Po Lietuvą šiltu metu laiku keliaujam dažnai.  Vasaros pabaigos pasibastymai po Elektrėnus, jų apylinkes ir Grabijolų kaimą.

IMG_20190727_132256

Visą naktį purškęs lietus ryte liovėsi. Šlapi keliai ir žolė penkiems keliautojams visiškas niekas, o ir oras šiltas – juk rugpjūtis. Tačiau tik išvažiavus iš miesto dangus vėl prakiuro. Bet jeigu jau susiruošėm, tikrai namo negrįšim.  Bent jau žvyrkeliai per lietų nedulkės. O žvyrkeliais tą dieną teko nemažai pasisukioti.

  Už Bačkonių pradardėjus keletą kilometrų būtent žvyrkeliu, šalia kažkokių yrančių vartų paliekame automobilį ir apsiginklavę lietsargiais nubrendame per šlapią žolę iki Pastrėvio HE (54.7882 24.5128).  1955 m. užtvenkus Strėvos upę buvo suformuotas tvenkinys ir pastatyta hidrojėgainė, per metus dabar pagaminanti 1,7 mln. kWh elektros energijos. 

Pasikeliam ant kalvelės. Mano balti medžiaginiai sportbatukai persismelkia drėgme. Tvenkiny, nebodamas purškiančio lietaus, meškerę „gano“ vienišas žvejys. Grįžtant jau nebesvarbu kur žengsi, sportbatukai visiškai šlapi. Gerai, kad automobilyje laukia atsarginė pora batų. 

 Drėgnu žvyrkeliu nusikratome iki Naujųjų Kietaviškių. Kietaviškių, Semeliškių apylinkės nuostabiai gražios, net ir lietingu oru.

Stabtelime prie Švč. Trejybės bažnyčios. Dabartinė mūrinė  pradėta statyti 1872 m.  klebono Kajetono Čepano iniciatyva. 

Ant durų pakabintas klebono telefonas. Negi šlapsim palei duris? Skambinam. Klebonas gyvena šalia, tad po poros minučių praveria bažnyčios duris. Gaila, bet klebonas visai nekalbus, tad bažnyčia apžiūrime patys. 

Padėkojame ir miname link Elektrėnų. 

„Šviečia dieną, šviečia naktį Elektrėnų žiburiai…“ – nori nenori, kiekvieną kartą pravažiuojant šauna šie dainos žodžiai į galvą… Iki šiol pažintis su Elektrėnais klostėsi keistai – arba tekdavo užvežti kokį žmogų, arba atvažiuodavom švęsti gimtadienio, tačiau po miestą niekada taip ir neteko pasivaikščioti. Taisysim padėtį. Bet pirmiausia nuskubame link parduotuvės. Šalia vietinės močiutės pardavinėja sodo gėrybes. Nei viena nelieka nuskriausta, iš kiekvienos kažką nuperkame.  Namo parsivežame saldžių morkyčių, kvapnių pomidorų ir kitokių skanėstų.

Nežiūrint lietaus, naujas fontanas „Dinaminis labirintas” (54.784069, 24.660423) išdykėliškai svaido aukštyn  vandens čiurkšles. 

                                                    Smagus reginukas. 

https://www.youtube.com/watch?v=TU6eWB7wveU

Šalia įsikūręs Elektrėnų savivaldybės pastatas. Per atsispindinčias uždarytas duris bandome įžiūrėti koridoriuje žalią kompoziciją, bet sekasi ganėtinai sunkiai. Tiek to, riedėsime link senojo apleisto  atrakcionių parko. Tiesą sakant, jau senokai norėjau jį apžiūrėti, bet vis atidėliojau. Spėjom laiku, nors baiminausi, kad galim nepamatyti, kadangi spaudoje pasirodė straipsnis, kad parkas vėl aptvertas galutiniam išmontavimui. O juk tai paskutinis  toks neišmontuotas parkas, mūsų žurnalistų kažkodėl vadinamas lietuvišku Černobiliu. Nesuvokiamas palyginimas. Pasaulyje daug apleistų vietų ir pastatų.  Tačiau lyginti su baisios nelaimės pažymėta vieta… ne, nesuprasiu.  Greičiausiai jie net nesuvokia ką rašo- svarbu skambesys…  

  Kažkada šis atrakcionų parkas sulaukdavo daugybės lankytojų. Apžvalgos ratas matydavosi net nuo autostrados, kol neužaugo medžiai. Deja, ratą patį pirmą iš atrakcionų rugsėjy ir išmontavo. 

Parkas uždarytas 2013 m. kaip neatitikęs techninių reikalavimų.

   Kartu su tuo pačiu metu atvykusiais vestuvių dalyviais peržengėme ant asfalto besivoliojančią tvorą su užrašu „Įėjimas draudžiamas“.  Nors teritorija ilgus metus buvo apleista ir nesaugoma, čia rinkdavosi vietinės paauglių kompanijos, atrakcionai, nors ir paveikti gamtos procesų, pakankamai neblogai išsilaikę.

Išpaišytas grafičiais buvusių kasų pastatas  murkso išdaužytais langais. Viskas, kas jame buvę, jau seniai ištampyta, išskyrus išdraskytą kažkokį žaidimo aparatą, po kojomis grikši sudaužyti stiklai.

 Du aukščiausi atrakcionai- apžvalgos ratas, prie kurio fotosesijai susibūrė vestuvių dalyviai, nes vis lyja ir lyja, ir amerikietiški kalneliai “JetStar”. Būtent dėl pastarųjų ir buvo uždarytas parkas, kai vagonėliai ėmė ir užstrigo pačiame viršuje.

KĄ APLANKĖME DAR, RASITE ČIA https://arunoskeliones.blogspot.com/2019/10/elektrenu-apylinkiu-atradimai.html

One thought on “Lietuva: Elektrėnų apylinkių atradimai”
  1. Bet šitaip gi negalima )), tik įsijaučiau ir baigėsi))) Kartais juk visai įdomu grįžti į tuos senus laikus atmieštus vietiniu koloritu)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *