Lapkričio mėnuo Latvijoje ypatingas. Lapkričio 11 dieną latviai švenčia Lačplėsio dieną.
Lapkričio 18 visa Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną. Ji buvo paskelbta 1918.11.18. Rygoje kelias dienas būna šviesos festivalis. Šiuo metų laiku trūksta šviesos ir šilumos. Šiemet Festivalis 11.15- 11.18 dienomis.
Dabar Latviją sukrėtė nelaimė Rygos Zuolitudės rajone. Mano santykis su Latviją ypatingas. Turiu sentimentų tai šaliai. Tad dabar seku latviškus žinių portalus. Tuo pačiu sulipdžiau pasakojimą apie pietinę Latviją. Tai nėra viena kelionė. Tai kelių jei ne keliolikos kelionių į Latviją suminė išvestinė. Kai kuriuos objektus trumpai paminiu, pvz. Rundalės pilis. Nes joje dauguma buvę, aprašę, perskaitę, aš neturiu, ką pridurti. O nuo Rundalės iki Kaucmindės rūmų nėra nė 10 km, o jų beveik niekas nežino. Pabandžiau paieškoti užmirštų deimančiukų apdulkėjusioje ir užmirštoje Latvijoje. Dabar visi rodo ir rašo apie Latvijos nelaimę. Aš straipsniu palaikau Latviją.
Buvau Žiemgaloje visais metų laikais. Čia lygumų kraštas. Upės teka į šiaurę. Stovi pilys ir jų griuvėsiai. Daug senų dvarų. Dalis jų apleistų ir yrančių, išdaužytais langais. Kai kuriuos objektus reikia ieškoti, nes nėra jokių rodyklių. Žmonės gyvena vienkiemiuose. Paprastai vienkiemis yra toliau nuo kelio, dažnai žvyrkelio. Prie keliuko vedančio į sodybą būna užrašytas vienkiemio pavadinimas. Dažnai gotiškomis raidėmis ant medinės lentos.
Miestelis dažnai kaip mažas miestas. Daug raudonų plytų namų. Pasitaiko fachverko namų- vokiečių įtaka. Stovi dažnai balta kirchė kur nors šalia. Mėgstama vieta ant kalniuko. Aplink kirchę žolė. Senoviška tvora, senoviški varteliai. Arba be jų. Latvijoje prie bažnyčios lengviau prieiti, nei Lietuvoje. Bažnyčios interjeras paprastas, be aukso ir prabangos. Kapinaitės dažnai būna atokiau. Kokiame pušyne. Ar kitokiame retesniame miške. Šile.
Žiemgala tai pietinė Latvija. Ji ribojasi su šiaurine Lietuva, kuri iš esmės irgi yra Žiemgala.
Regionas tęsiasi nuo Duobelės vakaruose iki Daugpilio rytuose. Iš esmės apima Latvijos dalį tarp Lietuvos sienos ir Dauguvos. Didžiausias miestas yra Jelgava.
Žiemgala yra šalia, todėl lengvai pasiekiama. Daug kelių šiaurinėje Lietuvoje veda į Latviją. Daugumos kelių būklė už sienos blogesnė nei pas mus. Arba žvyrkelis keičia plentą, arba šunkelis vieškelį, arba sulopytas asfaltas magistraliniame Latvijos kelyje.
Vienas vieškelis iš viso dingo. Esu seniai juo važiavęs į Latviją. Dabar jis užaugo krūmais. Nebeliko. Daug kelių į Latviją perkasė, padarė dirbtines kliūtis. Tada, kai abi šalys tapo tikrai nepriklausomomis. Ir atsiribojo. Gaudydavo kontrabandininkus, nusikaltėlius. Pagaudavo ir biedniokų, kurie ėjo pas gimines ar draugus padėti žemės ūkyje. Ėjo ne per pasienio punktą ir dar nešėsi butelaitį aplaistyti nudirbtus darbus. Be dokumentų. Daug pražangų.
Užtat dabar laisvai kaip pajūrio vėjas važiuoju į Latviją, jei ten kelias pravažiuojamas.
Duobelė yra vienas iš vakariausių Žiemgalos miestų. Vakariau dar yra Aucė ir Bėnė- populiarūs tarp lietuvių apsipirkimo miesteliai. Čionai vyksta Akmenės ir Karpėnų gyventojai , pastarieji dabar yra iš Naujos Akmenės.
Aucės miestas, turintis virš 3000 gyventojų. Jis garsus savo neogotikine pilimi. Vecausės pilį projektavo arch. F.Štileris. Gyveno grafai Medemai. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, pilis atiteko Latvijos Universiteto Žemės Ūkio, Agronomijos fakultetų studentams.
Pilies gale yra įspūdingas bokštas, kuriame visada plevėsuoja Latvijos vėliava. Bokštas yra šiaurinėje rūmų dalyje. Pilį supa parkas, yra nemažas vandens telkinys.
Aucė yra ramus miestas, per ją eina plentas ir geležinkelis. Centre daug XIX-XX a. pradžios pastatų, mieste mažas judėjimas. Atrodo, jog laikas sustojo tarpukaryje.
Važiuojant iš Lietuvos į Aucę, iki sienos asfaltuotas kelias, o Latvijoje žvyrkelis.
Jei vykstame į šiaurę nuo Aucės už keliolikos kilometrų blogo žvyrkelio pasiekiame Lielaucės rūmus, latviškai vadinamus pilimi. Ampyro stiliaus rūmai pastatyti XIX a. pradžioje apskrito ežero pakrantėje. Dabar juose mokykla. Aplink senas parkas, buvo retų, egzotinių augalų, virstantis į miško parką.
Prie kelio į šiuos rūmus yra senas kuršių piliakalnis. Čia seniai vokiečiai yra nukariavę vietinius.
Plačiu lygiu plentu 12 kilometrų arba šalia einančiu geležinkeliu iš Aucės pasiekiame Bėnės miestą. Čia yra neogotikinė fon Rekų pilis, pastatyta antroje XIX amžiaus pusėje. Bėnė yra ramus, žalias miestas. Joje yra firminė „Rygos balzamo” parduotuvė. Bėnė turi 1000 gyventojų. Mieste įspūdinga vandens malūno užtvanka su tiltu per Aucės upę, neseniai restauruota.
Už 17 kilometrų privažiuojame Kronaucę. Joje yra Tervetės alaus darykla, laikomi sportiniai žirgai, populiarus žirginis sportas.
Į šiaurę už 12 km yra Duobelė- žiemgalių centras. Miestas žinomas nuo 1254 metų. Duobelėje buvo žiemgalių pilis ir senasis miestas. Kai ėmė pulti vokiečiai, žiemgaliai neatsilaikė. Bet jie patys sudegino pilį, kovojo iki 1290 metų ir tada pasitraukė į Lietuvą. Livonijos ordinas 1335 metais pradėjo statyti mūrinę pilį.
Pilis buvo impozantiška, buvo pristatyta koplyčia, virš 200 metų priklausė Kurzemės hercogui. Vėliau XVIII amžiuje Duobelės pilis buvo pavirtusi griuvėsiais.
Duobelę garsina P.Upyčio Alyvų sodas. Gražiausia čia būna birželio pradžioje, paprastai pirmą savaitgalį. Žydi daug alyvų rūšių. Kvapas nerealus. Atvažiuoja garsūs latvių muzikai, būna geri koncertai. Praėjus savaitei niekas pinigų nebeprašo už sodo lankymą. Apie alyvų žydėjimą informuojama internete Duobelės portale. Duobelėje alyvos žydi 1 savaitę vėliau nei Lietuvos viduryje.
Miesto centre yra liuteronų bažnyčia. Šalia centrinė Turgaus aikštė. Ji sutvarkyta, restauruota. Atstatytas senasis šulinys su dideliu kibiru ir stogeliu, yra 8 fontanai. Vasarą čia mėgsta maudytis vaikai.
Į šiaurę tęsiasi Gardenės priemiestis. Čia buvo karinis miestelis. Liko daug ūkinių ir gyvenamųjų daugiabučių pastatų, dalis jų negyvenami.
Į rytus nuo Duobelės sena žiemgalių gyvenvietė Tervetė. Dar K. Ulmanio laikų Latvijos istorijos vadovėlyje buvo rašoma apie Tervetės kunigaikštį Viestartą, būdavo jo portretas ir pilis. Vėliau Tervetė garsėjo kaip kurortas, gydyti tuberkuliozę ir plaučių ligas, nes geras pušynas ir graži gamta. Po to ėmė Tervetę garsinti A. Brigaderės, vaikų rašytojos, pasakų herojai. Jie dažniausiai mediniai, jų labai daug ir dar daugėja. Esu buvęs keletą kartų. Paskutinį kartą man pasirodė, jog reikėtų dviračio apvažiuoti Tervetės įžymybes. Didžiulis parkas ir miško parkas vadinamas meiliai „mamma daba”, t. y. motina gamta. Parke daug takų, jų susikirtimų, apžvalgos aikštelių, laiptų, lieptų. Išsivingiavusi Tervetės upė, takai vingiuoja šalia jos ir per ją. Kitoje plento pusėje, kur stovėjimo aikštelės, yra parduotuvė ir aukštas apžvalgos bokštas.Jis medinis, 39 metrų aukščio. Vaikams organizuojami teminiai užsiėmimai, yra mažas traukinukas. Yra nykštukų sodyba.
Tervetės gamtos parkas yra garbingo 55 metų amžiaus. Jį aplankė 100 tūkstančių žmonių. Didelė dalis vaikų. Aišku tų lankytojų žymiai daugiau. Vasarą vakare niekas neprašo pinigų, takai laisvi. Būdavo vaikštai, grožiesi, fotografuoji kol apšvietimas leidžia. Kelis kartus esu čia neįskaičiuotas.
Man įdomiausias Tervetės piliakalnis ir šalia Šventasis arba Švedų kalnas. Ant pastarojo dar yra pilies griuvėsiai. Tiesa nedideli. Tokie, jog , gali ir užgriūti.
XIII amžiaus pradžioje Viestartas buvo Tervetės vadas. Kitas žiemgalis Žvelgaitis buvo Žagarės pilies vadas. Jis buvo galingas ir drąsus, daug laimėjo Estijoje ir Latvijoje. Viestartas jo bijojo, sudarė sutartį su vokiečiais. Užpuolė grįžtantį Žvelgaitį. Šis buvo nukautas kaip ir jo belaisviai estai. O Viestartas vėliau kovojo prieš Mežuotnės pilies žiemgalius. 1345 metais kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu sugriovė Tervetės pilį.
Tervetėje piečiau Duobelės- Elėjos plento tolėliau yra apleista sovietų raketinė bazė.
10 km nuo Tervetės į pietus yra Mežmuižos rūmai Augstkalnės miestelyje. Ansamblis statytas XIX amžiuje, neogotikinio stiliaus. Stovi parke ant užtvenktos Švėtės kranto. Platus kylantis takas nuo upės veda į paradinį rūmų įėjimą. Rūmuose yra vidurinė mokykla. Parke dar yra liuteronų bažnyčia.
Piečiau Augstkalnės už kokių 3 kilometrų yra apleistas sovietų karinis dalinys. Buvusi Augstkalnės SS-4 raketinė bazė. Ten apleisti pastatai. Įdomiausias man tipiškas penkiaaukštis gyvenamas namas, nuo kurio savaime krenta balkonai ir kitos dalys.
Nuošaliai nuo pagrindinių kelių, Latvijos pačiame pakraštyje, yra Blankenfeldės rūmai. Į juos galima atvykti tiesiai iš Lietuvos iš Joniškio per Daunoriškę. Nuo pastarosios kelias šiaip sau, bet neilgas. Rūmus, teritoriją atstatinėja, restauruoja. Kalbinau atstovę, kuri žadėjo, jog bus parodos, kolekcijos. Parke yra milžiniškas uosis, kurio vidų piktadariai išdegino.Priešais rūmus yra paviljonas, pagalbiniai pastatai. Kiemą skiria nuo daržų akmeninė tvora. Kiemo teritorija yra uždara erdvė. Blankenfeldė priklausė Medemams, vėliau Maltos ordino riteriui. Maistas gaminamas pagal XIX amžiaus pabaigos receptus. Dvare vaidenasi, ant stogo vaikšto šmėklos.
Blankenfeldės pilis garsi tuo, jog 1804 ir 1805 metais joje lankėsi būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. Karaliumi tapo , nuvertus Napoleoną. Apsilankymo metu riteriui suteikė grafo titulą.
Elėja yra netoli Lietuvos. Per ją eina Joniškio- Rygos plentas. Tai labai sena gyvenvietė, žinoma nuo X amžiaus. Tifenhausenas, Kuržemės hercogo vietininkas turėjo čia dvarą. XVIII amžiuje Medemas valdė Elėją. Pasikvietė garsų architektą D. Kvarengį. Buvo didžiulis dvaro kompleksas. Pagrindinio pastato liko tik griuvėsiai.
Mane jie romantiškai nuteikia. Įsivaizdavau viduramžių pilį čia buvus. Iš tikrųjų XIX a. pradžioje pagal D.Kvarengio projektą pastatyti neoklasicizmo rūmai, kuriuos latviai vadina „pils”. Rūmai sugriauti per pirmą pasaulinį karą.
Rytuose žiemgalių centras buvo Mežuotnėje. Juos anksčiau pavergė vokiečiai. Mežuotnė yra 10 km nuo Bauskės. Čia pilis pastatyta 1443 metais ordino. Vėliau pristatyta Kurzemės hercogo rezidencija. Pastaroji išvaizdi su sgrafito apdaila. Tokia apdaila pilių mačiau Čekijoje. Mačiau ir čekus restauruojant Bauskėje. Bauskės pilis ypatingoje vietoje- Mūšos ir Nemunėlio santakoje. Už pilies atsiranda Lielupė. Rezidencinė dalis baigiama restauruoti. Dirbama kieme. Tuo tarpu senoji pilies dalis yra romantiški konservuoti griuvėsiai. Pirmojoje dalyje įrengtas muziejus. Daug patalpų, praėjimų, laiptų. Esu Bauskės pilyje seniau pakliuvęs į anekdotišką situaciją. Vaikščiojom po pilį. Apėjau iš vidaus tur būt visą. Nulipau laiptais viduje prie kažkokių užrakintų vartų ar durų, negaliu išeiti. Už jų matau žmones per plyšius. Kažkur kaukia signalizacija. Pasirodo, jog patekau į neeksponuojamą pilies dalį, kur lankytojų nelaukia. Nemunėlio krantai ties pilimi statūs ir aukšti.
Einant į miestą, dešinėje tiltas per Mūšą, kairėje parkas ir senamiestis. pastarasis pusiau apleistas, bet vaikščioti smagu. Atstumai nedideli. Dvi lygiagrečios gatvės su skersgatviais. Stovi šv.Dvasios liuteronų bažnyčia. Toliau Turgaus aikštėje stovi įspūdinga rotušė.
Kadangi Bauskę kerta Via Baltica, nėra apvažiavimo, tranzitinio transporto srautas intensyvus.
Tuo tarpu Mežuotnėje yra žymiai vėliau statyti didingi rūmai angliško stiliaus parke. Projektavo garsusis D. Kvarengis. Rūmai trijų aukštų. Parke daug didelių ąžuolų. Per Lielupę nutiestas pėsčiųjų tiltas.
Rūmai klasicizmo stiliaus. Viduje geras apšvietimas, dideli veidrodžiai, erdvu. Didelės gėlių puokštės.
Kitoje Lielupės pusėje aplankiau 2 rūmus, kuriuos turistai retai lanko. Tai Kaucmindė ir Bornsmindė. Jie yra netoli Bauskės- Elėjos plento, netoli pačios Bauskės. Bornsmindė yra rūmai gyvenvietėje Ziedoni, ant Lielupės kranto. Patys rūmai apleisti, išdaužytais langais. Prie upės yra pora restauruotų pastatų. Pats dvaras apgailėtinas. Gražiau atrodo dolomito sluoksniai matomi kitame upės krante. Rūmų gale neogotikinis bokštas dar stovi. Pastatas XVIII amžiaus statybos. Parko pusėje pagalbinio pastato griuvėsiai, parkas apleistas. Į Bauskę galima atvažiuoti paupiu neasfaltuotu keliu. Patenkama į Ziedona gatvę. Iš čia nuostabus vaizdas į Bauskės pilį.
Kaucmindė. Dvaras randasi Saulainės miestelio parke, supamas upelio. Rūmai puslankio formos, didingi. Matosi, jog šeimininkai statydami nestokojo fantazijos. Rūmai apleisti, bet mažiau, nei anksčiau matyti. Kai kur užkaltos durys ar kitos angos. Kai kur atviros. Rūmai klasicizmo ir baroko stilių mišinys. Statyta XVIII amžiaus gale kaip medžioklės pilis. Neseniai užsukau antrą kartą į Kaucmindę, nes mane įkvepia rūmų mastelis, užmojis, formos. Rūmus sunku iš vieno taško „patalpinti” į objektyvą. Tokie jie dideli ir lenkti.
Mažiau nei 10 km skiria Kaucmindę nuo Pilsrundalės. Bet pastaroji populiarumu nesiskundžia. Nors esu Rundalės pilyje buvęs rusų okupacijos laikais. Tai turistai buvo pavieniai, remontas buvo be pradžios ir pabaigos. Būdavo koridoriai užgriozdinti visokiais baldais ir remonto priemonėmis. Dabar buvau prie pilies per lietų. Tai sunku buvo fotografuoti ir pasislėpti nuo lietaus.
Pervažiavus pietinę Žiemgalą, turtingą pilimis ir dvarais, tenka sukti šiauriau. Į Jelgavą. Šis miestas yra kryžkelėje. Suskaičiavau 8- 9 plentus į Jelgavą. Tad pasiekti miestą lengva. Esu atvažiavęs į Jelgavą, išvažiavęs ir pervažiavęs miestą visokiu transportu.
Turėjau visokių nuotykių Jelgavoje. Seniau važiavau traukiniu į Rygą naktį. Paryčiui valkata pavogė mano kelionės kaimyno uniforminius karininko batus ir su jais išlipo Jelgavoje. Paliko savo suplyšusius per mažus batus. Kitas atvejis buvo Jelgavos centre. Važiavau iš Jelgavos į Rygą automobiliu. Tiltą remontavo. Vietoj jo buvo laikinas pontoninis tiltas. Buvo draudžiami ženklai važiuoti. Bet užsidegė žalias šviesoforo signalas ir masė įvairių mašinų važiavo per tiltą. Važiuoju ir aš. Pervažiavus mane sustabdo latviški policininkai. Pasirodo važiuoti per tiltą vietiniai turėjo leidimus. O mane stabdė dėl lietuviškų numerių, reiškia – be leidimo. Padaviau 5 latus ir iš karto paleido. Mokama paslauga.
Jelgavos centre specializuotoje saldainių parduotuvėje latviškai paprašiau „Karvutės”. Su manim kalbėjo rusiškai ir pasvėrė sukietėjusių saldainių. Vėliau Kaune šviežesnių nusipirkau.
Šią vasarą atvykau į Jelgavą nuo Rygos naktį. Ima miegas. Bet noriu pasiekti Lietuvą. Kairiakrantėje Jelgavoje remontuojama magistralinė ir kitos gatvės. Man reikia pervažiuoti miestą. Apvažiavimą irgi remontuoja. „Prisikabinau” prie latvių toli važiuojančių, pervažiavau kiemais miestą nuo jų truputį atsilikęs. Ieškau naktį išsukimo link Svėtės miestelio. Aplenkė latvių policija su švyturėliais ir sirena, vydamasi nusikaltėlį. Tuoj pabudau. Po to Svėtėje po mašina puolė ir papuolė kiškis iš aplinkinių rūko uždengtų pievų.
Vasarą mėgstu Jelgavoje smėlio skulptūrų festivalius. Esu buvęs Jelgavoje liaudies muzikos šventėje. Dainavo kokiose 6 miesto vietose. Labai patiko saloje netoli pilies klausytis muzikos. Aplamai, eini per Jelgavą ir girdi,- dainuoja. Paklausai ir eini tolyn, kol randi kitus kolektyvus.
Jelgava minima nuo 1265 metų. Tada pastatyta pirmoji ordino pilis. Anksčiau ji vadinosi Mintauja. Atsimenu, jog taip miestą vadino tėvai ir kaimynai.
Pavadinimas kilęs nuo žodžių (myt, mainyt- „Mytava”). „Mainyti” žodžio reikšmė buvo kaip dabar „verslas”. 1345 metais lietuviai Algirdas su Kęstučiu buvo užėmę Jelgavą. 1578 metais Jelgava tapo Kuržemės ir Žiemgalos kunigaikštystės sostine. Kunigaikščio Ernsto Birono laikais XVIII amžiuje pastatyta dabartinė pilis. Ją projektavo garsusis Rastrelis. Čia buvo kunigaikščio rezidencija. Dabar rūmuose yra Latvijos žemės ūkio universitetas. Jie turi uždarą kiemą.
Jelgavoje prie geležinkelio stoties yra Lačplėsio paminklas. Lačplėsis- latvių mitologinis herojus, A. Pumpuro apdainuotas epe, žmogaus ir lokės sūnus. Simbolizuoja latvių kovą už nepriklausomybę. Jis rankomis atidarė žvėries nasrus.
Miesto viduryje yra Švč. Mergelės Marijos katalikų katedra ir Academia Petrina. Pirmoji grakšti neogotikinė bažnyčia. Antroji pastatyta paskutinio Kuržemės kunigaikščio Petro Birono kaip pirmoji aukštoji mokykla Latvijoje. Ji buvo vienu seniausių Latvijos muziejų. Ir dabar čia muziejus.
Einant link tilto į salą, pasiekiame Švč. Trejybės bažnyčios 41 m aukščio bokštą. Čia buvo seniausia Jelgavos liuteronų bažnyčia. Netoli jos yra pirmojo Latvijos prezidento J. Čakstės, kilusio iš Jelgavos apylinkių, paminklas.
Pereiname tiltu per Lielupę į salą. Joje Jelgavos pilis. Tai Kuržemės kunigaikščio E.J.Birono rezidencija. Projektavo F.B.Rastrelis. Joje gyveno 1798-1801 iš Prancūzijos atbėgęs Liudvikas XVIII. Rūsyje yra kunigaikščių sarkofagai. Pilis pastatyta ten, kur buvo pirmoji ordino pilis.
Antro pasaulinio karo audrose lietuviai vežė arkliais uogas, daržoves į Latviją parduoti. Didžiausias pelnas buvo Rygoje. Bet ji žymiai toliau. Dalį uogų parduodavo Jelgavoje. Lietuvės pardavėjos įvažiuodavo į uždarą kiemą, kviesdavosi kundes (drauges). Parduodavo, mainydavo. Veždavo dažniausiai vyšnias. Pirkdavo medžiagų, pramoninių gaminių, žuvų. Rūkytų žuvelių ( strimėlių) parsiveždavo iš Tukumo, nes jis arčiau jūros. Bet atstumas su arkliu ir vežimu tada iš Lietuvos į Latviją ir atgal buvo maratoninis. Latvijoje pietinė dalis miškinga. Važiuodavo naktį. Ir nebuvo baisu? Sakė, jog kartais bijodavo. Bet miške sutikę nepažįstamą žmogų (-nes), kalbėdavosi, būdavo drąsiau.
Tarpukaryje lietuviai vykdavo į kaimyninę šalį dirbti žemės ūkyje. Latvių žiemgalių žemės ūkis pranoko lietuvių žiemgalių žemės ūkį. Būdavo problema parsinešti užsidirbtus latus.
Per antrąjį pasaulinį karą miestas labai sugriautas. Pristatyta beskonių sovietinių daugiabučių. Jie panašūs, negražūs. Anksčiau Jelgavoje pasiklysdavau, nes mažai smailių, pagal kurias orientuotis. Sakyčiau, trūksta bažnyčių bokštų.
Nereta yra miestas 6 km nuo Lietuvos sienos. Savivaldybės ir seniūnijos centras. Miesto centre krenta į akį gotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Miestas išsitęsęs, pristatyta sovietmečio vienodų dėžių. Įžymūs medžiai yra toli už miesto. Net maudymosi Saukas ežeras yra už kelių km į šiaurę.
Pavažiavus keliolika km link Jekabpilio, patenkame į Viesytę. Ant kalvų įsikūręs miestas labai tvarkosi, remontuojasi. Čia tikras Sėlos centras. Viesytė buvo siaurojo geležinkelio centras. Pastatytas jis 1916 metais vokiečių karo reikmėms. Egzistavo iki 1972 metų.
Įkurtas geležinkelio muziejus, kuris mieste labai svarbus. Man patiko. Yra muziejus „Sėlija”. Jis labai aktyvus. Jame vyksta sėlių, etnografinės, kalbinės grupės suvažiavimai. Sekantis suvažiavimas jau šią savaitę.
Dar vienas regiono miestas yra Jekabpilis. 1237 metais pastatyta Rygos vyskupo pilis Krustpilyje yra miesto pradžia. Išvertus tai reiškia „kryžiaus pilis”. Kitoje Dauguvos pusėje kūrėsi sentikiai iš Rusijos. 1670 metais čia susiformavo miestas Jekabpilis. Tai vardas Jekabo Ketlerio, Kuršo kunigaikščio vadovo. Buvo 2 atskiri miestai skirtingose Dauguvos pusėse, atskirai vystėsi. Dabar jie sujungti tiltu.
Nuo 1962 metų tai jau vienas Jekabpilio miestas. Krustpilis yra dešinėje Dauguvos pusėje. Jame geležinkelio stotis ir geležinkelio mazgas. Plika akimi matyti kalnai miško medienos čia prie bėgių.
Miškovežiai čia vyrauja tarp sunkvežimių. Turistus Krustpilyje traukia pilis. Apie 70 metų pilis priklausė kariškiams. Tarpukariu- Latvijos, po karo okupantų armijai. Dabar pilyje Jekabpilio istorijos muziejus.
Legenda pasakoja, jog kunigaikštis medžiodamas, pamatė lūšį po egle. Dabar geltona lūšis po žalia egle yra miesto herbas.
Jekabpilyje, kairėje Dauguvos pusėje, viduryje miesto yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Tai Struvės geodezinio lanko taškas. Tai XIX amžiaus mokslininko didžiulio pasiekimo dalis.
Ši Latvijos dalis yra Sėlija. Sėlių kraštui priklauso buvusios Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonų žemės. Latvijoje neseniai įvykusi administracinė reforma „prigamino” daug smulkių savivaldybių (novads). Juose dar mažesnės seniūnijos (pagasts). Anksčiau minėti rajonai ribojosi su Lietuva.
Kavagne 
Aruna 
pirmas
Gurmaniška kelionė tiesiog karališkai gurmaniška.
Nerealiai gražu ir įdomu. Ir labai tinka skaityti per pietų pertrauką :).
Bet labiau rekomenduočiau skaityt per pietų pertrauką, bet jau po pietų 🙂 nes kitaip dar nervas apimt gali, net jei skrandžio spazmai ir
neapims 🙂
Taip Tukai, čia visas grožis ir pliusai apsistojimo apartamentuose ir yra: gali valgyt ką nori, kiek nori, kaip nori, ir jokių restoranų nereikia 🙂
Aš taip pat nesupratau ar man Lisabonoje patiko ar ne, matyt 1 dienos jai neužtenka, reiks ten apsilankyti dar kartą 🙂 O jau patiekalai jūsų, tai be žodžių… 🙂
jo, gerai yra važiuot į kelionę su asmenine virėja :))))
Dažniausiai kelionėse gaminu aš, dėl to visai smagu palandžioti po vietinio maisto parduotuves . Šiais metais Italijoje aplamai rojus buvo
savo apartamentose radome visą kalną makaronų ir šimtus visokiausių prieskonių ir padažų ir arbatų + dar viskio ,šnapso,vyno.
Šeimininkai labai gražiai rekomendavo naudotis viskuo ką rasime ir valgyti vakarienę prie žvakių :))
Smagu yra kai atvažiuoji ir randi kažkokiom iasto, prieskonių paliktų apartamentuose, kai nereikia pusę vienuolikos vakaro dar sukt galvos, iš kur čia druskos nusipirkt. Iškart laukiamas pasijauti, jaukiau darosi. Gan keista, kad dažnai žmonės nuomoja apartamentus, o tokios elementarios tiesos nesugeba suvokt.
Na ir kas, kad po pietų :)))) jau kaip viską ragaučiau:))) ir dar vyšnių gėrimėlis iš šokoladinių puodelių…..:))
Kaip tik šiandien skaičiau vienam rusų portale apie Portugaliją. Lisabona jiems patiko, bet apie Sintrą parašė, kad tiesiog nusikaltimas būtų ten neužsukti.
Labai grazios nuotraukos. ir ypac – tas zydras dangus…
Žydras tai žydras, kur jis nebus toks, kai visus debesis tas bajurus vėjas mirktelt nespėjus nuneša :))
Labai išsamus ir informatyvus pasakojimas. Portugalija jau kurį laiką stovi lankytinų šalių eilėje. Po šio pasiskaitymo, manau, kad tai lankytina vieta Nr.1. Ačiū:)
Kaip liaudyje sakoma, Dalia, „by tik mačytų” :))
gyvenu portugalijoj (lisabonoj) 3 metus ir cia reguliariai keliauju. buvau ko ne visur, o jei kur nebuvau, tai turbut, jog zinojau, kad ne prioritetas 🙂 taigi, galiu pasakyti – tikrai teisingai pakeliauta. straipsnis isties gerai parasytas.
bet lisabonoj 1 diena? gal juokaujat? 🙂 porto isties nuostabus miestas, bet lisabona daug sviesesne, spalvingesne, dinamiskesne, dar daugiau kontrastu, kalvu, panoramu ir zavesio.
3 dienos kaip minimum vien miesto ribose! 🙂
barselona? megstu, bet gal palikciau 2oj vietoj vien del jaukumo stokios ir slyksciu zmoniu.
pro pinhao galejot ir prasukt. jei tiek 25km buvo palei upe, tai tikrai prradot si ta, o kaimelis jaukus, grazus vaizdai.
dar vienas nepaminetas praradimas – Arrabida. visiskai pasonej Setubal ir jei buvot Espicial, tai buvot gan netoli. Arrabida, tai kalnu virtine su nuostabiausiais papludimiais ju papedeje. Parodzius nuotraukas nezinantiems, klausia ar tai kur Brazilijoj 🙂
siauriai dar galejot Viana do Castelo aplankyti ir Geres kalnus truputi gamtovaizdziu ir kriokliu su upeliu baiseinais.
visumoj, visiem patarciau taip, jei i portugalija, tai 3-4 savaitem, tik su automobiliu ir per visa sali. kaip ir sakei, daznai nereiks lekt didziuliu atstumu iki sekancios stoteles ar uzsibuti dienu dienas vienoj vietoj. as daugiau 2 dienu niekur nenakvoju, bet cia mano stilius 🙂
puiki kelione ir straipsnis!
Taip, panašu kad Arrabida tikrai verta dėmesio vieta, gaila, kad apie ją išvis neturėjau jokios informacijos. Na bet ką padarysi, kaip liaudis sako, negali vienu užpakaliu visų vietų užsėst, taip ir mūsų kelionės atveju, norai ir galimybės kirtosi, dėl to ir Lisabona gavo tik dieną, dėl to ir iki Pinhao neprivažiavom, kaip ir iki Geres bei Viana do Castelo – žinojau apie juos, bet tiesiog nebeliko laiko.
Šiaip tikrai gera šalis keliavimui, mielai kada sugrįžčiau.
nieko nuostabaus, kad nezinojot apie arrabida. cia nemazai Lisabonieciu nezino. o tik 40km kelio 🙂 siaip gal ir gerai, kadangi nenuvalkiota vieta. savotiskas rojus.
bet dziugu, kad tokioj mazytej saly praleidus gan nemazai laiko ir apkeliavus tikrai idomias vietas, visko dar nepamatet. taigi bem vindos mais uma vez! 😉
Talvez um dia, kas ten gali žinot, kaip gyvenimas pakryps 🙂 Šiaip šalis tikrai patiko ir gerą įspūdį paliko.
susižavėjau šiuo pasakojimu. Portugalija jau kurį laiką stovi eilėje tarp tų vietų, kur planuoju keliauti. Manau gegužę savaitei ten pakeliauti, tik dar nerandu pigaus skrydžio. Kaip supratau ir jūs buvote gegužę. Gal savaitės ir mažoka, bet kitaip neišeina. Šiaip jau niekada nerezervuoju automobilio nuomai. Gal nebus su tuo problemų? gal dar ką nors galite patarti? Ar įmanoma, apsistojus kažkur prie Lagos, per dieną nukeliauti iki Sintra ir atgal?
Taip, buvom gegužę. Gaut automobilį tai tikrai nebus problema, nebent kaina gali nepatikt, nes kaip ir bendra taisyklė, kad užsakant iš anksto būna pigiau, nei vietoj. O šiaip gegužė ten – dar nesezonas, tai jokių problemų neturėtų būti. Prie Lagošo apsistojus iki Sintros norint žinoma galima nukeliauti, bet jei važiuosit nemokamais keliais, į vieną pusę užtruksit, manau, ne mažiau kaip 4 valandas. Mokamais keliais kita vertus gausis nemažai eurų (greičiausiai apie 25-30 eurų į vieną pusę), plius, kadangi autostrada ne pakrantėje, tai gaunasi nemažas lankas, todėl vėlgi kelionė ilgėja ir užtruks geras tris valandas į vieną pusę. Taigi, čia jau nuo jūsų kompanijos priklausys, ar norėsit dėl Sintros kratytis 7-8 valandas mašinoj, ypač turint omeny kad ir vietoj reikės daug laiko ir nemažą atstumą pavaikščiot.
Dėl to „dar ką nors patart”… Na, patart tai aš visada galiu, svarbu žinot, kokiu klausimu tų patarimų reikia 🙂 Iš bendrų patarimų galiu pasiūlyt bandyt apsistoti tame pačiame Iberlagos komplekse, nes ten tikrai geras kainos ir kokybės santykis, o gyvensit per 50 metrų nuo turbūt gražiausio Portugalijo paplūdimio. Būtinai pravažiuokit tuos ~50 kilometrų pakrantės nuo šventojo Vincento iškyšulio į šiaurę. Supermarkete nusipirkit ir pasigaminkit šviežių midijų. Žodžiu, jei dar yra kažkokių neaiškumų ar klausimų, tai „klauskite, ir jums bus atsakyta” :))
Kadangi jau įsigijau bilietus į Faro ir Iberlagos užsakiau, tai atsirado konkretesnių klausimų XVIM: ar nebandėte naudotis autobusais? Aš supratau, kad aerouoste išsinuomojot automobilį visam laikui, bet permokėjot iškart už degalus ir dar draudimas. Jeigu automobilis bus reikalingas tik 2-3 dienom, tai gal verta iš aerouosto autobusu atvykti iki Lagos? o ten jau paieškoti pigesnio nuo autonuomos varianto? Aš susiradau ir autobusų (ir traukinių) grafiką, bet duoda tik vasario mėn. (gal gegužę bus dažnesni reisai?, nors vargu). Aišku, patogiausia su atomobiliu, bet mes gi lietuviai, galim prisitaikyti:))
Manau, kad gegužė Portugalijoj dar ne sezonas, todėl tų automobilių vietoje ir dar pigių, gali ir nebūti…Užsisakinėčiau dabar visam laikui, pasiimant oro uoste, draudimą su 0 frančize užsakinėčiau čia – http://www.insurance4carhire.com/daily-excess.aspx?refID=1532 Ir tikrai nevargčiau su tais autobusais. Juk automobilis – tai laisvė. Ar pradėjo lyti, ar atsibodo miestelis kuriame apsistojote, ar norite į gražesnį ar nuošalesnį pliažą – juk tos pakrantės ten pagrindinis Portugalijos grožis ir joks autobusas jūsų ten nenuveš. O ta kaina nėra tokia didelė, nebent esate viena ar dviese…
Ne, autobusais nei naudojomės, nei planavom, tad nieko apie juos ir pasakyt negaliu, čia jau jums patiems teks nuspręsti. O šiaip irgi būčiau linkęs palaikyti Linosos nuomonę. Autobusai per daug laiko užima, ir esi prie jų grafikų ir maršrutų pririštas.
Mano draugai- šeima+ draugė iš Airijos keliavo tik autobusais. Skrido Ryanair’iu per Dubliną į Portą. Buvo užsakyta mašina, bet dėl kreditinės kortelės nebuvimo, auto negavo. Pirma žinia iš Porto man buvo šokas. Po to džiaugėsi. Autobusų daug, svarbiausia galima persėdinėti su tuo pačiu bilietu, atveža į miesto centrą, kur stotis ir galima gerti vyną, nes nevairuoja. Jiems labai patiko.
Jau išsinuomojau mažiuką mašiniuką už 73 eurus savaitei. Man atrodo, kad nebrangu…:) Savaime aišku, kad automobilis suteikia daugiau laisvės ir pasirinkimo.
Labai įdomus ir informatyvus straipsnis.
Gal galėtumėte atsakyti į mane dominančius klausimus (vykstame su metų amžiaus bambizu).
1) Pusvalandiniai pasiplaukiojimai laiveliais palei Lagos pakrantes. Kaip greitai tie laiveliai plaukia ir ar stipriai siūbuoja?
2) Vienuolynai, Sintros pilys. Įkalnės ir laipteliai – ar nebus sunku vaikštinėti ir kartu neštis vaiką nešynėje? Planuojame per dieną po du objektus aplankyti. Realu? Kojos atlaikys?
3) Ar PT labai vėjuota šalis? Keliausime antroje gegužės pusėje.
4) Kaip supratau, finansiškai naudingiausia išsinuomavus automobilį draudimą pirkti atskirai, neturint nieko bendra su autonuomos kompanija? Ar draudimą galima įsigyti iš anksto neturint duomenų apie automobilį?
Na, į pirmą klausimą tai sunku atsakyt iš tikro, nes mes tik planavom plaukt, bet neplaukėm, tai galiu pasakyt tik tiek, kad iš šono žiūrint neatrodo, kad siūbuoja smarkiai. Plaukia atviroj jūroj pakankamai greit, prie uolų aišku gerokai sulėtina. Po du objektus laisvai aplankysit, jei kojos ne iš sviesto 🙂 Tuo labiau, kad iki pat Pena pilies galima privažiuoti mašina, nereikia apačioj stot kaip kad mes darėm, tai iškart sutaupysit ir laiko, ir nereikės gerų dviejų kilometrų į kalną pompint. Kas liečia vėją, nu tai pernai gegužės galas buvo šiltas, bet prie vandenyno vėjas visada būna, kiek tik teko prie jo lankytis, nesvarbu ar Portugalijoje, ar Prancūzijoje, ar Kanaruose. Ir taip, draudimą galima įsigyti iš anksto, jis galioja, kiek pamenu, pagal kategorijas, t.y., nusipirksit ir turėsit visoms B kategorijos mašinoms. Tik tokiam reikalui prasukt būtinai turit turėti kreditinę su pakankamai dideliu kredito limitu, kad galėtų rezervuoti joje užstatą mašiną, kuris, priklausomai nuo modelio, gali būti nuo 800 iki 2000 eurų, tai ir limitas toks turi būti.
Gerbiamasai Xvim ,-
liepos 22 pradėsime savo pakeliavimus po vakarinę pakrantę. Maršrutas Lisabona-Portas. O vėliau atgal su pasižvalgymais užsukant į Coimbrą……Aveiro, Nazare na ir dar kažkur aplinkui. Vėliau dar savaitė po Madeirą.
Sakau, gal draugoviškai galėtumėte pasidalinti tuo savo lankytinų objektų gidu worde:)))))?
Tikiuosi kelionė buvo gera ir be mano sąrašiuko, nes aš tik dabar pamačiau, kad jo pageidavot.. 🙂 Reikėjo privačią žinutę rašyt.. Na, bet kaip jau sakiau, neabejoju, kad ir taip puikiai pakeliavot ir daug pamatėt 🙂
Na va, atėjau į pačio puslapius ir visai patiko. O seni mano pažįstami čia visai rimtą diskusiją užvedę. Šiandien pasiskaitysiu šitą straipsnį apie su man labai patinkančia pradžia, ( juk tikrai dažnai daug įdomiau apsistoti kaip nors nestandartiškai) o paskui atrasiu laiko prisėst ir prie kitų. Smagu.
Jūsų pasakojimas tikrai įkvepiantis ir konkretus. Į Portugaliją jau labai seniai noriu nukeliauti, tik niekaip neapsisprendžiu kam teikti pirmenybę. Pamatyti noriu ir Porto ir Sintra ir daug kitų miestų. Kur pirmiausiai nuvykti patartumėt jūs? O gal turėjote pasidarę konkretų (Įdomų) kelionės maršrutą? Portugalija ir keliones yra tai ko labiausiai noriu ši pavasarį ;( Taip pat, labai įdomu kur perkate pigesnius bilietus? Dabar mačiau jog galima rasti itin pigių skrydžių į Portugaliją svetainėje: https://lektuvubilietai.lt/lt/flights/countries/pt-keliones-i-portugalija. Aišku pasiūlymai vis keičiasi ir keičiasi, taigi ieškoti reikia nuolatos.