Jordanija per Ramadaną

Pradėsiu nuo to, kad pasakojimas galėjo būti ir kur kas trumpesnis, bet anei laiko, anei sugebėjimų pakankamai turbūt neturiu, kad kurti tekstą trumpą, konkretų ir lėtą, ypač tada, kai tai - apie keliones. Įspūdžiai, ypač jeigu jie nauji - išsipila kaip žirniai į sieną, todėl tekstas gali būti kiek padrikas. Svarbiausia, kad keliausiantis į Jordaniją žmogus galėtų rasti lietuviško teksto ir informacijos, kad pasiryžtų tą padaryti savarankiškai ir susiorganizuoti pats vietoj to, kad pasirinkti lengviausią variantą - būti vedžiojamam gido, pristatomam iš taško A į tašką B, ir visiškai niekuo nesirūpinti, kas automatiškai reiškia - nesidomėti tuo, kas ir kaip vyksta aplinkui tave. Čia ir yra tikroji autentika, o ne "štai objektas, jo istorija, dabar turit 12 minučių laisvo laiko, o tada važiuojam 200km tolyn iki kito objekto". Aišku, kiekvienam savo, bet čia nerasite nei skatinimo važiuoti su pažintine grupe, kur “pusryčiai ir ekskursija autobusu Vilniuj, popietę praleisime Rygoje, o vakarienę po ekskursijos Taline valgysime jau kelte į Švediją”, nei gulėjimo prie viešbučio baseino su all-inclusive ir negalėjimo niekur išvykti, nes “už maistą ir gėrimus gi jau sumokėta – negalim niekur važiuoti”. Ekstremalai irgi nesam – todėl drąsiai galiu sakyti, kad kiekvienas, kiek pasiruošęs iš anksto, gali savarankiškai be didesnių iššūkių susiorganizuoti ir įvykdyti tokią kelionę sau ir savo šeimai/draugams/bendrakeleiviams/sau vienam (kodėl ne?).

Jeigu teksto per daug – dienos atskirstytos dalimis, paskutinė dalis bus ir bendra informacija, galimai naudinga besiruošiant į tokią kelionę. Vėliau įmesiu ir youtube video, kurį sumesiu iš filmuotos medžiagos. Bet tai statistiškai man užtrunka apie devynis mėnesius :)

Iškart po trumpų atostogų ir Naujųjų Metų sutikimo (tuo metu, kai internetuose skelbiama apie liūdniausias, tamsiausias ir kitokias neigiamas -iausias dienas ir savaites metuose), su žmona natūraliai priėjome nuomonės, kad vėl keliauti dabar nepavyks, tačiau nuotaiką tikrai praskaidrins atsiradęs planas pavasario atostogoms. Dėl įvairių priežasčių bendrą artimiausią atostogų datą radome tik viduryje gegužės mėnesio. Laiko iki to - labai daug, todėl tyrinėti pradėjom labai abstrakčiai ir iš lėto. Reikalavimai - adekvatus biudžetas, tiesioginis skrydis, įdomi kryptis, destinacijoj jau atėjusi vasara ir kelios dienos visiško atsipalaidavimo nuo darbų. Pradėjom nuo krypčių, kurias galvojom pakankamai įvairias - Malta, Roma, Neapolis, įmanomos Ispanijos kryptys, taip pat - Izraelis ir Jordanija. Tiesa, diskusija per ilgai neužtruko - na, negalėjo bilietai po ~25Eur į tokią vis dar ganėtinai egzotišką kryptį nepadaryti savo. Ačiū, Ryanair, tau už galimybę už tokią kainą tris valandas pakentėjus atsidurti tokioj vietoj! Priėjom išvadą, kad važiuojam į Jordaniją. Skrydžiai - dukart per savaitę, pirmadienis-penktadienis. Skrendam penktadienį, grįžtam pirmadienį? Planavom tik kelias dienas, bet tiek nusitrenkus norisi pamatyti daugiau, negu įmanoma per dvi pilnas dienas, o ir yra ką.... Atmesta. Skrendam penktadienį, grįžtam penktadienį? Savaitė jau normaliau, bet juk grįžtant kitą pirmadienį reikėtų tik vienos papildomos atostogų dienos, o ir preliminarų maršrutą apdėliojau tokį, kad reikės lėkt ir tik "pauostyt" kiekvieną destinaciją. Okay, kas prasidėjo kelių dienų trumpom atostogom, baigiasi 10 pilnų dienų Jordanijoj! Kol entuziazmas neišblėsta, perku bilietus, ir informuoju žmoną, kad atgal kelio nėra. Svarbiausia - ne planavimas, o perplanavimas :)

Aš gaunu (susikuriu) užduotį - suplanuoti maršrutą, kas man yra pusė visos kelionės malonumo. Daug skaitymo, daug tyrinėjimo, vizos (tiksliau - Jordan Pass įsigijimas, kuris buvo ganėtinai lengvas ir pasiteisinęs sprendimas), viešbučiai, transportas... Kelionei dar esant už kalnų, ir Lietuvoj vis dar esant sniegui, planas gegužės mėnesio kelionei sudėliotas, patvirtintas kokybės kontrolės (žmonos), paliekant keletą nežinomųjų ir sąmoningai nesakomųjų (reikia pasilikti ir siurprizų :) ), ir mes pasiruošę judėti!

Kalbant apie ramadaną ir su juo susijusius nepatogumus - tam nusiteikėm, ir didelių problemų nepatyrėm. Taip, dienos metu pavalgyti praktiškai nėra kur, bet snacks'ai visąlaik gelbsti, o vakare sudalyvauti su vietiniais ramadano dienos užbaigime yra atskiras nuotykis :) Tik gėrimų su laipsniais teks nusipirkti dar oro uoste, nes nelabai yra kur po to nusipirkti, nebent norisi mokėti milžiniškas kainas prabangiuose viešbučiuose. Apsiprekinom dar Vilniaus oro uoste, Jack Danielsai baigėsi tik aštuntą dieną :)

Kelionės planas sudėliotas žemiau: Amman (2n)>Dead Sea(2n)>Petra(3n)>Wadi Rum(1n)>Aqaba(2n)>Amman

1 diena - Amman

Atskrendam priešpiet. Kadangi tuo domėjomės, nesėdu į paprasčiausią taksi, ką daro "visi" turistai. Iškart duriam prie geltono autobuso ir sakom, kad reikia prie ketvirto žiedo (iš tikro reikia ne ten, net ir pirmas žiedas dar nėra prie pat mūsų viešbučio, bet internete skaičiau, kad jų maršrutas eina pro ketvirtą žiedą, kuris pagal šio autobuso maršrutą yra arčiausiai mūsų užsakyto viešbučio). Vairuotojas patvirtina, kad šitas autobusas - tiksliau, autobusiukas, kuris nepajuda tol, kol kiaurai neužpildo visų sėdimų vietų - pro ten važiuoja. Šalia esantis bičiukas iškart baksteli į petį, ir sako, kad pro ketvirtą jis nevažiuos, geriausiu atveju pro 7-ąjį. Pasitikslinu darkart - vairuotojas toliau tvirtina, kad viskas ok - ketvirtam žiede būsim paleisti. Kasoj nusiperkam bilietus po, berods, 2,5 dinaro, kas yra gerokai pigiau, negu kainuotų taksi dviems (fiksuota kaina apie 26 dinarai už mašiną iki bet kurio viešbučio Amane), ir sėdam į busą. Šis bemat užsipildo, minėtas bičiukas sėdi prieky mūsų, ir darkart užsimena, kad greičiausiai autobusas mus paleis visai ne ten, kur norim.

Patikslinimui - nuo ketvirto žiedo žygis iki viešbučio yra 4km, o nuo 7-ojo - jau 8km. Pajudėjus į priekį matom, kad ne tik, kad visi autobusu važiuojantys yra vietiniai - nei vieno turisto - bet dar ir moterų, be mano žmonos, daugiau autobuse tarp ~15-16 žmonių, daugiau nėra. Žmona tą iškart man parodė, bet jaučiamės jaukiai. Bevažiuojant autobuse užverda nemaža diskusija tarp keleivių, kurios akivaizdžiai nesuprantam ir joje nedalyvaujam tik mes. Staiga prieš tai minėtas bičiukas atsisuka ir sako:

-I told you guys - this bus is not going to 4th circle.

-Where is it going then?

-7th Circle or bus station (parodo į mano įjungtus žemėlapius - nuo tos dar toliau iki mūsų tikslo).

Dabar jau mūsų anglų kalbą girdėjo visas autobusas, diskusija tampa ginčo lygio, mes jau pasijuokiam, kad tokiu tonu kalbėdamas Lietuvoj, sekančiu žingsniu arba tu duosi į galvą, arba į ją gausi. Bet diskusija baigiasi tuo, kad 7 žiede sustojęs vairuotojas pasako, kad nuveš mus ir į ketvirtą, o keleiviai dabar jau atsiprašinėja už vairuotoją, nes jiems ramadanas ir jie šiek tiek psichuoti. Pasakau, kad be vandens ir maisto aš dar ne toks būčiau, pasijuokiam, ir išlipam minėtam ketvirtam žiede. Kadangi gyvensim prie amfiteatro - mums pėsčiomis 4 kilometrai.

Kadangi pasisekė ir būtent atvykimo dieną oras buvo labai malonus - ~26 laipsniai šilumos, ne per karšta, tikrai nešalta, kelionė labai neprailgo. Pasiekiam viešbutį – paprastą, pigų, bet užtat labai dėkingoj vietoj, kas ir buvo pagrindinis kriterijus ieškant nakvynės Ammane. Berods nepilnai 50 dinarų kainavo dvi naktys pačiame centre – Arab Tower vadinasi. Nei tvarkos, nei labai gerų sąlygų čia nerasit, bet nusistačius tinkamus lūkesčius (tiksliau, juos susimažinus), kaip base point’as Ammano tyrinėjimui tikrai tiks. Šitoj vietoj suvokiam, kad nuo ~4 valandos ryto, kai kėlėmės, iki dabar (apie 14-15 valanda), dar nieko nesamę valgę. Abu vienu metu paminim ramadaną, ir lengvai nusprendžiam, kad tokio dalinio ramadano pabandom laikytis iki oficialios dienos pabaigos – 19.30. Tai laikas, numatytas bendrai, kada arabai pradeda valgyti, rūkyti – o atrūko jie už visą nerūkytą dieną – vienžo, baigiasi pasninkavimas ir visi “pasileidžia plaukus”. Aišku, ramadanas mums tik dalinis, be skysčių išbūti visa dieną visgi nerizikuojam, užteks ir maisto.

Booking.coms
storyLazyload();