Sokotra – nežemiška palaimos sala

Sokotra – lyg vartai į stebuklų pasaulį, kuriame sutiksi niekur kitur Žemėje nematytą fantastinę augmeniją ir gyvūniją, iki šių dienų išlaikiusią savo savitumą ir natūralumą. Tai vienas unikaliausių, viškai neatitinkančių įprastų Žemės normų, Planetos kampelių.

Šios, Jemenui priklausančios salos krantus  skalauja Indijos vandenynas. Tai – viena didžiausių Vidurio Rytų salų. Ji yra maždaug 120 kilometrų ilgio ir 40 kilometrų pločio. Manoma, kad prieš 6 ar 7 milijonus metų Sokotra atsiskyrė nuo Afrikos žemyno ir dėl to joje iki šiol išliko tokia unikali flora ir fauna. Kaip ir Galapagų salose, Sokotroje priskaičiuojama apie 700 ypatingai retų augmenijos ir gyvūnijos rūšių, kas sudaro trečdalį, niekur kitur Žemėje nesutinkamos, šioje saloje esančios floros ir faunos.

Apsupti švelnaus ir jūrinio salos klimato  čia veši reliktiniai Drakono kraujo arba sumedėjusių dracentų medžiai (dracena cinnibaris). Senovėje šio medžio sakai buvo nepaprastai vertinga žaliava dažų ir lakų gamybai. Taip pat  šis augalas buvo naudojamas svarbiose magijos ritualuose, bei kaip vaistas nuo visų ligų.

Medžio šakos taip išsišakojusios į dangų, kad iš apačios atrodo lyg horizonte kabanti skraidanti lėkštė, o iš viršaus lyg didelis grybas.

Dar vienas unikalus Sokotros augalas – Dykumų rožė (adenium obesium) – primena dramblio koją su rožiniais žiedeliais ant viršaus.

Čia pat į plikas uolas savo šaknis suleidusi Gigantiškoji dorstenija (dorstenia gigas). Ji lyg gyva būtybė – kukliai šypsosi į kamerą:

Ir ypatingai retas Agurkų medis (dendrosicyos socotranum):

Sokotroje tarsi botanikos sode, kur pasisuksi, ten išvysi nepažįstamą augmenijos rūšį.

Ne mažiau įspūdingas ir salos vaizdas: smėlėtus paplūdimius keičia įspūdingos kalvos, o pastarąsias –  gilūs slėniai ar plokščiakalvės pievos. Horizonte plyti plynaukštės, pilnos urvų… Tai viena iš neatrastų vietų.

Unikalus savo įvairove ir Sokotros vandens pasaulis. Nardytojus čia pasitiks rifai, kuriuose gausu: aštunkojų, ryklių, vėžlių, rajų, papūgžuvių ir kitų, nebijančių žmonių, vandens gyvūnų rūšių, būdingų Okeanijos, Raudonosios jūros ar Indijos vandenyno archipelagui. Čia  pat galėsite patyrinėti net kelis nuskendusius laivus.

Tikra palaimos buveinė – taip šią Jemeno salą vadina 40 000- čių, jos labiau afrikietiškos kilmės gyventojų. Be Jemeno papročių ir arabų kalbos, jie turi ir savo kultūrą bei kalbą. Gyvena mažose pakrantės lūšnelėse. Tik, kai prieš kelis metus sala buvo įtrauktą į UNESCO saugomų objektų sąrašą, buvo nutiestas pirmasis kelias. Tačiau ir vietiniai gyventojai, ir vis dar reti turistai, mieliau renkasi keliones po salą kupranugariais, tad Socrota iki šių dienų yra išlaikiusi autentišką ir natūralų žavesį.

Kelionė į Sokotrą gali būti pilna puikių nuotykių, nepakartojamų įspūdžių ir niekada nepamirštamų prisiminimų.

ATVYKIMAS:

Vienintelis būdas patekti į Sokotros salą – lėktuvu, skrendančiu kartą per savaitę, iš Jemeno sostinės Sanos.

Jei šio straipsnio vedini, kada pabuvosite Sokotroje, tikimės pasidalinsite patirtais įspūdžiais ir su mūsų svetainės lankytojais.