Suomija nėra labai turistų mėgiama šalis ir ne kartą girdėjau – jei į Skandinaviją, tai į Švediją ir Norvegiją,o Suomijoje nėra ką žiūrėti. Netiesa. Pirmiausia, tai visur yra ką žiūrėti. O pamatyti ją užsinorėjau perskaičius Laimos Lavaste knygą “Linksma knyga apie suomius ir Suomiją”. Visiems rekomenduoju. Netgi tiems, kurie skaito tik laikraščius ji patiks, nes autorė-Lietuvos Ryto žurnalistė, knyga parašyta lengvai, su anekdotais, nuotraukomis – kaip vienas didelis lengvas straipsnis.

Taigi, kai nutarėm aplankyti seniai matytas Latviją ir Estiją, paskyrėm dienelę ir Helsinkiui. Nuvažiavome iš vakaro nusipirkti bilietų į keltą, jų ten yra daugybė, todėl nereikia skubėti pirkti pirmą pasitaikiusį, nes skiriasi ir kainos ir kėlimo laikas(nuo1-3val), be to, ,nusipirkus bilietus taip buvo gera pasivaikščioti po vakarinį Taliną…Taip pat išsirinkit optimaliausią išvykimo ir grįžimo laiką, nes užtenka viską apeiti 4 val, jei nelankai muziejų ar parduotuvių, o šalis brangi, kavinėje nepasėdėsi…Mes išplaukėme 10h, grįžom apie 19h, tai porą val. laukėm kelto, viską apėję.
Pirmiausia patraukėme link katedros, kuri matosi iš tolo, šalia jos, ten aukštai išėjus pro šonini išėjimą, stovi tokia mažyte infokavinė, kurioje mes gavome miesto planą su lankomų objektų aprašymu ir nubrėžtu maršrutu(buvo netgi rusu kalba) ir taip per pora val. neskubėdami apžiūrėjome miestą. Bet tame plane kažkodėl nebuvo paminėta gal net įdomiausia Helsinkio vieta – Tempeliaukio bažnyčia, kuri iškalta uoloje. Tačiau mes turėjome jau minėtą knygą, kurioje buvo aprašyta ką aplankyti atvykus i Suomija ir suradom. Ji nėra toli nuo kitų lankomų vietų ir tikrai verta dėmesio.
Patiko ir kitos miesto įžymybės, įdomiai atrodo visur mieste išlindusios akmeninės uolos, labai graži katedra, turgus prie uosto.
Perskaičius knygoj apie suomių tradicijas, būdą, charakterį labai įdomu buvo juos stebėti: kaip meiliai jie kelte žiūri į nusipirktą degtinės butelį, kaip jie ilgai galvoja – jau spėji klausimą užduot trim kalbom, o jie dar į pirmą variantą tik žiojasi atsakyt. Jau nėra ką kalbėti apie tai, kad kai vyras atidarė duris suomei, tai jinai jį tiesiog žvilgsniu užmušė.
Kadangi mes užkandome parkelyje savo sumuštinių, tualetu pasinaudojom supermarkete, tai Helsinkyje išleidom tik 1 eurą žvakei bažnyčioje uždegti. Kelto bilietai irgi nebuvo labai brangūs, tiesa kaina skiriasi savaitgalį, kai suomiai vyksta į Taliną atsipalaiduoti.
Mums patiko.Gal kitą kart kelsimės su mašina ir apžiūrėsime Suomijos ežerus. Ar žinote, kad kiekvienam suomiui tenka po 100 metrų ežero pakrantės ir po 1 pirtį? O kur dar Laplandija žiemą? Taip, kad ten tikrai yra ką pažiūrėti.
O jei neturit jokių galimybių ten nuvykti – perskaitykite nors knygą! 🙂

3 thoughts on “Suomija: Diena Helsinkyje”
  1. „Matote, namo šeimininkas dabar miega namuose ir žadinti jo nevalia… Stebinanti tinginystė.”

    Kaip pirštu į dangų.

    O mums Leptokaria labai gerus prisiminus paliko, nors jūroj maudėsi kas norėjo jau naktį. Gal todėl ir medūzų nesutikom, nes metas lankymo panašus.

  2. Graikijos paplūdimiuose situacija turbūt keičiasi kasdien 🙂 Mes atgal vykdami norėjome, kur nors sustoti ir paskutinį kartą išsimaudyti jūroje ir sustojome ne taip jau toli Leptokarijos esančiame Methoni… Tai buvome pakraupę išvystu vaizdu… Tikrai nemeluoju: buvo toks jausmas, kad jūra į šio kurorto krantą skalavo visas Salonikų kanalizacijų išmatas. Ir smirdėjo atitinkamai. Tai lėkėme lauk net neatsisukdami. Tai tuo metu Leptokarijos medūzos jau atrodė vieni niekai. Be to medūzos plaukioja būriais ir neapima viso ploto. Mes turbūt užtaikėme ant blogos vietos – blogu laiku. Turėjau progos įsitikinti tuo skaidriuose Karibų vandenyse, kur tekdavo laviruoti tarp medūzų būrių 🙂
    O dar keisčiau, kad Platamono vandenys, kuris yra visiškai netoliese Leptokarijos yra skaidrūs kaip krištolas. Ot ir suprask, kas toje jūroje dedasi…

  3. Aš irgi nusivyliau Graikija.Kažkaip buvo susidarius nuomonė,kad tai gražiausia šalis Europoje,todėl tikėjausi kažko daugiau.Tik Meteorų vienuolynai patiko ir maistas…ypač aliejus.
    Dabar,gi tas pats darosi su Juodkalnija-visi giria ,alpsta,todėl jau ne vieną girdėjau ten kojos nebekelsiantį, nors šalis tikrai graži…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *