Šių metų balandį nusprendėme su savo geriausia drauge Lina padaryti tai, apie ką kalbėjome jau ne vienerius metus – pabėgti nuo darbų, vaikų, kasdienės rutinos ir išvykti tik dviese, be jokių „reikia“ ir „būtina“. Ilgai svarstėme tarp kelių krypčių, bet galiausiai pasirinkome Palermą, Sicilijos sostinę, esančią pietinėje Italijos dalyje. Ir žinot ką? Tai buvo geriausia, ką galėjome padaryti sau.
Atvykome į Palermą balandžio viduryje – oro uoste mus pasitiko šiltas oras, ryškiai žydras dangus ir itališkas chaosas: motoroleriai, skambantys signalai, šypsenos ir temperamentingi pokalbiai.
Apsistojome jaukiame „bed & breakfast“ tipo viešbutyje šalia istorinio miesto centro – vos kelios minutės pėsčiomis iki žymiosios Quattro Canti aikštės. Mūsų pirmas vakaras prasidėjo nuo vyno taurės nedidelėje terasa su vaizdu į senąsias miesto gatveles. Buvo nuostabu – nei telefonų, nei skubėjimo, tik dvi draugės, Sicilija ir geras vynas.
Pirmą dieną skyrėme pažinčiai su Palermu – lankėme Palazzo dei Normanni (Normanų rūmus), kuriuose įsikūrusi Palatino koplyčia. Mozaikos, aukso detalės ir Bizantijos stilius tiesiog atėmė žadą. Lina, kuri domisi menu, negalėjo atitraukti akių, o aš tiesiog stovėjau ir gėrėjausi tuo grožiu, klausydamasi audio gido.
Vėliau patraukėme į Palermo katedrą, kurioje susipina skirtingi architektūriniai stiliai – arabų, normanų ir baroko. Užlipome ant stogo, iš kur atsivėrė visas miestas su jūra tolumoje. Balandžio oras buvo puikus – nei per karšta, nei per šalta, idealiai tinka tyrinėti miestą pėsčiomis.
Vieną dieną nusprendėme skirti paplūdimiui – nuvykome į netoliese esantį Mondello. Balto smėlio paplūdimys, turkio spalvos vanduo ir kalnai fone priminė atviruką. Nors dar ne sezono įkarštis, bet vanduo jau buvo pakankamai šiltas, kad galėtume įbristi ir pasilepinti saulėje. Prie jūros skanavome vietinių žuvies patiekalų – šviežias kalmaras, kepta dorada ir, žinoma, gelato – Sicilijoje jis tiesiog nepakartojamas.
Grįžusios į miestą, vakarais klaidžiojome po senamiestį – žavėjomės balkonais su kabančiais skalbiniais, ragavome arancini (ryžių rutuliukus su įvairiais įdarais) ir sėdėjome prie staliukų siaurose gatvelėse. Italai kalbėjo garsiai, juokėsi dar garsiau, ir mus tai visiškai žavėjo.
Vieną vakarą apsilankėme Teatro Massimo – tai viena didžiausių operos salių Italijoje. Pavyko gauti bilietus į klasikinės muzikos koncertą, ir ta atmosfera – elegantiškos salės, aksominės užuolaidos, vakarinė suknelė ir muzika – tapo viena įsimintiniausių kelionės akimirkų.
Nepamiršome ir Palermo turgų – Mercato di Ballarò buvo tikra fiesta akims ir nosiai. Prieskoniai, alyvuogės, sūriai, jūros gėrybės – visko tiek daug! Nusipirkome lauktuvių: vietinio alyvuogių aliejaus, pistacijų kremo ir kaktusų džemo (taip, Sicilijoje jis labai populiarus).
Paskutinę dieną leidome lėtai – su kavos puodeliu ir cannoli rankoje sėdėjome ant suoliuko prie Teatro Politeama, kalbėjomės apie gyvenimą, svajones, draugystę ir jau planavome kitą kelionę. Sicilija mums padovanojo ne tik šilumą ir gražius vaizdus, bet ir priminė, kaip svarbu kartais sustoti, pabūti su artimu žmogumi ir tiesiog mėgautis akimirka.
79tieji