Frankenšteino pilis

Frankenšteino pilies savininkas Johanas Konradas Dipelis išgarsėjo kaip teologas ir gydytojas, atlikinėjantis įvairiausius keistus bandymus savo pilies laboratorijoje. Tiksliai žinoma spalvinga Dipelio, kaip alchemiko karjera. Pasakojama, jog jis nevengė eksperimentuoti su elektros šoku ir įsitraukė į siaubingus bandymus, su pavogtomis žmogaus kūno dalimis iš miestelio kapinių. Jo vardas taip pat siejamas su Dipelio gyvūnų aliejumi, kurį šis išgavo distiliuodamas gyvūnų kūno dalis. Kažkurį laiką šis eliksyras netgi buvo laikomas universaliu vaistu. Ir tik nemalonus aliejaus-vaisto skonis ir kvapas, bei žymus medicinos progresas XVIII amžiuje Dipelio aliejų pagaliau išstūmė iš „rinkos“.

Dipelis taip pat padėjo Berlyne įsteigti aukso gamybos laboratoriją. O vienu metu, netgi septynerius metus, sėdėjo viename Danijos kalėjime dėl politinės veiklos. Dipelis mirė 1734 metais. Sakoma, kad nuo infarkto, nors draugai teigė, kad jis buvo nunuodytas.

Apylinkių gyventojai Dipelį laikė piktuoju burtininku, pardavusiu sielą pačiam velniui. Ir beveik neabejojama, kad jis buvo fantastinio Meri Šeri romano „Frankenšteinas“ įkvėpėju. Manoma, kad garsiajame romane Dipelis įkūnijo beprotį mokslininką.

Frankenšteino pilis buvo pastatyta 1240 metais, o Dipelis joje gimė 1673.

Iki mūsų dienų iš Frankenšteino pilies belikę tik griuvėsiai. Ant aukštos kalvos, šalia Darmštato, stovi du pilies bokštai, restoranas ir koplyčia.

Tikriausiai dėka Meri Šeri romano, Frankenšteino pilis iki šiol yra didelis regiono traukos centras. Geriausias ir įdomiausias laikas aplankyti ją – Helovynas, kuomet pilyje siaučia, kiek neįprasta draugija – frankenšteinai.