Mūša – 2 2006.09.16.-17.
Plaukiau su šuneliu Tobiu, laivas guminis “raft’.
10.20. Startas Pamūšyje (kelyje Naisiai-Mikniūnai). Pradžia linksma – rėvos, akmenys, lengvos užvartos, vanduo skaidrus, bet, bent jau rėvose, mažai.
11.20. Iš dešinės, su triukšmu įgarma, pilnas akmenų, upelis Šiladis.
11.35. Brasta. Dešinėje gera vieta poilsiui ar nakvynei ( praeitą plaukimą ir nakvojome ).
12.00. Didžiulė sala dalina upe i dvi vagas, abi praplaukiamos.
12.10. Pirma, bet nepaskutinė didelė kliūtis – per visą vagos plotį, maždaug per plaštaką storio žalios “putros” sluoksnis, apie 50m.. Persistumti negalima, nes gylis iki juosmens. Keliuosi dešiniu krantu, kas užtrunka 20 min. Toliau sekė didžiuliai “tintai” užžėlimų, kuriuos įveikiau irdamasis baidariniu irklu, traukdamas, stumdamas, dūsaudamas ir garsiai keikdamas – didžiosios romantikos pabaiga.
15.10. Dešinėje, tuoj už molinių pastatų, Smetonos laikų originalaus, medinio malūno liekanos.
15.30. Vieškelio tiltas Lygumai – Mikniūnai.
16.30. Kairėje kurį laiką matosi bažnyčia, kuri pasirodo visai ne bažnyčia, o lietuvaičio statomas namas – matyt architektui pasirodė labai pamaldus užsakovas, kita vertus kas moka – tam šoka.
18.45. Nesėkmingas lindimas po viena iš gausybės užvartų, ir šlapias iki juosmens. Šauna mintis “gulti” ant irklų ir pasiekus vieškelį ( girdisi automobilių garsas ), kviesti vaikus…ir namo. Deja…už kokio 50m. posūkis ir čia vėl “putra” ir apie 2m. aukščio “mirtina” užvarta…komedijos pabaiga. Persikėlimas užtruktų apie 30 min., o jėgų jau nėra. Lipam į šabakštynus, kuriam laužą, statom palapinę, “džiovinam” batus (sudegė) ir trumpai pasėdėję, mažai valgę ( esu tikras nuo pervargimo ), miegot. Su miegu, vėl ne kas – visą naktį netoliese, tai vienoj vietoj, tai kitoj elniai merginosi elnėms – o mes su anūkėliu esame girdėję, kad rujos metu berniokai gali būti pavojingi. Taigi, kaip sakė rusų kino komedijoje, – “vlip ačkarik”…na, bet vis dėl to saulė patekėjo ir elniai mūsų nesutrypė J, o girdėti natūroje rujojimą – super!
11.00. Restartas.
12.20. Finišas. Kelio Telišioniai – Laborai vieškelio tiltas.
Reziume: Pirmą dieną plaukta 8’25 val., antrą dieną 1’20val. Vanduo skaidrus, matosi nemažai mažesnių ir didesnių žuvyčių. Praplaukta, pranešta, pratraukta, pravilkta, prakeikta ir pan., apie 18 km. Upė labai įvairi: rėvukės, nedidelės akmenų patvankėlės , siaurumos su srove ir gyliu, ramios, plačios atkarpos, didelė gausa praplaukiamų užvartų, gal iki 10 nepraplaukiamų užvartų, antroje atkarpos pusėje, ypač ir labai šauniai vingiuota, visiškai “laukinė” gamta (antra pusė) ir žinoma begalinė gausa stiprių ir ne visai užžėlimų. Nežiūrint į patirtus sunkumus ir dabar, rudenį, drąsiai rekomenduočiau plaukti siaurais laivais (mano gumos plotis 1,4 m), su maža grimzde ir stipria komanda, na o laiku, kai dar nėra užžėlimų (pagrindas, kas iščiulpė iš manęs visas jėgas), tiesiog būtina nors kartą joje pamirkti. Tiesa “laukinėje” dalyje su nakvyne striuka, pradžioje galima rasti. Labai šauniai praleidome savaitgalį, bet jaučiu didelį trūkumą nedidelės, bet stiprios komandos…ūūū, kur jūs šiauliečiai.
Eugenijus Šiurkus – trachalas.
Kavagne 
Aruna 
pirmas
„Tai pati pačiausia vieta saulės palydėtuvėms.”
Teko ten saulę palydėt.
Nieko panašaus nemačiau super.
Iš komentaro nesupratau ar patiko, ar ne?
Patiko labai.
O kas būtų,jei nepatiktų?
Man irgi patiko. Man patinka visi straipsniai,kuriuose yra keliautojui taip reikalingos informacijos ir įspūdžių.Šitam yra ir to ir ano.
Nesuprantu, kas man… 🙂 Alvydai, mes su TUKU (bent jau aš) kalbėjom apie Sunijų, o tu? Spėju apie rašinį 🙂 Smagu, kad patiko 🙂
Ir ne taip smagu, kad TUKUI patiko Sunijaus saulėlydis. Jei mažiau patikęs būtų, tai man ne taip „abidna” būtų, kad mes jo nesulaukėme 🙂 Juokauju 🙂 Bet kelionių vadovams šiuo atveju, sunkiai galiu atleisti 🙂
Aš ten dar nebuvau,bet jeigu tektų būt,skaityčiau visus rašinius iš naujo.Visada taip darau.
Į Sunijų verta važiuoti tik saulės palydėti tokių statinių kaip Paseidono ofisas pilna visa Graikija..
O kada leidžiasi saulė tokie vaizdai, kad žaptai atsidaro.
O kelionių vadovui neatleisk arba atleisk iš darbo.
Nes jeigu būtum atvažiavusi vakare tai ant to kalniuko vietos nerastumėte atsistoti , o jus sakote buvom vieni.
Rimtai, tiek daug susirenka? Žiūriu, kad tuoj netektų atsiprašinėt vadovų 🙂
O mes buvom ne vieni. Dar prieš mus įėjo rusų porelė. Bet nelabai jie buvo patenkinti išvystais griuvėsiais (už kuriuos, beje, dar 4 eurus reikėjo sumokėt), todėl garsiai keikėsi, greitai apžiūrėjo ir kažkur pasiplovė. O tada jau buvom vienui vieni, ant uolos, 35 laipsnių karšty… 🙂