Kadangi esu kalnų mylėtoja, šią vasarą išsiruošėme į išsvajotasias Dolomitines Alpes. Kelionės maršrutas buvo toks: Lenkija-Čekija-Italija-Slovėnija-Austrija. Kelionės trukmė – 7 d.Nors kiekvieną syk, keliones organizuojamės savarankiškai,šį kartą pasinaudojome vienos iš kelionių agentūrų pasiūlymu. Nors ir kelionė buvo nelengva (kelionė visgi buvo su autobusu), įspūdžiai išliko ilgam. Mano kelionės tikslas buvo pamatyti tuos masyvius ir didingus Dolomitinius Alpių kalnus. Vaizdai pamatyti visose pravažiuotose šalyse buvo nepakartojami. Viena iš labiausiai patikusių vietų, į kurią pažadėjau sugrįšti – mažas kurortinis miestelis Slovėnijoje su žydrais ežerais, įsikūręs kalnų apsuptyje. Jei gerai pamenu miestelio pavadinimas – Bohinj. Tai ideali vieta šeimoms su vaikais ar romatiškam poilsiui poroms. Čia galima apsistoti viešbučiuose arba pasistatyti palapinę ant ežero kranto arba atvažiuoti su nameliu ant ratų (tokių ten buo itin daug). Vieta tiesiog pasakiška. Pramogų taip pat netrūksta. Šalia yra keltuvas, su kuriuo gali pakilti į Triglav nacionalinį parką ir valandų valandas hikint bei grožėtis kalnų masyvais. Taip pat, šalia yra ir dar viena nuostabi vieta – Bled’o ežeras. Jos labai panašios, tik kad Bled’o ežeras ir viskas aplink jį yra užkišta turistų. Tai šiek tiek vargina, nes ramaus poilsio kaip praeitam miestelyje – nerasit. Vienintelė gatvė ir ta nuolat užsikimšusi nuo turistinių autobusų bei automobilių grandinės. Bet vieta visgi verta dėmesio. Kita aplankyta nuostabi vieta Slovėnijoje – Vintgaro tarpeklis. Tai parkas, kuris nutiestas palei upės pakraštį. Ten gali pasijauti kaip džiunglėse. Oras drėgnas ir po kojomis teka įstabaus skaidrumo, žydras upės vanduo. Ten realiai reikėtų atsidėti apie geras 3 valandas pasivaikščiojimui. Šią vietą tiesiog būtina aplankyti. Tik kaip ir daugelyje turistinių objektų, atvykti čia reikia iš pat ryto, kuomet ne tiek daug turistų. Nes antraip teks brautis per galvas, o sustot nusifotografuot bus tiesiog neįmanoma. Visas nutiestas takas palei upę, vos dviejų žmonių pločio, tad atsikelti anksčiau tikrai patariu. Sekanti vieta, kuri atėmė kvapą tai – Italija. Mano tikslas buvo pamatyti Dolomitus, taip, kad atvykus į Cortina d’Amprezzo miestelį jaučiausi pakylėta. Tai mažas, jaukus kurortinis miestelis, kuris dar kol kas neužkištas turistais. Čia viena iš tų vietų, kur norėtum sugrįžti žiemą, tuo šventiniu laikotarpiu, kai visur aplink būna begalės spalvotų lempučių ir kvepia imbieriniais sausainiais. Šis miestelis tai ideali vieta švęsti Kalėdas. Jis apsuptas aukštų kalnų, o vietinių namai yra pastatyti iš rąstų ir apkabinėti spalvotomis vazoninėmis gėlėmis. Tiesiog pasaka. Gaila, bet čia pabuvom tik nepilną parą ir teko vykti toliau. Sekanti vieta, kuri padarė man didžiausią įspudį – PassoPordoi kalnų perėja Italijoje. Aišku, kelias pakeliui į šią vietą taip pat buvo ne ką prastesnis. Važiavimas serpantinais tarp milžiniškų kalnų, kurių vaizdai kas kilometrą keitėsi kaip žiūrint pro kaleidoskopą, buvo žadą atimantys. Važiuojant pakeliui į tą kalnų perėją, matėsi begalės puikių vietų, kuriuose galima apsistoti su palapine ar kemperiu. Taip ir norėjos ten pasilikti. Pagaliau pasiekus kalnų perėją, supratau, jog čia ne pasivaikščiojimas kokioj tai Zakopanėje vasarą ir apsidžiaugiau pasiėmusį šiltesnį džemperį su kapišonu.Su keltuvu užkilome beveik į 3km aukštį. Išlipus iš jo, buvo toks debesuotumas, jog norėjosi kažko panašaus į naktinio matymo akinius. Stiprus vėjas ir sušalusi nosis buvo nė motais, kai per prošvaistes pamačiau kelias kalnų viršunes. Nieko nedvejojus ir pamačius nuorodą link artimiausios Pitz Boe viršūnės,pradėjome 1,5h žygį. Tai buvo mano pirmas kartas kai savo kojom užlipau į pačią viršūnę. Nors ir kelias buvo nepritaikytas mano Nike bėgimo bateliams (:D), bet vaizdas, kurį pamačiau pasiekus viršūnę buvo tiesiog kažkas tokiooo…..Dar kartą įsitikinau, jog turių nežmonišką aistrą kalnams. Norėjosi iš ten niekada neišeiti. Taip kad baigiant kalbėti apie kalnus, ši kelionė tikrai buvo įsimintina. Rekomenduoju visiems, tik ne per kelionių agentūras, o savarankiškai jei turite galimybę, pamatysite daug daugiau ir būsite nepriklausomas nuo „Gido Antano”. 

One thought on “Italija: Dolomitinės Alpės – neatrasti kalnai.”
  1. Nustebino Niagaros krioklys ir cerkvė Podgoricoje, nes šitą miestą aplenkiau. Škoderis man gražiausias miestas Albanijoje, o Rozafos tvirtovė įspūdingiausia su panoraminiu vaizdu ir padavimu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *