Lietuva: Po žemaitiją dviračiu.

Sveiki, gerbiamieji. Šį kartęlį, padviračiuokime. Veiksmas vyko 2008 05 17. Praminta apie 54 km. per 8 val. + 6 km. Šiauliuose.
Maršrutas: Dūseikių g.st.-Ubiškė-Pateklėnai-Badaukiai-Šarkalnė-Juodėjai-Pavirvytis-Tryškiai-Leilėnai-Biliūniškės-Tarvydžiai-Pažižmėliai-Švendriai-Pažižmė-Svirbūtės-Šilėnai-Ringuvėnai-Kuršėnai-Pavenčiai.
Taigi. Ankstoką rytą išlipęs iš traukinuko, minu į Ubiškes. Mažas miesteliokas su senomis kapinėmis kuriose stovi medinė Šv. Angelų Sargų bažnyčia su varpine. Bažnyčia statyta 1851 metais. Pravažiavęs Pateklos tvenkinį, nufotkinu koplytėlę medyje, deja, jau tuščia :(. Nuo Badauskių iki Tryškių mane visą laiką lydi puikūs vaizdeliai į Virvytės (Virvyčios) upės slėnius. Šiomis vietomis Virvyčia plaukiau bent tris kartus, bet vaizdeliai iš vandens ir iš sausumos maloniai skirtingi 🙂
Tryškiai. Čia aš jau, kaip namie 😉 :-D. Gražus miestelis su didele aikšte. Miestelio centras (senoji dalis) paskelbtas urbanistikos paminklu. Vienas pagrindinis akcentas, Tryškių šv. Florijono koplytstulpis, pastatytas XIX ą. viduryje. Medinė Šv. Trejybės bažnyčia statyta 1751 m., varpinė ir vartai 1804 m. Kapinėse aplankau L. Pelėdos kapą, apžiūriu didelę medinę koplyčią (gal sena bažnyčia, kažkaip neradau info), pasigrožiu senais antkapiniais kryžiais.
Iš Tryškių suku į Leilėnų mišką…ir, žinoma pasiklystu :-D. Jei tada, ruošdamas maršrutą bučiau naudojęs informacija Google Earth, ir trasos popierius ruošęs, kaip ralio legendą, manau nebūčiau grybavęs :-D, (tiesa, tada dar neturėjau spidometro ant savo bolido, reškia, naudos nebūtų buvę).
Tyliai važiuodamas, pabaidau porą stirnelių (nežinau, kas daugiau išsigando?), draugiškai prasilenkiu su lape bėgančia, visai čia pat, pieva, į priešingą pusę, kuri visai manęs neišsigando, kaip už kokių penkiolikos metrų, mano keliuke pasirodo du lapiukai :). Sustoju, staigių judesių nedarau, bandau išsitraukti fotiką…deja. Lapiukai, bežaizdami, besiritinėdami, draugiškai, nerūpestingai mane stebėdami, kiek pasimaivo (na žinot, tie vaikai, visi jie pamaivos :)), dingsta krūmuose/miške. Tyliai prisiartinęs bandau pamatyti, ale kur tau, juk lapiukai, o ne šerniukai – dingo, kaip į vandenį. Matyt lapė todėl niekur neskubėjo ir mane stebėjo, nes vaikučiai atsiliko, kuriuos ji ir saugojo ir kilus grėsmiai, gal ką ir būtų darius…?, nuostabu.
Biliūniškės kaime aplankau 1934 metais statytą obeliską 1863 metų sukilimo aukoms atminti. Sukilėliams vadovavo broliai Jonas ir Povilas Stanevičiai, kurie subūrė per 200 kovotojų būrį.
Švendrių kaime suku į kairę. Važiuoju palei Žižmos upelį (prieš tris dešimtmečius, naktimis l. sėkmingai gaudydavome vėžius), prie tvenkinio, suku link Kuršėnų. Prie tilto per Ventos upę, pavalgau, pailsiu, pamąstau apie nepataisomas klaidas kurias mes (žmogiukai) darome – nuo šio tilto 1998 metais, nuvažiavus sunkvežimiui į upę, kurį vairavo neblaivus tautietis, žuvo dešimt vyrų (medkirčių) – brangiai, kartais mokam :(((
Neužilgo Kuršėnai, Pavenčiai, traukinukas ir namai 😉 Puiku.

Eugenijus Šiurkus
[email protected]