Bankokas (Krungtepas) garsėja kaip miestas, turintis ilgiausią pavadinimą pasaulyje. Oficialus miesto vardas: Krung Thep Mahanakhon Amon Rattanakosin Mahinthara Ayuthaya Mahadilok Phop Noppharat Ratchathani Burirom Udomratchaniwet Mahasathan Amon Piman Awatan Sathit Sakkathattiya Witsanukam Prasit, ir tai reiškia „Angelų miestas, didysis miestas, amžinasis brangakmenių miestas, neįveikiamas dievo Indros miestas, pasaulio sostinė apdovanota devyniais brangakmeniais, laimingasis miestas turintis nuostabius karaliaus rūmus primenančius reinkarnuojančio dievo buveinę danguje, miestas kurį suteikė Indra ir pastatė Višnukarnas“.
O dabar pabandykite tai pakartoti 🙂
Trumpai apie pačią kelionę…Idėja vykti į Tailandą kilo beveik ekspromtu. Pora mėnesių detalaus pasiruošimo interneto pagalba, kelios nusipirktos smulkmenos, keletas rekomenduojamų skiepų, ~10-11 val. skrydis ir aš jau vietoje. Tarp kitko, lėktuve supranti, kad didžiąją dalį keleivių sudaro gerai „įmitę“ vyrai (30-50 m.) – farangai. „Farangais“ vadinami baltieji užsieniečiai, dažniausiai vyrai. Bet apie tai kiek vėliau 🙂
Dar neišėjus iš oro uosto į lauką, jau eidamas trapu pajunti nežmonišką karštį bei drėgmę, šiltnamio efektas, karšta, tvanku, jauti kaip prakaito lašas rieda stuburo linkiu, o mums „šiauriečiams“ tai tikrai toli gražu ne komfortas. Neužmirškim ir lengvo nuovargio bei nemigos sukeltos „afekto“ būsenos.
Patys tailandiečiai – labai geranoriška ir draugiška tauta. Ne veltui sakoma, kad Tailande vidutinis šypsenų skaičius viename kvadratiniame metre yra unikalus. Nuo pirmųjų žingsnių šioje žemėje susidaro įspūdis, kad jos gyventojai viskuo patenkinti. Šypsena – tai nacionalinės filosofijos sanuk išraiška, reiškianti – „gyvenk džiaugdamasis”. Ir jie tai daro natūraliai, jų draugiškumas taip pat natūralus, o ne iš išskaičiavimo, kurį galima sutikti musulmoniškose šalyse (pvz. Turkija).
Čia ir prekintis bei derėtis daug maloniau – svarbu, kad iš abiejų pusių nedingtų šypsena nuo veido bei tailandietis nepasijaustų pažemintas ar įžeistas.
Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad Bankokas – pasaulio sekso sostinė. Taip, be abejo, miestas yra nerealiai didelis (oficialiai ~ 12 milijonų žmonių, neoficialiai ~ 20) ir jei klaidžiosit „netinkamais“ rajonais, žemiškų malonumų atmosferos tikrai nepajusit. Linksmybės koncentruojasi Patpong rajone ar Nana gatvėje. Klubas prie klubo, baras prie baro, striptizo aikštelės, daug vidun visaip kviečiančių merginų (mhmm…merginų…nors ir dėl to negali būti visiškai tikras – teko susidurti su nerealaus grožio ir figūros panele…aš taip maniau…kol neprabilo švariu vyrišku baritonu). Deja, transvestitų (lady-boy) ten labai daug. Būriai merginų nuo ankstyvo vakaro iki ryto, o kartais ir visą parą, besirikiuojančių, konkuruojančių, kviečiančių, linksminančių – tokiu būdu uždirbančių tikrai tailandiečio akimis nemažus pinigus ir išlaikančių savo skurstančias šeimas, gyvenančias periferijoje.
Pradžioje nejauku, bet po to apsipranti – į prostituciją ten žiūrima labai žaismingai ir nekaltai.
Yra toks posakis „Vykti į Tailandą su sava moterimi, tai kaip eiti į dykumą su savo smėliu ar į mišką su savomis malkomis“. Mhmm…važiavau su savąja… 🙂
Negalima nepaminėti Tailando pasididžiavimo – masažo salonų. Tailande yra didžiausia SPA salonų koncentracija, kokią tik galima įsivaizduoti. Visų rūšių ir neišvardinsi – pouliariausias „kojų“ 1 val./14 lt. (kuris beje baigiamas ties pečių juosta ir galva), tradicinis Thai masažas, aliejinis masažas 1 val./14-16 lt., atskira masažo rūšis – soap body masage J Tradicinis Thai masažas yra atliekamas naudojant kūno svorį, taigi čia ir yra visas linksmumas bei malonumas kai smulkutė tajų moterytė laipioja po tave, tampo už galūnių, riečia „laiveliu“, kad net traška viskas, bet tai daroma taip subtiliai ir su tokiu profesionalumu, kad jokių skausmo nejunti, o po masažo jautiesi kaip naujai gimęs.
Tie, kas buvote bent kokiame Azijos didmiestyje, turbūt puikiai žinote koks kvapų „miksas“ tvyro gatvėse ore – smilkalų, gėlių, eterinių aliejų, daug kartų panaudoto aliejaus, kuriame kepamas maistas, keistų daržovių ir vaisių, o Bankoke šį buketą papildo transporto išmetamosios dujos, aišku efektą sustiprina jau minėta didelė santykinė drėgmė bei karštis. Prie viso to dar pridėkime milijoną vietinių gyventojų, nuolatos zujančių, kažką veikiančių, perkančių parduodančių, jų keliamą triukšmą. Gatvėse vyksta viskas! Juokavau draugams, kad išlipęs iš metro ir eidamas vos kelis šimtus metrų iki savo būsto, gausi ir pavalgyti, ir apsirengti, tave išmasažuos, o dar žiūrėk pareisi namo ne vienas.
Tailandas – parlamentine monarchija. Parlamentas galių turi nedaug (juolab dabar jis išsekintas politinės suirutės), o karalius – Rama IX-asis (tikrasis vardas – Bhumibolas Adulyadejas), galių turi daug, o ir pinigų taip pat (turtuolius medžiojantis žurnalas „Forbes“ kažkaip jų suskaičiavo apie 35 mljrd. dolerių). Jau ~60 metų valdantis Rama yra turtingiausias pasaulio monarchas. Beje, praėjusį gruodį jis atšventė savo 81-ąjį gimtadienį ! Thai liaudis gerbia (dievina) savo karalių – visoje šalyje, gatvėse, namuose, kavinėse yra tūkstančiai jo ir jo karališkosios šeimos portretų (koks Putinas ar Medvedevas iš balto pavydo numirti galėtų). Tailando liaudis į tai žiūri labai rimtai, taigi bet kokie juokeliai karaliaus adresu yra netoleruotini, bijau, kad gali gauti lazdų ar pasėdėti cypėje. Kaip bebūtų baugu, sunku susilaikyti nuo diskusijų apie jo amžių, didžiulius raginius akinius, atlėpusias ausis ir pan. 🙂 Rama IX-asis yra ne šiaip sau politinė figūra atliekanti dekoracinį vaidmenį, bet sako yra labai gabus – kadaise buvęs inžinierius, išradęs ir užpatentavęs daug atradimų, turi daug įmonių, rašo knygas…trumpai drūtai – verslininkas iki panagių, o už savo uždirbtus pinigus išsilaiko save, šeimą, rezidenciją, dar ir Thai liaudžiai atiduoda. Rama atvaizduotas ir ant visų pinigų, o šiuos tajai paduoda su didžiausia pagarba – dviem rankom!
Mylima karališka šeima turi nerelaus grožio blizgančius „auksinius“ rumūs. Aišku ne tiek ten aukso, kaip kad pasirodo iš pirmo žvilgsnio – tiesiog geltoni dažai, bet efektą sustiprina pastatų dekoracijos iš grakščių ir preciziškai sulipdytų ornamentų iš įvairiaspalvių veidrodelių, akmenukų, perlamutro.
Bangkoko transporto sistema irgi prašosi atskiros pastraipos. Taksi – komfortabiliausia priemonė ir gana pigi (iš naktinio klubo į viešbutį parvykti kainavo apie 8 lt.). Beveik visi automobiliai nauji, kondicionuojami. Populiariausia taksi spalva – rožinė J Sunkiausia yra sutarti su vairuotoju, kad prieš pajudant įjungtų taksometrą – iš vieno farango jie per vieną vakarą nori uždirbti vos ne visos savaitės pinigus, o gal net dvigubai ar trigubai. Kartais prasideda ilgos derybos. Gaišti laiko neverta, juolab jų anglų kalba netobula – lipi lauk ramia sąžine, o už 15 sek. privažiuoja kitas – ne su antru, tai su trečiu tikrai sutarsi.
Savotiškas „atrakcionas“ yra Tuk-tukai – vietinės mažos „motopyrkos“ ant trijų ratų su budele gale (iš didelio noro gali sutilpti 3-4 farangai). Jie dar pigesni (taipogi derybų objektas, nes taksometro jie neturi) ir palieka gerokai linksmesnius įspūdžius (vien ko vertas tuk-tukų „tiuningas“) . Ilgoms kelionėms nepatartina dėl per didelio skleidžiamo triukšmo bei smogo gatvėse.
Patys pigiausi taksistai-motociklininkai, spalvotomis liemenėmis (tokios, kur mes avarijos ar gedimo metu privalome užsidėti). Ši transporto priemonė tik ekstremalams – laikykis kiek gali įsikibęs bei saugok savo kelių girneles. Atvyksi sveikas ir gyvas – manyk tau pasisekė 🙂
Be abejonės patogiausia ir greičiausia važiuoti moderniais metro arba sky. Sky train – tai metro, kuris važiuoja ne po žeme, bet iškeltas virš žemės ir galvų nuo kelių iki keliasdešimt metrų aukštyje (pilkas monolitinis gelžbetonis, kuris miestui nepriduoda žavesio). Jei turi laiko ir noro, gali išbandyti vietines motorines valtis, kurios skrodžia miestą išraižiusiais nešvaraus užsistovėjusio ir gerokai smirdančio vandens kanalais.
Jei dar truputį apie vandenį, tai Bankokas yra į dvi dalis upės Čao Praja padalintas miestas ir upėje eismas labai judrus. Mums europiečiams neįprasta, kad valtis yra visuomeninė transporto priemonė ir dar labai pigi. Plaukti paprasta, patogu, greita, egzotiška. Čao Praja vanduo nepasižymi skaidrumu, o krantai švara. Kaip bebūtų ir čia egzistuoja gyvybė 🙂
Ir vėl gi tęsiant vandens tematiką, mūsų kultūrinės programos perliukas buvo už Bankoko ribų savaitgaliais veikiantis „Damnoen Saduak floating market ดำเนินสะดวก“ (suprask – plaukiantis turgus). Atrodo spalvotai, labai egzotiškai, bet visą reikalą gadina turistų antplūdis ir dėl to nenormaliai užkeltos kainos.
Kaipgi budizmą praktikuojanti šalis, o juolab jos sostinė be šventyklų. Jų čia daug, jos skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios. Pradžioje žavėjausi kiekviena, bereikalingai eikvodamas fotoaparato resursus, bet paskui apsipratau. Visgi lieku prie nuomonės – gražu, kvapnu, įspūdinga.
Dar daugiau nei šventyklų Bankoke yra vienuolių, todėl tradicinė oranžinė spalva minioje gerai pastebima ir dažnai sutinkama. Pabūti vienuoliu (nors trumpam, kelis mėnesius) kiekvieno jaunuolio, pabaigusio mokyklą ar universitetą, garbės reikalas. Vienuoliai pinigų neturi, viską suaukoja žmonės. Vienuoliui gink dieve nevalia liestis prie moterų, kaip ir joms taip pat, negalima nieko imti iš moters rankų. Dėl ko taip yra – šiame pasakojime nesiplėsiu, tik pridursiu, kad viešajame transporte sėdimų vietų nėščiosioms ar neįgaliesiems ženklus papildo ir vienuolio atvaizdas.
Visą dieną prasimalęs ant kojų jautiesi nusipelnęs skaniai pavalgyti beigi atsigerti ir šiek tiek atsipūsti, ką puikiai galima padaryti Baiyoke Sky viešbučio 81-ajame aukšte, iš kurio atsiveria nuostabi miesto panorama.
Ai, dar prisiminiau… Žalumos mieste trūksta, bet yra keli dideli ir išpuoselėti parkai, kuriuos milijoninė thai liaudis išnaudoja kaip priklauso – mokosi, maitinasi, ilsisi ir masiniu sportu užsiiminėja. Viskas atrodo neįpareigojančiai ir gana saugu.
Trumpai apie šį Angelų miestą būtų tiek. Turiu nuojautą, kad čia dar sugrįšiu 🙂
Kavagne 
Aruna 
pirmas