Nestebina, kad Džono Lenono ir bitlų muzika buvo uždrausta komunistinėje Kuboje. Šalies valdžia revoliucijos laikais šią muziką laikė ideologine diversija ir nusmukusia Amerikos įtaka. Bet jauni kubiečiai, suintriguoti vakarų pasaulyje vykstančia kultūrine revoliucija,  tamsiuose kambariuose slaptai klausėsi kontrabandiniu keliu atgabentų bitlų juostelių, taip susipažindami su maža šios nelegalios kultūros dalimi.


Ir štai, prabėgus 20 metų po Lenono mirties, Fidelio Kastro požiūris apsisuko 180 laipsnių kampu: Džono Lenono muzika nebedraudžiama, o Lenonas – paskelbtas didvyriu. Ta proga Kastro atidengė naują blizgančią bronzinę statulą, pristatė dokumentinį filmą apie Lenoną, sukurtą asmeninio kinematografo ir 2000 metais surengė koncertą garsiam dainininkui atminti.


Kas nulėmė tokį  posūkį?

– Aš visiškai suprantu jo svajones, nes pats esu svajotojas, matęs kaip tos svajonės pildosi, – kalbėjo Kastro.

Lenoną, vėlyvesniais jo gyvenimo metais, taip pat persekiojo JAV vyriausybė, todėl Kuba dainininką laiko drąsiu sukilėliu ir auka – gimininga siela, atspindinčia Kubos santykius su JAV. Kastro pripažino Lenoną „draugu svajotoju“.


Ant skulptūros nėra užrašo. Nuo paminklo buvo nulupti akiniai, net kelis kartus skulptūra buvo nuniokota. Jeigu tektų aplankyti  Lenono paminklą, galite dienos metu pamatyti, šalia skulptūros ant suolelio, sėdintį  seną apsaugos darbuotoją. Jei  gražiai paprašysite, jis laikinai ant statulos uždės akinius.

Džono Lenono statulą galite surasti 17 ir 6 gatvių sankirtoje, Havanoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *