Ši kartą noriu pasidalinti įspūdžiais apie saulėtąja Portugaliją. I kelione įsiruošiau per paskutine nakti.Keliones krepsys – kuprine, jos turinys gan paprastas: keletas rūbų, kedukai, fotoaparatas ir vietinio šokolado ( šokoladas – stiuardesėms, patikėkit, jos mėgsta saldumynus).
Keliaujame 4iese: 2 Kristinos, brolis ir aš. Brolis su Kristinomis skrenda iš Rygos, taip pigiau, ir aš dar turiu nudirbti darbus, ir tada bandyti suspėti pasigauti lėktuvą is Vilniaus i Kopenhaga. Skambutis mamai, atsisveikinu, ir aš jau pakeliui i Kopenhaga..Išsilaipinęs CPH, užsiregistruoju bilietą ir jau laukiu prie įsodinimo vartų, kur gi mano keleiviai? – teiraujuosi paskambinęs broliui. Pasirodo buvo priduotas bagažas ir tenka laukti, plius dar bėgti i kita terminalą, kad gauti bilietus.. galu gale ,,maniškiai” atbėga 🙂 .. Už lango gražus TAP portugal Airbus 320 lėktuvas 🙂 (Tiesa, man TAP spalvos ryškiai raudona ir žalia, labai gražiai dera, ir tiesiog norisi jais skristi). Mus pasitinka senyvo amžiaus moteriškė, Prisistatau, įteikiu lietuviškų skanėstų 🙂 ( vėliau, ji mums atsidėkoja biznio klases maistu ir pakvietimu i verslo klase). Skrydis trunka 3:30 min. Visi gauna nemokama maitinimą, o pavalgius ir paragavus vyno apima toks malonus ,,snuduriukas”. Užmerkiu akis – atmerkiu: lėktuvas, jau žemėja i Lisabonos oro uostą.! Išlipu, ir pirmas įspūdis: NERA TAIP SILTA, KAIP ATRODO! Ką gi, patraukiame auto nuomos link,,, per internetą buvau suradęs mašiniuką savaitei – 82 eur. Randame punktą – masiniukas stovi. Staiga pareikalaujama, mano kreditine ir patikslinama, jog kaip užstatas bus užšaldyta 800 eur, nors ir esu didelis verslininkas, neturiu pasidaręs tokios didelio C/C limito :). Gauname alternatyvu pasiūlymą, – pirkti draudimą… Masiniuko kaina dabar jau 182 eur, Dar vienas minusiukas – mes neturime GPS !! 🙂 bet juk esame šalyje is kur kilo daug atradėjų, tad keliai tikrai turėtų būti aiškūs. Vos išvažiavę i pirma žiedą, suprantame, kad bus gan keblu ( 4 juostos, 8 išvažiavimai !!!). Pasukame Porto link, suplanavome nakvoti 250 km nuo Lisabonos ir 100 km iki Porto – Coimbra miestelyje. Čia per interneta buvau užsakęs ,,Guesthousa”.. Priartėjus prie Coimbra miestelio, – išsukame is greitkelio – pirmasis siurprizas, keliai mokami 250km – 17 euru 9 apiplėšimas vidury baltos dienos 🙂 ) Ieškome, Grand hoistel de Coimbra, grand ne todėl, kad jis milžiniškas, labiau dėl to, kad stugso sau ant didžiulio kalno. čia susiduriame su gatvių painumu, 40 laipsniu gatve i viršų, – mažytė sankryža 40 laipsniu keliukas žemyn, ir tokiu ,,kardiogramos ritmu” važinėjame, kol surandame puiku orientyrą – MC donalds 🙂 !! taigi nuo čia pirma sankryža i dešinę, i viršų iki galo gatveles, i kaire 50 metru ir mes vietoje !!! Užėjus mus pasitinka vaikinas, (apžėlęs, apsimiegojęs, gal parukęs), lobyje dar pora portugalu, įbedusių akis i tv, kurie nereaguoja i nieką, ir tarsi religiniai fanatikai, atlieka futbalo stebėjimo ritualą 🙂
Lietuviai – taupus žmonės, ,,where can we find a cheap restaurant? ” klausiame administratoriaus, Jis mums nurodo puikia vieta: moki 5 eur ir valgai kiek tik nori, ( kažkuo primena LIDO, kur ateidavai ir statydavai kalnus iš salotų, mokėdamas tik už lėkštutę 🙂 ). Kaip tikras lietuvis statau GEDIMINO pili is maisto, net ne pili o visa Hanerio bokštą, mhhh foood mintyse nuskamba homerio balsas 🙂 , -sotinamės, ragaujame raudono vyno, kuris nėra jau toks skanus, bet po 2ju stikliniu, nuvargusiam žmogui tampa ,,VINTAGE” ir užmerkus akis, jau galime konstatuoti : ,,mhh jo, lūžtantis cinamonas, riedantis apelsinas, rasa uogos, ir tamsi ąžuolo statine ..:) Padavejas – barmenas, pamatęs, kad mes ne vietiniai, nustebina siurprizu : ,,aš si vakarą jus vaisinu vynu!” – regis čia tai įprasta, Mes iš šalies, kur vienas kitam turim sudaryti sunkumu, dirbti atmestinai ir neteigti tokiu siurprizu,,,
Rytas, laikas i Porto! Si kart renkamės nemokamus kelius, vingiuojančius per mažus miestelius. Salia kelio stabtelime papusryčiauti mažame restoranėlyje. Aišku, niekaip nesusikalbame, tad mūsų pusryčiai – mėsos gabalas tarp 2 bulkiu (jokiu daržovių ar priedu), – mhh gal jie čia taip maitinasi..? Bent jau ledai sotūs ir skanus – badu nemirsim !
Atvykus i Porto pasiklystame, tačiau nuoširdūs žmonės rodo kelia ( juokinga, bet visi rodo skirtingas kryptis, bet juk svarbu padeda, ir suteikia vilties, o gal tiesiog Porto centrą mato kiekvienas savaip ir kitoje vietoje ). Pagaliau randame, kažką panašaus i centrą, automobili pastatome požeminėje aikštelėje ( 8valandos – 12 eur). Pamažu nuskubame tourist information ofiso link, čia apsiginklavę žemėlapiu taukiame link, senosios, traukiniu stoties. Priešais mus aikštė, aikštėje – M raide, tiesiog sunku atsisakyti šios pagundos 🙂 pasisotinę, judame link tikslo. Stotyje – gaivu, iš mėlynai marmuriniu sienų ornamentu dvelkia senove, tiesa sakant visas porto miestas pilnas senovės elementu.
Patraukiame link vyno rusiu. Kita ekskursija po 30 min, kaip tik laikas atsisėsti prie upes ir paragauti portweino :). Portugalijoje galima viešai ragauti vyną, kad kaip ir mes – sėdėdami ant upes pakraštyje, laikas prabėga labai greitai, tad mes priversti laukti dar kitos ekskursijos 🙂 … Po valandėlės, gaiviuose portweino rūsiuose, jau esame sertifikuoti vyno žinovai, tad išskubame ieškoti LPG ( viena is vyno rusiu)… Vakarėja – norisi paragauti vietinio maisto. Važiuojame 5 km nuo porto i virst ( šiaurę) – Motasinhos miesteli – senas, žvejų miestelis: pakrante, paplūdimys, kas bėgioja, kas žaidžia futbolą, kas palydi saule.. palei pakrante – gatve, pilna šeimos verslo restoranėlių. jau apie 19 val. čia prie restoranėlių deginamos žarijos, kad atėjus vakarui, svečiams galėtų patiekti, skaniai grilinta, žuvį. per valandėlę gatve prisipildo išalkusių vietiniu, bei turistu. I viena užeigėle užsukame ir mes,,, Ant stalo atneša vandens, alyvuogių – paliesi – teks mokėti 🙂
Pavakarieniavus – įsiruošiame i Gibraltarą… laukia ilga, naktine kelione… Nuvažiavus 200 km tenka pakloti 18 eur,! 2val nakties pasitarimas: Ar tikrai Gibraltaras? – Zmones uzsnud, tad greitai prieiname sprendimo vykti i Portugalijos pietus ir 1 diena turėti rezerve 🙂
Po ilgos nakties pasiekiame Albufeira (mažas kurortinis miestelis, pietų Portugalijoje).. Ryte, dar neradę viešbučio – ieškome juros, likimas lemia pirma rasti viešbuti, po to suprasti, kad nuo viešbučio 150 metru yra jura 🙂
RIMTAS PATARIMAS ! jei naktį vairavai – ryte neik i paplūdimį! Užmigau apie 11val atsikeliau 16… oda – kaip išvirto vėžio: ne tik raudona, bet ir traška.. Nauja diena- nauja kelione, juk neesam iš tu , kurie guli prie viešbučio 7 dienas.. Papusryčiaujame ir išsiruošiame i Sagres (Portugalijos pietvakariu iškyšulys), Čia atsistojus ant skardžio atsiveria nuostabus vaizdai: po kojomis – skardis 50 metru zemyn ir i uolas dūstančios bangos, priešais begalinis horizontas ir kaitinanti saule,, -sunku nupasakoti ta jausmą, ką jauti atsidūręs ten. Tai reikia pajausti!
Važiuodami atgal, i Albufeira- užsukame i NIKE factory parduotuve, taip – tokioje pat buvau ir Amerikoje, tik va čia kainos žymiai skiriasi 🙂
Vakarą nusprendžiame praleisti romantiškai, mat, anądien, paplūdimyje aptikome 2 metru, i vandenyną išsikišusia, plokščia uola. Nusipirkome: vyno, sūrio, krekeriu ir pirmyn! (Mes romantikai!!)Sėdi, aplinkui šniokščia bangos, oras pilnas gaivumo, saulėlydis, vynas – kas gali būti maloniau? Taip praleidžiame kelias valandas, kai pastebime, kad mūsų uola po truputi semia – prasidėjo potvynis.
Kad jau pradėjome – reikia ir užbaigti, užsukame dar i vietini bariuką, paragauti sangrijos …
Rytas – sunkus, bet teisingas! Išsiruošiame i vakarine pakrante, keliones tikslas Nova Villa de Milfontes, kelias driekiasi pajūriu, stojame i mažus miestukus, užsukame i paplūdimius, vaizdai visur skirtingi ir nepakartojami. Aptinkame didžiulį paplūdimį, kuri glosto milžiniškos bangos, ir kelia iki kurio užkerta mažytis, bet labai sraunus upelis, taip paversdamas šią vieta masina neprivažiuojamą… – rojaus kampeliu.
Kaip ir planuota, vidudieni mes pasiekiame Vila Nova de Milfontes. Cia ieskome ,,pasakų namo” su nuostabios širdies savininku( mat drauge prasitarė atradus stebuklinga žmogų). Staiga pamatome geltonomis palangėmis išpuošta namuką, ant durų užrašas,, allways open for friends” … Viduje gražus chaosas, daugybe knygų, žemėlapiu, suvenyru, mat savininkas pats i metus 3-4 mėnesius keliauja po pasaulį… gaunam NAMUKA, 2VIETI UZ 35 EURUS, Sandoris tikrai dėmesio! Be to nuoširdusis savininkas prasitaria, kaip nusigauti iki laukinio pliažo, kur yra mažas krioklys ir nesilanko turistai… Tenka važiuoti smėliu, masina klimpsta, bet noras pamatyti stipresnis už baime užklimpti. Atvykstame, paplūdimys tuščias tiek i kaire tiek i dešinę, šiame rojaus kampelyje tik mes, lakstome, deginamės maudomės – mėgaujamės gyvenimu.
Vakarop vakarieniaujame vietiniame restorane: meniu nieko nesuprantame, padavejas ( brandaus amžiaus vyras ) siek tiek kalba vokiškai, tai bent jau išsirenku aviena, kitiems mažiau pasiseka, vištiena, ryžių sriuboje, ar kaip ten pavadinsi.. – porcijos milžiniškos, bet čia jau taip priimta, – prisikimšti prieš miega. 🙂
Apie Lisabona papasakosiu kita karta, mat miestas didelis, o ir pasakojimu čia jau apie ji yra.
Aplankykit – Portugaliją 😉 !
wisos foto fotki.com/cabin8crew
Kavagne 
Aruna 
pirmas