Meksika… Velyva popiete, pro didelius slankiojancius atvirus, Talino snemiescio, kavines langus krito saules spinduliai. Is antikvarinio automato patefono skambejo viena ,,Sevilijos kirpejo” ariju, kuriai pritare snypsciantis, plakantis piena kapucino kavai. – Una voce poco fa, – pagalvojau,- mano megstamiausia. Kartais dar siltu vasaros oru, jauti rudens dvelksma. Zmones juda, scuba – tarsi dar nepasibaigus vasarai, jie jau gyvena ziema.. Reikejo, kazka daryti – pratesti vasara. Tad masciau, kur si kart keliauti. Galvojau apie karibus, taciau salos ploto, man per maza – issirinkau meksika.
Yra simtai graziu pasakojimu, apie Mexika. Si zeme Letuviu apkeliauta, kaip ir Tailandas. Tad stai siek tiek, kitokios istorijos. Vel, kaip galima sutaupyti, daug ka pamatyti…
Pradesiu nuo Cankuno, tikriausia butent cia – nusileisite is europos orouostu. Cankunas – padirptas miestas turistams, supiltas smelis, viesbuciai – viesbuciai, parduotuves. Tai nera didmiestis, bet norint patekti i viesbuciu papludimi, reikia – gyventi viesbutyje, kas nera labai pigu. Tad, stai trumpas pamokymas, kaip mes isisukome i MAXIM beach papludymi: eidami viesbuciu linija ( berods ten jie sulipdyti istisus 10km) pamateme, kur atveza prekes, tai nebuvo kazkoks perkiu ivezimo punktas, tiesiog pozeminis garazas, i kuri tiesiai ir iejome, tada sekeme ,,EXIT” zenklus ir islindome, prie Vandens, kur groja chilout muzika, nesiojami kokteiliai, prie pat juros keli baseinai, – viskas labai grazu, o svarbiausia nemokama.
Kaip rase Sopenhaueris, gyvenimas –vien norai, po vieno – seka kitas, mat tokiu budu mes bandome uzspalvoti savo baisia gyvenimo prasme. Viesbucio vien neuzteko, norejosi daugiau. Isinuomave masina, patraukeme i siaurie. Isla Holbox, maza sala, taciau labai idomi, gyvenimas mazuose bungalow namukuose, kurie suresti ant smelio, jokiu lovu – hamakai. Nepakartojama, reikia pora naktu, kol pripranti, po to grizes turi vel pratintis prie lovos, mat labai jau nepatogi po hamako atrodo, bet as ne apie tai. Isla holbox pasizymi tuo, kad ten atplaukia rykliniai banginiai arba bangininai rykliai ☺ . Plaukti iki ju teko mazdaug 3 valandas, kol gavom signala, ir dareme kelis nerimus. Man teko galimybe siek tiek pafilmuoti ( video prisegtas), galite isitikinti, kokio dydzio zuvis (gale video), matosi kai naras priplaukia prie zuvies uodegos. Tiesa sakant, man buvo sunku plaukti salia, nes kaskart mostelimas uodega, duodavo sroves gusi, kuris mesdavo atgal…
Maju palikimas, piramides. Ju tiek daug, ivairiu dydziu ir formu. Tik zinoma, daugelis ju pritaikytos turistu atrakcijoms, vyksta net sou pasyrodymai, tad cia keleta patarimu, jei nuomuosites masina, i Chitzen Itza patartina atvaziuoti anksti ryte, kol dar neprivaziave turistu su autobusais. Ryte dar near karsta, tad ir lengviau viska apvaikscioti ☺.
Deja, ne ant visu piramidziu leidziama uzlipti. Tarkime Chitzen Itza tai uzdrausta. Taciau i Koba – galima uzlipti.
Patarciau gyventi, Playa del Carmen, cia galima rasti pigiu bungalow. Playa del Carmen yra amerikieciu Wallmart’as (Lietuviskai – Maxima). Cia galima pigiai nusipirkti maisto, bei visko ko tik sirdis geidzia.
Sia gaida – istroija ir baigsiu, jei kils klausimu, – visad prasom ☺
pirmas 
Kavagne 
Aruna
Varteliai nustatantys diagnozę ir dar tokiam Maroke ? :)))
nustatantys nustatantys, tik nezinia ar labai tiksliai ;))
reksioosha, gal gali nusviesti kiek apytiksliai praso Grand Taxi uz 100 km kelia? Aciu.
kiek pamenam 50dh (5 eurai) už 100k ima, bet sakė, kad galima ir už 30 nusiderėt 😉
Man tai ta nuotrauka su prieskoniais – nereali!
Labai ačiū už įdomų ir informatyvų pasakojimą. Aktualus klausimas – kaip susikalbėjot su berberais, pas kuriuos apsistojote ties Khenifra? Tai yra, ar mokėjote daugiau nei kelias mandagias frazes arabiškai/ prancūziškai, ar užteko anglų?
Ir dar, kaip atsidėkojot coucher’iams?
Artemi, su berberų šeima manėm pradžioj, kad bus sudėtinga, nes baiminomės, kad nemokam nei prancūzų, nei arabų, bet buvo paprasčiau nei galima buvo įsivaizduot, su coucher’iu, kuris pasikvietė mus, šnekėjom angliškai (jis būtent priimdamas žmones kalbos ir mokos), sesė mokėjo vos pora žodžių angliškai, o likusi šeimos dalis, tik berberiškai, bet su jais susišnekėjom garsais, gestais ir emocijom 😉 Kadangi šeima gyvena be galo skurdžiai, atsidėkojom tuom, kad kol visą laiką buvome kartu su jais, mokėjome už visus pietus, vakarienes, kurias gamindavo mama, o ir vėliau už patį Rashid’ą (mes su juo susitikome ir tolimesnėje kelionės dalyje), sesei nupirkome anglų- prancūzų žodyną bei mokomąja knygą, taip pat grįžę į Lietuvą nusiuntėm mažąjam Mehdi žaislą 😉 Na kitaip tariant, šita šeima mum paliko nenusakomą įspūdį, tad po mėnesio vėl grįžtame pas juos, su krūva žaislų (beje, mūsų nusiųstas žaislas mažyliui buvo pirmasis) ir viliames, kad Rashid’as prisijungs prie mūsų tęst mūsų kelionę po Maroką 😉
Nuostabus, įkvepiantis, pozityvus paskaojimas 🙂 ačiū 🙂 gal galit pasidalinti kiek išleidot per visą kelionę be bilietų?..
Galvojame apsilankyti Maroke, tuolab kad dabar esam tik už 13 km.. – norėtume nusėsti, pachilint kokiam mažam jaukiam miestuke – gal kas ką galit rekomenduot?..:)
iš anksto dėkui 🙂
levinia, nusesti ir pachilinti tinkamiausi miestukai yra Essaouira arba Chefchaouen. Svarbiausia nepadauginti happy cakes 🙂