Lekėčių miškai gražūs, kurortiniai, daugiausiai pušynai. Čia randama daug mėlynių, bruknių, grybų, raistuose – spanguolių. Miške galima pamatyti šernų, stirnų, elnių, lapių, mangutų, kiaunių, yra netgi baltųjų kiškių, kurie labai reti Lietuvoje: žiemą jie balti baltutėliai, o vasarą – pilkesni. Netoliese – Liekės kraštovaizdžio draustinis, saugantis Liekės upelio erozinio slėnio kraštovaizdį ir retus augalus.

Pasivaikščioti ir su apylinkių gamta susipažinti kviečia Lekėčių pažintinis takas. Tako trasa veda ratu 4 km. Pradėti keliauti rekomenduojama dvejose vietose, kur stovi pažintinio tako schemos-stendai ir yra aikštelės transportui palikti – iš Lekėčių miestelio (už bažnyčios, Pušyno g. gale) arba nuo Lekėčių girininkijos Gamtos ir miškininkystės informacinio centro (pavažiavus kelis kilometrus nuo bažnyčios Mikytų kryptimi). Trasa sužymėta rodyklėmis, o pakeliui apie gamtą „pasakoja“ 11 informacinių stendų. Įdomu pasivaikščioti buvusio siaurojo geležinkelio pylimu, medžių viršūnėse pasidairyti paukščių lizdų ir darbščiųjų genių, gera atsigaivinti tyru šaltinio vandeniu.

Lekėčių girininkijos pastate įsikūręs Gamtos ir miškininkystės informacinis centras – muziejus (Lekėčių k., tel.: 8 345 47760). Čia surinkta per tūkstantį eksponatų: gyvūnų iškamšos, drugių ir vabzdžių kolekcijos, brakonierių darbo įrankiai, gamtos išdaigos. Apie šio krašto gamtą mielai papasakoja girininkijos darbuotojai. Muziejų itin mėgsta vaikai, o ir suaugusieji čia sužino įdomių faktų apie gamtą. Turint laiko, galima pasižiūrėti dokumentinių filmų apie Novaraisčio ornitologinio draustinio gyvenimą, pasiklausyti įrašytų paukščių balsų.

Prie Mikytų – Lekėčių kelio, vos keli šimtai metrų nuo Lekėčių girininkijos, trykšta tyro vandens šaltinėlis, vadinamas Didžiuoju šaltiniu. Tai ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio girios šaltinis – 1,5 km ilgio kairysis Liekės intakas, anksčiau buvęs gerokai vandeningesnis, garuojantis net per speigus. Sakoma, kad visiems naudinga atsigerti Didžiojo šaltinio versmių vandens ir nusiprausti – jauniems, kad veidas skaistus būtų, o seniems visus rūkus nuo akių nuima… Dar ir po Pirmojo pasaulinio karo čia suvažiuodavo aplinkinių kaimų žmonės žlugto velėti. Pamažu skalbyklos sunyko, o per Antrąjį pasaulinį karą eglynėliuose žmonės slėpė gyvulius. Prieškaryje, kol buvo žaliavos, Didžiojo šaltinio kairiajame šlaite buvo įsikūręs „smalinis“ – primityvus kelmų perdirbimo fabrikėlis.

Pakeliui maršrute: Lekėčiuose – Šv. Kazimiero bažnyčia, paminklas Lietuvos Nepriklausomybei, paminklas žuvusiems Žalgirio rinktinės partizanams; partizanų atminimo vietos ir slėptuvės Rūdšilio girioje, privatus kraštotyrininko V.Mašanausko muziejus (Lekėčių k., tel.: 8-345 68838, 8-672 91411).

Informacijos šaltinis: tic.sesupe.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *