Taip jau išėjo, kad suplanuota viešnagė Anglijoj pas gimines žlugo jiems pakeitus darbą. Bilietai penkioms dienoms nupirkti, o perspektyva visas dienas praleisti tame kaime, nors ir labai gražiame, neviliojo. Teko kurti planą- chuliganą. Nutarėme visai pas juos nevažiuoti, o iš Londono skristi ten, kur nebrangu ir vasariškai šilta kovo mėnesį. Bilietų kainos ir norai sutapo – mes skrendame į Portą.Tik prieš tai pusantros paros reiks paviešėti Londone. Mes nieko prieš, ypač, kad du iš penkių jo dar nematę, o likusieji su malonumu dar kartą aplankytų. Londonas man vienas iš trijų ,,amžinųjų miestų”, į kuriuos gali grįžti dar ir dar…Kiti du – tai Paryžius ir Roma, kuri man patinka labiausiai, dar ir dėl protingų kainų už fantastišką maistą, kas irgi kelionėje teikia nemažą malonumą…Na, Londone mes valgyti nesiruošėm – esam ragavę jų maisto, jei tai apskritai galime pavadinti maistu, turime ,,pik nik” sūrio lazdelių, vytintų dešrelių ir močiutės keptų mielinių bandelių, dėl kurių iš pradžių priekaištavom – kur mes jas sukišim skrisdami tik su rankiniu bagažu, bet tenai džiaugėmės.
Vėlai vakare nusileidus lėktuvui, nusipirkom bilietus į traukinuką, kuris kainavo apie 14 svarų, ir nors kelionė autobusu yra kiek pigesnė, bet mes ir taip jau naktį viešbuty būsim, tai nenorėjom visai susivėlinti. Dar teko apie 4 svarus pakloti už vienkartinį bilietą, nors dienos bilietas kainuoja panašiai, taip, kad kelionė iki viešbučio ir atgal mums kainavo tiek pat kiek skrydis iš Kauno 🙂 Į nakvynės vietą atvykom apie pirmą nakties. Hostelis prie Hyde parko, netoli metro stotelė ir iš išorės pasirodė toks prabangus…Įėję į vidų, trumpam nustėrom – nieko baisesnio nebuvau mačiusi : registratūroje pilna žmonių, tas pats žmogus mums pasus tikrina, tas pats jaunimui iš po stalo alų pardavinėja, kas rūko, kas biliardą lošia – ir tai pirmą valandą nakties! O mes galvojome, gal bus uždaryta, reikės belstis…Kadangi kainos Londone didelės, buvom užsisakę penkiavietį kambarį, tai radom tokias mėlynas geležines lovas ir metalines spinteles, tokias, kaip supermarketuose, kur daiktams palikti . O laiptinė tokia siaura, kad didesnį lagaminą reiktų šonu nešt – ant laiptų prisėdę pusnuogio jaunimo, kurie laukia eilėje nusiprausti… Chaosas kažkoks. Užsidarę savo kambary iš pradžių žiūrim vieni į kitus, po to prapliumpame kvatot…Gerai, kad nors kambarys pats viršutinis, pats paskutinis, kaimynų neturime, todėl bent jau dušas mūsų vienų. Ryte nueiname pusryčiauti į rūsį, dairomės, kas čia duos valgyti, tai aplinkiniai rodo – ateikit, skrudinkitės duoną, plikykitės kavą, tepkitės iš bendro stiklainiuko džemą, dar pieno yra su dribsniais, o po to – išsiplaukite indus… Na, argi ne egzotika? Va čia ir pravertė močiutės bandelės 🙂
Iš pradžių, kol dar nepavargę, nutariam aplankyti suplanuotą gamtos muziejų, o jau po to pasivaikščioti po miestą. Muziejų Londone yra nemažai ir jie arba gana brangūs (15-25 svarai) arba nemokami, tokie, kaip gamtos, karo, mokslo, britų ir kt. Muziejus labai gražiame pastate ir tikrai vertas dėmesio, bet jei į Londoną atvykote su vaikais- tada būtinai jį aplankykite. Tikrai labai įdomiai pavaizduoti įvairiausi gamtos procesai nuo nutūpusios ant sumuštino musės pernešamų mikrobų iki vandens erozijos, bei vulkano įsiveržimo. Vienoje salėje kas kelios minutės imituojamas žemės drebėjimas su judančiomis grindimis ir krentančiais daiktais. O ko verti ,,atgiję” dinozaurai – ten pro žmones sunku buvo prasibrauti. Labai linksmai atrodė būreliai penkiamečių uniformomis aprengtų vaikučių, kurie pasidėję ant grindų popieriaus lapus, kas atsiklaupęs, kas atsigulęs, kažką piešė. Tikriausiai jiems taip vyksta gamtos pamokos.
,,Pasikultūrinę” apeinam įžymiausias vietas, Covent Gardene, stebėdami gatvės artistų pasirodymą, išgeriam po puodą kavos, šiek tiek sušylam, nes oras vėsokas, ir einame toliau. Norim pamatyti naktinį Londono centrą, todėl, kol iki sutemstant dar turime laiko, važiuojam iki Camden Town rajono. Na, nežinau kaip apibūdinti tai ką ten pamatėme, bet mums labai patiko, ypač namų fasadai, nukabinėti lėktuvų, katinų ir kitokiais ,,maketais”.
Vaikščiojant tomis gatvėmis, tarp pankų, gotų ir visokio plauko keistuolių, staiga prisiminiau, kad hostelyje, lagamine palikau dalį pinigų. Gal būtų ir nieko tokio, bet prisiminus mūsų nakvynės namų atmosferą, mintyse jau su tais pinigais atsisveikinau. O turėjau tokį slaptą norą video kamerą pirkti…Tada ir nutariau, jei rasiu – tikrai pirksiu, jei ne- tai ne.
Pradėjo temti, todėl grįžome į centrą, atsisėdome ant suoliuko su vaizdu į apšviestą Tauerio tiltą,
besigrožėdami vaizdais užkandome, paskanavome keptų riešutukų, pailsėjom ir dar pasivaikščiojom po apšviestas Londono gatves ir aikštes. Namo grįžome vos kojas vilkdami…Pinigai vietoj, o kadangi mintyse buvau juos kaip ir praradus, tai , kad jau pasižadėjau, teks kamerą pirkt. Ne per labiausiai ji man reikalinga, bet senoji jau benusibaigianti, o aš taip mėgstu šaltais žiemos vakarais vėl ir vėl ,,pakeliaut”…Be to Londone ji daug pigesnė.
Šią naktį jau gerai išsimiegoję, nutariam, kad ne toks ir baisus tas viešbutis, kaip vakar pasirodė. Ir pusryčiauti jau iškart nuėjome su savo bandelėmis, tokiems besiblaškantiems, kaip vakar buvom mes, parodome kur kavos pasidaryt, ir net indus šiandien susiplovėm – vakar pikti buvom – į kriauklę sudėjome ir išėjom 🙁
O šiandien, kadangi skrydis į Portą apie šeštą, tai nutarėme pasivaikščioti po Hyde parką ir užeiti į kokią parduotuvę Oxfordo gatvėje. Už kelis svarus paliekam lagaminus hostelyje ir einame į parką. Nors nešilta, bet šviečia saulė, žydi narcizai ir kitos pirmosios gėlės, slyvos, kamelijų krūmai, matėm medyje dvi ryškiai žalias papūgas, kas labai nustebino. Ir, aišku, visų džiaugsmas – voveraitės. Galėtum į jas žiūrėti ir žiūrėti…Nors parašyta, kad jų šerti negalima, bet kaip neduosi, kad padėjus kuprinę ant žemės tiesiog į ją lenda, be to turime lazdynų riešutų…
Bevaikščiodami aplankėme Kensingtono rūmus, princo Alberto memorialą, princesės Dianos fontaną. Parkas labai didelis, todėl žmonių atrodė mažai – kas šunį dresuoja, kas sportuoja, kas skaito ant suoliuko. Porą valandų pasivaikščioję, perėję skersai visą parką išlendam į Oxfordo gatvę ir valandėlei išsiskirstom – kam anglišką knygą reik studijom nusipirkti, kam suvenyrų, o kam kamerą 🙂 Buvom dar užsukę į drabužių parduotuvę, ir nors rūbai pasirodė juokingai pigūs ( pas mus ,,labdaryne” brangesni ), bet tiek žmonių prie persirengimo kabinų ir prie kasų aš nuo tarybinių laikų nebuvau mačius. Gal per pusvalandį ir sulauktum eilės pasimatuoti, o po to – dar tiek pat prie kasos. Nesusigundėm. O kamerą visgi nusipirkom – JVS, mažytę, į delną telpančią ir jokių užknisančių kasečių. Jau ryt filmuosim Porto !
Kavagne 
Aruna 
pirmas