Panama

Panama 1-a dalis

Panama, Panama. Tikrai, o kodėl būtent Panama? Kodėl ne Meksika, ar dar geriau, Čilė su Peru. Ir aplamai, kas leido pradėti kelionę Amerikos žemyne ne nuo trijų raidžių šalies? Atsakymas labai paprastas – aš nežinau.

Matyt taip sukrito žvaigždės, toks pasitaikė mėnulis, galų gale, matyt, taip buvo išpranašauta paties šito, na kaip jį ten, ai, nesvarbu, pamiršau. Gerai, kitas klausimas, ką ten toj savo Panamoj ruošiatės pamatyti. Ačiū už klausimą, geras klausimas. Tai žinoma, kad kanalą, na kas nežino Panamos kanalo. Va jo ir važiuosim žiūrėti. Taip, visas dvi savaites prie jo sėdėsim ir žiūrėsim. Ne kiekvieną dieną gauni Panamos kanalą pamatyti. Va taip. Na va ir išsiaiškinom, kodėl būtent Panama. Atskridom į Panama City vakare, apie 20:00. Dar gera valanda formalumams ir kelionei iki viešbučio. Jau apie 22:00. Čia jų laiku. Gimtoje šalelėje tuo metu buvo 5:00. Čia mūsų laiku. Palaukit, aš jau susipainiojau, kur čia jų, o kur mūsų laikas. Žodžiu aštuonios valandos laiko skirtumas. Kai Vilniuje 12 valanda dienos, Panamoje 5 valanda nakties. Kelionė truko 23 valandas, pavargom stipriai, mat dieninis skrydis iš Paryžiaus į Panamą buvo. Miego norisi tikrai. Dar nespėjo galva pasiekti pagalvės, jau saldžiai miegojau. Išsimiegojęs pabudau, keista, kad lauke tamsu, žvilgt į laikrodį, lygiai trečia valanda nakties. Na taip, namie jau 10 ryto, kaip ir laikas keltis. Ir taip dar kelias naktis teko kankintis. Azijoj su šituo reikalu kažkaip paprasčiau. Ar tai dėl to, kad tik 5 ar 6 valandų skirtumas, ar tai dėl to, kad į kitą pusę laikrodį reikia sukti. Panama City turim tik vieną dieną, todėl greit pusryčiaujam ir į kelią.

Nutarėm, kad naudosimės tik viešuoju transportu, ir tik ekstra atveju – taksi.

Pirmas uždavinys, nusipirkti kaip pas mus vilniečio kortelę, taip čia panamiečio kortelę. Jas parduoda metro stotyse automatai. Ne problema, nusiperkam. Tiesa, veikia ji labai protingai. Nereikia kiekvienam turėti savo kortelės. Užtenka vienos nors ir šimtui žmonių. Tai mums dviem, tikrai vienos pakanka. Kitas žingsnis, papildyti kortelę pinigais. Tas pats automatas šio veiksmo nedaro, jis tik parduoda tau kortelę. Papildo jau kitas automatas. Na taip, atrodo, anokia čia problema, tie du automatai vienas šalia kito stovi. Bėda ta, kad tas kuris parduoda kortelę, kalba angliškai, o tas kuris papildo, – tik ispaniškai. O iš mūsų abiejų, ispaniškai, deja, nekalba niekas. Vėl ne problema, galima gi žmonių paprašyti pagalbos. Bet ir tie žmonės nekalba angliškai, tik ispaniškai, o apie mūsų ispanų kalbos žinias ką tik rašiau. Visa laimė, kad dar nepamiršom tarptautinės gestų kalbos. Juokauju, žmonės tikrai geranoriški, mielai padeda, nors ir nesupranta ką reikia padėti. Dar viena bėda, tas ispanakalbis automatas neduoda grąžos, o mūsų smulkiausia šią minutę turima kupiūra – 20 dolerių. Tenka eiti į miestą pasmulkinti pinigo. Taip, panamos pinigas yra Panamos Balboja, prašau nesijuokti, taip jis vadinasi. Tik jis yra vieno nominalo – 1. Didesnio nominalo nėra. Mažesni centukai yra, o didesnio – ne. Visi kiti pinigai yra doleriai. Kursas 1:1. Pagaliau papildom savo kortelę. Dabar, kaip ji veikia. Na, metro visi žinot. Ten viskas paprasta. Prilieti kortelę prie skaitytuvo, užsidega žalia uodegytė, praeina vienas žmogus. Prilieti dar kartą, ciklas pasikartoja. Miesto autobuse sistema lygiai tokia pati. Prie vairuotojo yra skaitytuvas ir tokie pat kaip metro, praėjimo varteliai. Gal kiek ir griozdiška, bet taupo tavo pinigėlius. Jau matau suktas šypsenas jūsų veiduose, taigi autobuse trejos durys, kai pikas, kas ten sugaudys per kurias tu įlipai ir ramiai zuikiu riedi. Ne viskas taip paprasta. Išeiti reikia taip pat per tokius pačius vartelius. O kaip žinia, sukasi jie tik į vieną pusę. Su metro atvažiuojam į centrinę autobusų stotį.

Iš čia autobusu, kurio numeris C850 norim nuvažiuoti į tris salas. Deja, nėra užrašų, kur koks autobusas stoja. Reikia žinoti konkretaus autobuso sustojimo vietą. O jų ne taip ir mažai.  Dabar įsivaizduokite, kad tai jūs atsidūrėte šioje situacijoje. Ką darote? Tai žinoma, kad klausiate praeivių kur stoja autobusas C850. Vėl pasikartosiu, jūs klausiate jiems nesuprantama, anglų, kalba. Na gerai, supaprastinkim užduotį, užrašote ant lapuko tą savo C850. Ir vėl visi tik pečiais trauko. Va čia jau nieko nebesuprantu, greičiausiai ir japonas supras ką reiškia C850, čia ar angliškai, ar ispaniškai, tik viena raidė ir trys skaičiai. Pagaliau pasitaikė žmogus šnekantis angliškai. Pasirodo, reikia žinoti ne tą raidę ir skaičius, o kryptį, kur tas autobusas važiuoja. Išsiaiškinam, kad mūsų kryptis – Amador. Dabar jau kiekvienas tau parodys, kur stoja autobusas važiuojantis į Amador. Amador, tai trys salos, sujungtos tarpusavyje keliu.

Labai gražios salos, bet gražiausias, žinoma, vaizdas, atsiveriantis į Panama City.

Ir štai tas ekstra atvejis. Labai karšta eiti, o autobuso nesimato. Susistabdom taksi ir važiuojam į Mercado De Mariscos.

Žuvų turgus.

Visko čia daug ir kaip matote nebrangiai.

Beje, leisiu sau priminti, viskas ne Eurais, bet Balbojais. O dabar pietauti. Čia pat restoranėliai, kur gali užsisakyti bet kokią jūros gėrybę. Žinoma, norime paragauti ceviche.

Tai žalia žuvis, paruošta atitinkamu būdu, arba jūros gėrybių kokteilis, paruoštas taip pat.

Jau rašiau, Vietnamas tai jūros gėrybių rojus, bet tokio skonio dar neragavome. Labai, labai rekomenduoju paragauti. Tiesa, tai nėra nacionalinis Panamos valgis, bet vietiniai sako, kad ceviche kilusi iš Panamos. Jau pats laikas keliauti atgal į autobusų stotį, o iš ten prie Panamos kanalo. Jau žinome, kad važiuosim į Miraflores, tai kur stoja autobusas, parodo pirmas sutiktas praeivis. Miraflores, tai vieni pirmųjų Panamos kanalo vartų.

Rekomenduojama čia atvykti po pietų, tada daugiau laivų pro vartus plaukia.

Ir iš tikrųjų, kai tik atvažiuojam, į šliuzą įplaukia pora mažų laivelių ir vienas, na, ne tai, kad didelis, bet toks didelis, kad atrodo jis netilps į šliuzą.

Jei pirmi laiveliai patys įplaukė į šliuzą, tai paskutinį traukė traukinukai.

Lygių skirtumas tarp šliuzų gal kokie dešimt metrų, o gal ir daugiau.

Bent jau aš maniau, kad kol išlygins vandens lygius, praeis valanda, ar dar daugiau. Nieko panašaus. Kelios minutės ir lygiai vienodi, vartai atsidaro ir mažieji patys, o dičkį traukinukai išvelka į sekantį lygį.

Na, o mums metas į viešbutį. Anksti ryte keliaujam į oro uostą, skrendame į Davidą.