1944m. birželio 10 dieną, vos po kelių dienų, kai sąjungininkai išsilaipino Normandijoje, Hitlerinės Vokietijos SS-Wafen antrasis būrys įsiveržė į miegantį Oradour-sur-Glane miestelį ir išžudė visus ten buvusius žmones.
Kaimelis nebuvo karo konflikto centre, net nebuvo aktyvus pasipriešinimo centras, tačiau šią kruviną šeštadienio naktį, virto tikru pragaru. Per kelias valandas buvo išžudyti visi 642 kaimelio gyventojai: vyrai suvaryti į svirną ir suvarpyti kulkosvaidžio kulkomis, moterys su vaikais nuvestos į bažnyčią ir ten kartu su vaikais sudegintos. Po žudynių SS būrys nuniokojo kaimo namus ir norėdamas nuslėpti padarytus nusikaltimus, viską padegė.
Po karo Šarlis de Golis pareiškė, kad Oradour kaimelis turėtų būti atstatytas, o senojo kaimelio liekanos išsaugotos ateities kartoms, kaip skaudus priminimas apie karo žiaurumus.
Oradour-sur-Glane griuvėsiai tebestovi kaip paminklas mirusiems, o ženklas virš įėjimo į kaimelį skelbia: “Souviens-Toi” – Atmink.
pirmas 
Loreta 
Aruna
Va šitą tai galima aplankyt. Kitos įdomybės, nors ir įspūdingos, bet labai toli…
Atrodo labai įdomi vieta.
Šią vasarą žadu būti visai šalia, tikrai ten NEVAŽIUOSIU. Ir ne todėl , kad būčiau labai jautrus, paprasčiausiai, tokios vietos tikrai nesuteikia teigiamų emocijų, kurių norisi atostogų metu. Daugeliui keliautojų, manau, teko pervažiuoti per sugriautus Kroatijos kaimus. Ar labai patiko? Man tai nelabai…
Atsiprašau, pažado neištesėjau, nuvažiavau. Nežinau, kaip vertinti. Įdomu, bet tik tiek, jokios emocijos nesukelia. Tas pats, kaip vaikščioti po viduramžių pilies griuvėsius, ten irgi daug žmonių žuvo. Truputį perdaug „pakazuchos” ir restauruojami griuvėsiai. Keistai atrodo Vokiečių senukų ekskursijos toj vietoj.