Neseniai pasibaigusi vasara kiekvienam įteikė vis kitokius prisiminimus. Kas pailsėjo, kas pakeliavo, o kas įgyvendino užsibrėžtą avantiūrą.
Esame trys vaikinai iš Kauno: Rimvydas Ardickas, Dovydas Šaudys, Kastytis Valevičius nusprendėme šią vasarą paskirti žygiui iki Baltijos jūros.
Keliavome dvyliką dienų. Pirmąją dieną 10 val. 04 min. vaikinai pajudėjome iš Kauno ir įveikėme 30 km. Vėliau per dieną vidutiniškai nueidavome apie 20 km. Jautėme, kad viską filmuoti ir tuo pačiu derintis su žygio sunkumais nėra taip paprasta.
Įveikus 150 km. nusprendėme gerai pailsėti prie laužo šviesos, nes prieš akis dar laukė dviejų dienų kelionė iki Nidos, o jau buvo sunku eiti, skaudėjo ne tik kojas, bet nuvargo ir nugara tačiau nenorėjome pasiduoti.
Keliavome iš Kauno iki Kačerginės, vėliau Zapyškio, Vilkijos, Veliuonos, Panemunės, Jurbarko, Šilutės, Ventės, nuo kurios keltų kėlėmės į Nidą, o iš ten į Klaipėdą ir galiausiai – Palangą.
Pirmas naktis nakvojome palapinėse, Poto kelis kartus mus priėmė į namus, paprašius, ar galime pasistatyti palapinę kieme. Buvome labai nustebę žmonių gerumu Lietuvos apylinkėse.
Kelionėje žinoma pasitaikė ir lietus, gero oro juk neužsakysi. Tokia avantiūra tikrai reikalauja ištvermės. Stengėmės kuo sandariau apsaugoti kuprines, kad nepatektų vanduo ir nesugadintų svarbios įrangos.
Pasiekus kelionės tikslą, neslėpsiu, kad užplūdo keistas, tačiau nuostabus jausmas – Tai, kas kažkada buvo tik pasvajojimai prieš miegą, pagaliau buvo įgyvendinta!
Tas jausmas pasiekus tikslą privertė mūsų galvas sprogti nuo to, kad pasiekus vieną tikslą, mes galime įgyvendinti kažką dar didesnio.
Kviečiu pažiūrėti video
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Būtent- skaniai ir pigiai ir dar įspūdžių krūva. Reikia paskraidyt į tą pusę, bet ir ten norisi, ir dar kitur )))
Kijeve buvau prieš kokių 10 metų, kur mane šaunuoliai pačiame Maidane gražiai prigavo ir palengvino piniginę kokiais 300 eurų. Lygioj vietoj, prie metro, kur pilna žmonių. Papasakosiu kada nors 🙂 Todėl prisiminimai ne patys geriausi, bet man kuo daugiau “fokusų”, tuo įdomiau 🙂 Noriu grįžti, tik kitą kartą būsiu protingesnis (gal).
Ačiū už reportažą!
Na, visai nieko ten.
O perkant sėklas galima paragauti tų pomidorų?
Tai Sillwio kelionė pigi nesigavo 🙁 keista, net mintis tokia nebuvo atejus į galvą, kad reiktų saugotis. O vat mano vaikams, kai juos vežė į viešbutį viskas pasirodė taip baisu – mašina, vairuotojas, aplinka, kad galvojo, jog blogai jiems baigsis- bet dėl to, kad negyveno jie dar prie sovietų, todėl ir įspūdžiai kitokie.
O pomidorų ragaut, deja, neduoda 🙂 Bet tų sėklų su malonumu aš būčiau nusipirkus, auginu pomidorus, tik kad visos grivinos pas vyrus liko.
Norėjau pasidaryti sau atrakciją ir iki Kijevo pasivažinėtu traukiniu, nes toliausia kur juo esu važiavusi – tai Minskas. O, bet, tačiau… Bilietas į vieną pusę 52.38 Eur, plius Baltarusijos tranzitinė viza 30+ Eur (jei per tarpininkus), kelionė trunka apie 15 val. O labiausiai užmuša, kad bilietus galima įsigyti tik kasoje.
Tai jau tikrai… be logikos. O skrydis trunka apie valandą ir kainavo apie 60 eur į abi puses 🙂