Savarankiška kelionė antikos keliais: Peloponesas ir Atėnai

Vis daugiau kelionių organizatorių lietuviams siūlo keliauti į Graikijos pusiasalį Peloponesą, tad šiuo metu tai yra sparčiai populiarėjanti atostogų kryptis. Augančiu populiarumu susigundėme ir mes, tad nusprendėme ir patys aplankyti šią architektūriniais paminklais ir istoriniais miestais garsėjančią vietovę. Kadangi planas buvo per dešimt atostogų dienų pamatyti kiek įmanoma daugiau, o, be to, ir skirti šiek tiek laiko paplūdimiuose pagulėti, nusprendžiame nuomotis automobilį ir po Peloponesą keliauti savarankiškai. Žinoma, automobilio nuoma atsieina nepigiai, Graikijoje ir benzinas nepigus (2019 m. vasarą litro kaina kiek daugiau nei 1,6 Eur), vis dėlto galima kitur sutaupyti – restoranuose maisto ir gėrimų kainos nesikandžioja, o LSP dokumentas studentams atveria duris daugumą mokamų lankytinų objektų aplankyti nemokamai (iš visų toliau straipsnyje minimų vietovių studentams mokama tik į stalaktitų ir stalagmitų urvus įeiti).

Iš Lietuvos į Peloponesą patogu patekti tiesioginiu skrydžiu į didžiausią pusiasalio miestą Patrus arba į šalies sostinę Atėnus. Rasti pigūs skrydžio bilietai į Atėnus padiktuoja antrąjį kelionės variantą. Taigi skrendame į sostinę, čia nuomojamės automobilį ir važiuodami pro Korinto kanalą pasiekiame Peloponesą.

 Nafplijas ir jo apylinkės

1_1

Pirmasis miestas, kuriame apsistojame – pirmąja nepriklausomos Graikijos sostine tituluojamas Nafplijas (Nafplio). Iki jo iš Atėnų važiuojame apie dvi valandas. Tenka važiuoti mokamu keliu. Pakeliui pravažiuojame keturias stoteles, kuriose kelio mokestis svyruoja nuo 1,80 iki 2,80 Eur. Kol pasiekiame Nafpliją, iš viso už Graikijos kelius sumokame apie dešimt eurų. Dažna rinkliava (kartais nuo vieno rinkliavos posto iki kito yra tik keliolika kilometrų) pradeda erzinti. Patartina turėti smulkių pinigų arba pasidomėti, kur būtų galima įsigyti daugkartinį kelių mokesčių bilietą, kad kiekvienoje stotelėje nereikėtų gaišti krapštant eurus.

Nafplijo mieste praleidžiame tris nakvynes. Miestas žavi senamiesčiu, neoklasikiniais pastatais, siauromis gatvelėmis ir jose įsikūrusiais vietinio maisto restoranais. Šalia stūkso akmenuota kalva, ant kurios 216 m aukštyje driekiasi iš tolo matoma XVIII a. venecijiečių fortifikuota Palamidi pilis. Ją pasiekus atsiveria nuostabi Nafplijo panorama. 2_2Iš aukštai galima pažvelgti ir į kitą Nafplijo įžymybę – nedidelėje saloje pastatytą Bourtzi fortą. Į Palamidi galima patekti automobiliu (kelią paprasta rasti naudojantis navigacija) arba navigacijoje nepažymėtu, ganėtinai stačiu keliu pėsčiomis nuo jūros pusės (reikia stebėti netoli paplūdimio esančius užrašus). Įėjimas į Palamidi – 8 Eur.

3_3

Nors Nafplijo paplūdimys nedidelis ir akmenuotas, jį aplankyti tikrai verta. Maudantis šiltame Viduržemio jūros vandenyje, atsiveria nuostabus vaizdas: prieš akis stūkso kalnas su Palamidi, egzotikos suteikia kaktusais nusėtas šlaitas. Paplūdimyje yra gultų ir baras. Dėl įvairovės galima aplankyti ir kitus netoliese esančius paplūdimius. Pavyzdžiui, smėlio ir žvyro mišiniu nusėtą Karathoną paplūdimį ar smėlėtą Tolo.

Vieną dieną skiriame netoliese esantiems istoriniams paminklams pažinti. Vienas jų Mikėnų miesto griuvėsiai. Vaikštant po griuvėsius ir muziejų, dėmesį kausto koncentruotai pateiktos mitinės istorijos. Praplečiame graikų mitologijos žinias, sužinodami, kad Mikėnus atrado Dzeuso sūnus Persėjas. Norėdamas apsaugoti miestą, Persėjas įdarbino ciklopus miestą juosiančiai sienai pastatyti. Vaikščiodami po griuvėsius, apžiūrime fortifikacijos liekanas – įžymiąją XIV a. prieš mūsų erą tvertą ciklopų sieną ir XIII a. prieš mūsų erą pastatytus Liūto pramintais vartus. Įėjimas į Mikėnų griuvėsius ir muziejų – 12 Eur.

Važiuodami į Mikėnus, aplankome pakeliui ir visai šalia Nafplijo esančius Tiryns griuvėsius. Įėjimas – 4 Eur. Čia senovės architektūros liekanų išlikę nedaug, taigi Tiryns didelio įspūdžio nepalieka. Pagalvojame, kad keliaujant po Peloponesą dėl laiko sąnaudų šią vietą galima ir praleisti.

Toliau pažintinę kelionę tęsiame aplankydami Epidaurą, graikų mitologijoje garsėjantį medicinos ir gydymo dievo Asklepijo šventykla. Epidauras senovėje laikytas ypatinga vieta. Tikėta, kad čia galima pasveikti nuo įvairių ligų. Vietovė taip pat garsėja geriausiai Graikijoje išsilaikiusiu senoviniu teatru. Iš nuogirdų girdėję apie puikią šio teatro akustiką, nepraleidžiame progos jos unikalumu įsitikinti ir patys. Išties sėdint pačiame teatro viršuje net ir per turistų keliamą triukšmą girdisi tai, kas pasakoma stovint centre apačioje. Festivalio vasarą metu čia net ir mūsų laikais galima pasigerėti teatru ar koncertu. Išties unikali patirtis! Programą galima rasti internete arba prie įėjimo. Įėjimas – 12 Eur.

4_4Kitos dienos pusdienį skiriame netolimai kelionei į kadaise svarbiausio miesto-valstybės statusą Peloponese turėjusio Argo miestą. Pakilę nestačiu serpentinų keliu aplankome ant Larisa kalvos įkurtą miesto akropolį, Larisa pilies liekanas. Už įėjimą mokėti nereikia. Į pilį keliaujantiems pravartu žinoti, kad Google navigacija nuveda ne tuo keliu, pakylame tik prie kalvos šlaite įkurto vienuolyno. Apsigręžus, nusileidus nuo kalno ir pavažiavus dar šiek tiek į priekį, pamatome į pilį vedantį ženklą. Vaikščiodami po Argą, aplankome ir ten išlikusį III a. prieš mūsų erą pastatytą teatrą, kuris, palyginus su Epidauro, tokio didelio įspūdžio nepalieka.

5_5Praleidę tris nakvynes Nafplijo mieste ir aplankę aplinkui esančius architektūrinius paminklus, toliau keliaujame į pietinę Peloponeso dalį.

Pietinė Peloponeso dalis

Ilgai svarstę, kur pietuose galėtume apsistoti, pasirenkame nedidelį ant jūros kranto įsikūrusį Stoupos miestelį. Tokio pasirinkimo priežastis – patogi geografinė padėtis, iš kurios ne taip toli reikėtų važiuoti iki kitų suplanuotų aplankyti objektų pietryčiuose ir pietvakariuose.

Iš Nafplijo važiuodami į Stoupą, nepraleidžiame progos aplankyti pakeliui esančios Spartos. Dvi valandos kalnų šlaitais ir slėnyje vinguriuojančio kelio neprailgsta. Važiuodami dairomės į gausiai alyvmedžiais ir apelsinmedžiais nusėtus laukus. Atvažiavę į Spartą pamatome, kad iš kadaise buvusios didingos antikinės architektūros mažai kas išlikę. Aplankome senovės Spartos griuvėsius, kuriuose didžiausią įspūdį palieka atsiveriantis kalnų vaizdas.

6_6

Netoli įėjimo į griuvėsius mus pasitinka žymusis Spartos karalius Leonidas. Įsiamžiname prie jo paminklo.

7_7

Kelionę tęsiame keliaudami į netoli Spartos įsikūrusį Mystras miestelį, garsėjantį XIII a. stataus kalno šlaite įkurtos gyvenvietės liekanomis. Mystras griuvėsiai mums palieka didesnį įspūdį nei tai, kas likę iš senovės Spartos. Kopdami stačiu kalno šlaitu, grožimės išlikusia architektūra, gyvenamųjų namų liekanomis, rūmais, bizantiškomis bažnyčiomis. Įėjimas į Mystras – 12 Eur.

Jau gerokai po pietų važiuodami iš Mystras nusprendžiame dar kiek aplenkti Stoupą ir užsukti į Diros urvus. Atvažiavę suprantame, kad padarėme klaidą. Bilietų pardavėjas informuoja, kad dėl turistų antplūdžio įėjimo į urvus teks laukti keturias valandas ir tai yra įprasta rutina į Diros sezono laikotarpiu atvažiavus popiet! Draugiškai pataria atvykti kurią nors kitą dieną ryte, kada turistų yra mažiau. Šalia urvų yra paplūdimys, tad įsimename, kad verta pasiimti maudymosi reikmenis, jeigu atvažiavus kitą kartą prireiktų ilgai laukti.

Booking.coms
storyLazyload();