Lietuva: Po Mažeikių apylinkes dviračiu.

Sveiki. Šį kartą nauju traukinuku, nauju maršrutu po šiaurės žemaitiją, Mažeikių pašaleleis. Pramyniau apie 40 km.
Maršrutas: Mažeikiai-Kurmaičiai-Kušlėnai-Kirkai-Mantvydai-Leckava-Reivyčiai-Mažeikiai.
Taigi. Išlipęs iš traukinuko, pasuku šiaurės vakarų kryptimi. Pravažiavęs Kurmaičių kaimą, priminu Kušlėnus. Pirmą kartą Kušlėnų kaimas buvo minimas XVII a. antroje pusėje. Šiaurinėje kaimo dalyje yra kaimo kapinaitės/senkapiai. Pietvakarinė kapinaičių dalis ribojasi su žvyro karjeru, kuris eksplotuojamas jau nuo 1947 metų. Kapinaičių viduryje stovi 1930 metais satyta koplytėlė. Dar kapinaičių kalva vadinama nelabai gražiai – Šudlenkė, kodėl?, nežinau.  Kiek pasidairau, pafotkinu.
Pavažiavęs link Leckavos, suku lauko keliuku Ventos upės link – pietausiu. Upę randu (ir kur ji dings), sumuštinius, kelionmaišyje, irgi .
Privažiuoju Leckavą. Miestelis pačiame Latvijos pasienyje, dešiniajame Ventos upės krante prieš pat santaką su Vadaksties upe. Tikėjausi rasti Dievo užmirštą kampelį, bet radau mano nuostabai ir džiaugsmui , labia tvarkingą miestelį…ko gero “nafta maitina” 😉 Leckava, kaip miestelis pirmą kartą įvardintas 1658 metais. Miestelio centre yra 1958 metais statyta Šv. Lauryno bažnyčia, dviaukštė koplytėlė, šiaurinėje dalyje Leckavos piliakalnis ir puikus vaizdelis į Ventos upės slėnį.
Nuo Leckavos, artimiausiu keliu suku link Mažeikių. Revyčiuose, vietinių žmonių padedamas randu Ūdros arba Magdalenos kapelius. Kapeliai apaugę žole, prastai tvarkomi . Vidurį kapinaičių stovi XXa. IV dešimtmetyje Jono Ūdros stayta Magdalenos skulptūra, ant vartų įdomus užrašas (foto). Taigi.
Mažeikiai. Geležinkelio stotyje rytinis (mano) traukinukas laukia startinio švilpuko 😉 Girdžiu, moterys perone kalbasi „…kažin ar traukinys nuo galvos skaičiuojasi, ar nuo kojų…?“, taigi, moterėlės :-DDD. Šį kartelį, tiek.
…vienas sunkiausių darbų mano gyvenime po darbo „nieko nedirbti“ yra darbas – rašyti rašinėlius…:(
Taigi. Eugenijus Šiurkus
[email protected]