteliu. Šventoriaus tvora medinių statinių.

Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje: žalvarinis varpas, išlietas 1573 m., nežinomo dvasininko portretas, altorėlis su paveikslu „Šv. Steponas“, altorėlis su paveikslu „Apreiškimas“, paveikslas „Nukryžiuotasis“, skulptūra „Nukryžiuotasis“.

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Jos istorija nukelia į 1765 m., kuomet Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkus žaibui, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907-1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Bažnyčia, varpinė ir klebonija yra valstybės saugomi objektai. Statinys liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas metaline tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė, yra kapinės.
Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje: Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas „Marija su kūdikiu“.

Kretkampio Šv. diakono Stepono bažnyčia
Kretkampio dvaro savininkas Steponas Vaizbūnas 1866 m. pastatė mūrinę koplyčią savo šeimos nariams laidoti. Kunigas Romanas Zaremba 1908 m. ją suremontavo, pristatė medinę zakristiją. Iki 1918 m. kunigas Sabas pastatė erdvesnę medinę koplyčią ir joje laikė pamaldas. Kretkampyje 1940-1941 m. gyveno arkivyskupas Pranciškus Karevičius, vėliau prelatas Jonas Naujokas. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia veikia bažnyčios teisėmis. Bažnyčia stačiakampio plano, medinė. Vienabokštė, su prieangiu ir mūrine apside. Šventoriuje yra kapinės.
Apžiūrėjus panemunių bažnyčias, maršrutas suka Lekėčių link.

Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčia
Šios bažnyčios pradžią mini 1843 m. pastatyta medinė koplyčia. Į kurią kartais atvažiuodavo Zapyškio kunigas laikyti Šv. Mišių. 1906 m. čia įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Justinas Staugaitis koplyčią padidino, pavertė bažnyčia. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1908-1910 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1908 m. sudegė nebaigta įrengti klebonija. Bažnyčia liaudies architektūros formų. Tai stačiakampio plano pastatas su dvišlaičiu stogu ir mažu piramidiniu bokšteliu šelmens priekyje. Tik durys galinėje sienoje su apsaugine pastoge ir langeliu frontone pabrėžia pastato tikrąją paskirtį. Šoninių sienų plokštumas paįvairina piliastrai su kapiteliais kiekvieno lango kraštuose. Tai retenybė medinėse bažnyčiose. Galinės sienos timpanas papuoštas reljefišku kryžiumi ir trimis trikampiais langeliais.

Kultūros vertybės, esančios šventoriuje: ornamentuotas kryžius, kryžius su koplytėle ir Nukryžiuotojo skulptūrine grupe.

Sutkų Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia
Šios bažnyčios istorija prasideda 1825 m. kai Sutkuose buvo pastatyta koplyčia. Joje vykdavo Šv. Roko atlaidai. 1834-1835 m. prie koplyčios pristatyta zakristija. Įrengta bažnytėlė. 1918 m. įkurta parapija. 1919 m. įsisteigė pavasarininkų kuopa. Klebono Stasio Raubos rūpesčiu 1920 m. pastatyti klebonijos trobesiai. 1939 m. rugsėjo 10 d. pašventinti statomos mūrinės bažnyčios pamatai (išliko sienų dalys).Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu, šonine koplyčia ir zakristija, trisiene apside. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame yra kapinės.

Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje ir šventoriuje: altoriai  su šventųjų skulptūromis, paveikslas „Marija, krikščionių globėja“, skulptūros „Nukryžiuotasis“ I, „Nukryžiuotasis“ II ir Šv. Barbora, arnotas, kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, ornamentuoti kryžiai.

Paluobių Šv. Angelų Sargų bažnyčia
Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1915 – 1916 m. Kunigo Vinco Vizgirdos rūpesčiu. 1970-1989 m. čia klebonavęs Pranas Račiūnas (16 metų kalintas) išdažė bažnyčią, suremontavo kleboniją, svirne įrengė etnografinį muziejėlį. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su šoniniais priestatais. Šventoriaus tvora medinė. Jame stovi dviaukštė medinė varpinė.

Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje: paveikslai „Šv. Barbora“ ir „Jonas Nepomukas“, skulptūra „Nukryžiuotasis“, arnotas.

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Bažnyčia pastatyta Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742-1743 m.
Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Naumiesčio karmelitai čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792-1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. 1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė). 1877-1880 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Marma). Jis 1909 m. įsteigė biblioteką – skaityklą ir arbatinę. 1911 m. bažnyčia remontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus. Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881-1961) 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901-1983), (Griškabūdyje 1945-1951 m.) ištremtas 20 m. į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas suremontavo bažnyčią.

Aštuoniakampė klasicistinė Griškabūdžio bažnyčia stovi lygioje vietoje, ilgos stačiakampės aikštės kampe. Pažymėtina, kad Griškabūdžio karmelitų bažnyčia yra vienintelis išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės bažnyčios Lietuvoje pavyzdys. Šio unikalaus statinio interjerą dengia plokščios lubos, atremtos į keturias mūrines jonėnines kolonas. Lubų vidurio perdanga pakelta ir imituoja veidrodinį skliautą. Aštuoniakampę dalį juosia galerija, o sienas dengia polichrominė sienų tapyba, daugiausia imituojanti architektūros elementus. XVIII a. pab. – XIX a. pr., kol čia dar buvo karmelitai, bažnyčią puošė septyni altoriai.

Kultūros vertybės, esančios bažnyčioje: altorėlis su Šv. Barboros ir Šv. Onos bareljefais, sieninė tapyba „Mykolas Arkangelas“, memorialinė bažnyčios konsekravimo lenta, bažnyčios fundatoriaus memorialinė lenta, sietynas, paveikslai „Šventoji Trejybė“ (italų mokyklos dailininko Simono Sorio darbas), „Marija su kūdikiu“, „Šv. Ona“, „Paskutinė vakarienė“, „Kristaus vainikavimas“, „Kristaus nuplakimas“, „Šv. Kazimieras“, skulptūros „Nukryžiuotasis“ I ir „Nukryžiuotasis“ II, altorėlis su Marijos paveikslu.

Žvirgždaičių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčia
Čia 1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915-1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Medinių bažnyčių maršrutas užbaigiamas apžiūrint Valakbūdžio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčią.

Parapija įkurta 1921 m. pamaldos laikytos klėtyje. Kunigo Antano Grybino rūpesčiu 1922-1923 m. pastatyta laikina bažnyčia. Kunigo Stanislovo Vasiukevičiaus pastangomis 1936 m. pastatyta medinė vienabokštė bažnyčia (pašventinta 1936 m. rugpjūčio 9 d.), 1937 m. – parapijos salė. 1944 m. bažnyčia sudegė. 1945 m. pastatyta dabartinė stačiakampio plano, vienabokštė medinė bažnyčia.

Informacijos šaltinis: tic.sesupe.lt