Pažintinis takas „Pro sakralinius šaltinius” skirtas keliauti dviračiais ir pėsčiomis.

Pažintinis takas „Pro sakralinius šaltinius“ kviečia pakeliauti po pietvakarinę regioninio parko dalį – Aukštadvario urbanistinį ir Verknės kraštovaizdžio draustinius.

Tako ilgis – 14 km. Takas paženklintas.

Siūloma 10 sustojimų įspūdingose vietose.

1 tako pradžia – turgaus aikštė. Akmenimis grįstas apie 0,7 ha stačiakampis sklypas iš visų pusių apstatytas jau šio šimtmečio pastatais. Šulinys – vienintelis akcentas, prie kurio kažkada virte virė gyvenimas.

2 stotelė – Verknės senvagės šaltinis. Trykštantis šaltas vanduo vietos gyventojų nuo seno vartojamas gėrimui, jo kokybė puiki. Šaltinio debitas – 1 l/s, vanduo nuteka į Verknės senvagę, ant kurios krantų stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. Pastačius hidroelektrinę, Verknės vanduo iki elektrinės nukreiptas iškastu kanalu.

3 stotelė – Aukštadvario piliakalnis, vadinamas „pilaite“. Piliakalnis yra 0,5 km į pietvakarius nuo miestelio, tarp Verknės upės ir Pilaitės ežero. Jo papėdėje aptikta senovės gyvenvietės liekanų. I-ojo tūkstantmečio viduryje piliakalnis buvo sustiprintas  3 m pylimu ir tarnavo kaip slėptuvė. X-XIVa. aikštelė padidinta, o pylimas paaukštintas iki 6m. Apačioje iškastas 3 m. gylio ir 8 m pločio griovys. Tuo laiku buvo pastatyta medinė pilis su pastatais. 1957-60m. vykdyti kasinėjimai, kurių metu rasta apie 1800 radinių, patvirtinti istoriniai faktai.

4 stotelė – žydų kapinės. Plotas – 0,4 ha, stūkso paminklai su užrašais jidiš kalba. Iš vidaus pagal pietinę ir rytinę ribą apsodinta eglėmis, rytinė dalis ribojasi su keliu Aukštadvaris – Onuškis.

5 stotelė – Verknės upė. Ją pasieksime perėję kalvotą Paverknės mišką, Zabarauskų kaimą. Netoli tilto per upę stovėjęs vandens malūnas, čia galima pasigrožėti sraunia upės vaga.

6 Stotelė – Tamelių ežeras. Tai nedidelis miškų ežerėlis, kurio vakarinė dalis užpelkėjusi, o prieinamas tik šiaurinis krantas. Pakeliui ošia šimtametės eglės, ąžuolai. Ant ežero kranto auga įdomus medis dvynys – suaugusiais kamienais ąžuolas ir eglė.

7 stotelė – „Šafarnės alko akivarai“. Keliuku palei tvenkinius, sodybas pasieksime Šafarnės mitologinę vietovę – alko akivarus, vadinamus velniabalėmis. Vietovė paslaptinga, nes visa kalva išmarginta šaltiniais, versmėmis, akivarais. Nuokalnėje prasideda pelkutė, per kurią šaltinių vanduo sruvena į verknę. Pagonybės laikais vietovė buvo laikoma šventa. Čia buvo atliekamos apeigos.

8 stotelė – Rangavos alko šaltiniai. 2 šaltiniai trykšta netoli sodybos, šalia tvenkinių. Mažesnysis šaltinis laikomas šventu ir turinčiu gydomųjų galių, nes teka prieš saulę. Didesnis šaltinis yra arčiau sodybos, vanduo pakyla iš tvenkinio iki 1 m aukščio. Tai vienas veržliausių šaltinių parke, debitas 1 l/s.

9 stotelė – Vokiečių karių kapai. Jie yra Paverknės miške, likę po Pirmojo pasaulinio karo. Toliau miško keliuku, pro senovinę sodybą, lauko keliuku pasieksime žvyrkelį ir plentą.

10 stotelė – dvaro parkas. XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys. Į dvarą veda tuopų, liepų alėjos, auga kaštonų, liepų grupės. Parko vakarinėje dalyje, šalia upėtakių tvenkinių, ošia poeto A.Mickevičiaus ąžuolas.

Informacijos šaltinis:
Trakų turizmo informacijos centras
Vytauto g. 69, Trakai
+37052851934
http://www.trakai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *