Lapkritis visada buvo metas, kai norisi pabėgti nuo niūrių lietuviškų rudens debesų, todėl šiemet su geriausiu draugu Mantu nusprendėme pasidovanoti sau trumpą poilsinę kelionę. Abu esame iš Kauno, o tokios išvykos – mūsų tradicija jau kelintus metus. Šį kartą akys nukrypo į Čekiją, tiksliau – į mažiau turistų lankomą, bet labai žavų miestą Zlíną. Tiesa, apie Zlíną žinojome nedaug, tačiau būtent tai mus ir sužavėjo – norėjome atrasti vietą, kuri dar nėra tapusi populiariu turistų taikiniu.
Į Zlíną atvykome lapkričio pradžioje, vos prasidėjus mėnesiui. Nors oras nebuvo šiltas – apie 5–10 laipsnių šilumos – lietaus beveik nebuvo, o miesto ramybė ir švarus oras tiesiog kvietė vaikščioti ir tyrinėti.
Zlínas iš karto paliko įspūdį savo architektūra. Mantas, kuris domisi urbanistika, buvo visiškai sužavėtas funkcionalistine architektūra. Miestas garsėja tuo, kad jame dominuoja tarpukario modernizmas, kurį išvystė garsioji „Baťa“ batų kompanija. Aplankėme Tomaso Batos dangoraižį – buvusį administracinį „Baťa“ pastatą, kuris tuo metu buvo vienas moderniausių visoje Europoje. Netikėtai jame įsikūręs liftas-kabinetas (kabina su biuru!) paliko stiprų įspūdį – tai tarsi laiko kapsulė iš praeities.
Vieną dieną skyrėme Zlín muziejams. Pradėjome nuo Zlín regioninio muziejaus, kuriame radome daug informacijos apie miesto istoriją, jo pramoninį paveldą ir, žinoma, garsiuosius „Baťa“ batus. Po to užsukome į Žirafos kino muziejų (Kino muzeum), kurį įkūrė studija „Zlín Film“. Pasirodo, šiame mieste nuo senų laikų veikia viena seniausių animacijos studijų Europoje! Abu prisiminėme vaikystės filmukus ir net radome keletą kadrų iš jų. Mantas net juokavo, kad jei būtume gimę Zlíne, gal būtume animatoriai.
Vakarus leisdavome jaukiose kavinėse. Mums labai patiko „Kafec Zlín“ – jauki, minimalistinė vieta su skaniu kavos pasirinkimu ir šviežiais kepiniais. Vieną vakarą paragavome vietinio patiekalo – „svíčková“ su koldūnais. Skonis – neįprastas, bet labai autentiškas. Taip pat teko ragauti ir čekiško alaus, kuris, kaip ir tikėtasi, nenuvylė.
Trečią dieną leidomės į išvyką į šalia esantį Lešnos zoologijos sodą (ZOO Lešná), kuris yra vienas geriausių Čekijoje. Nors buvo lapkritis, daugelis gyvūnų buvo matomi – pamatėme liūtus, žirafas ir net pingvinus. Zoologijos sodas įkurtas prie gražaus Lešnos dvaro, kurį taip pat apžiūrėjome. Rudens lapai dvaro parke krito ant takelių, sukurdami beveik pasakišką atmosferą.
Likusiomis dienomis tiesiog mėgavomės miesto atmosfera – vaikščiojome aplink Dvořákų parką, kur žmonės vaikščiojo su šunimis ar tiesiog skaitė knygas ant suoliukų. Aplankėme Zlíno universitetą, kuris savo moderniais pastatais šiek tiek priminė VDU Kaune. Taip pat radome puikų knygyną „Knihkupectví Zlín“, kur nusipirkome po čekų literatūros knygą kaip suvenyrą.
Paskutinę dieną prieš išvykstant dar spėjome užsukti į vietinį turgelį, kur įsigijome vietinio medaus ir rankų darbo muilo. Grįždami į Lietuvą, jautėmės pailsėję, įkvėpti ir laimingi, kad pasirinkome būtent šį mažiau žinomą, bet labai šiltą ir savitą Zlín miestą.
Zlín, Čekija, lapkritis – visada liks mūsų prisiminimuose kaip rami, jauki ir įkvepianti vieta. Jei kas nors svarsto apie netradicinę kelionės kryptį – tikrai rekomenduojame šį miestą. Ir gal net grįšime čia vasarą – sakoma, kad tada čia dar gražiau.
MyTrips - kelionių istorijos