Bulgarija.
Varnos apylinkės ir nakvynė jos pajūry…
Kaip įprastai ,bent aš, pakylu gan anksti,kad galėčiau tekant saulei pafotografuoti o poto ant primuso išsivirti arbatos. Rytas pasitaikė gan šiltas,tad po rytinio pasivaikščiojimo pakrante,dar įšoku išsimaudyti,truputį panardau ir einu ruošti pusryčius..
.Kitapus įlankos matosi Varna,o iš kito šono boluoja lukoilo naftos bazė.Reikia pridurti,kad nakvynei tinkamos vietos apie Varną nėra daug.Būtent ši vieta-‘Rybnoje posiolok’ ir kitapus Varnos-‘Zlathi pjasaci’ ar netoli ‘Kranevo’ esanti pakrantė yra tos nišos,kur dar atrandi vietą pasistatyti palapinę…
Daug kur arba akmenys,statūs šlaitai,arba privačios teritorijos su įvairiausiais statiniais..
Na štai sutvarkę aplinką kurioje nakvojome, kylame tolimesnei kelionei.Planas-dar vieną dieną pailsėti nuo vairavimo ir pasilepinti Bulgarijos saulės teikiamais malonumais.Šį kartą pasirenkame ‘Kamčiją’,kuri nuo pagrindinio pajūrio kelio nutolusi keletą kilometrų..Tai toks gan laukinis paplūdimys,smėlėtu krantu.nors paėjus truputį pajūriu Varnos kryptimi prasideda įspūdingi skardžiai ir akmenys.Šioje vietoje įteka upė ‘Kamčija’.Sėkmingai pasilepine saulėta Bulgarijos diena,liekame šioje pakrantėje nakvoti,o rytojaus dieną judėsime Nesebar link..
Kaip ir buvo planuota tik išaušus rytui pajudame antikinio Nesebar miestelio link.Nestojame jame,nes jau teke jame pabuvoti..Gal tik reikia pridurti,jok jis itin ‘nuzulintas’ turistų ir su aukštomis kainomis..Galbūt vieną kartą vertą jį pamatyti,nes yra gan padoriai sutvarkytas ir iš visų pusių supamas jūros..
Toliau laikomės Burgo krypties.Jame vėlei trumpam stabtelėjam atsikvėpti ir pasivaikščioti pakrante.
Po trumpo atokvėpio pajudame iki Krajmorie,o nuo ten sukame Malko Tarnovo link,o nuo jo neitin toli ir Turkijos siena.Ir vėlei reikia pridurti kad E87 vedantis link sienos yra tikrai siaubingas-nevien kad duobėtas,bet ir prastai sužymėtas.O dar vėliau kylant į kalnus, vingiuose esančios duobė ima siutinti..
Privažiavus Malko Tarnovo ,jame vėlei,kaip ir daug kur Bulgarijoje,pamačiau sustojusį laiką ir apleistą bei nykų miesto peizažą..Serpantinais kildami link Turkijos staiga išvystame pasienio kontrolės pastatus.Būdami EURO bulgarus pravažiuojam sklandžiai,o turkų pasienį taipat ilgai neužtrunkam-palakstom nuo vieno prie kito langelio,patikrinamos paviršutiniškai bagažinės,įdedami į pasus anspaudai ir mes jau Turkijoje..
Turkija.
Išties joje pribloškė kelių infrastruktūra..Superiniai keliai džiugino ir mus ir mūsų auto..
Visoje kelionėje Turkijos keliai maloniai stebino,nes jie tikrai geri,ir daug kur naujai remontuojami..
Keliu E87 įvažiuojame į Turkiją,kuris ten tampa jau 555 keliu.. Pasieke Kirklareli,sukame kairiau link VIZE , SARAY,CATALCA 020 keliu.Tiesą sakant mes nesirinkome greitkelio ir visai tuom buvome patenkinti,nes kelias buvo geras o vaizdai netokie nuobodūs kokie būtų buve greitkelyje..Ties OVAYENICE įsukame į greitkelį kuris eina per patį ISTAMBUL.Tai kelių juostų greitkelis,kurį gan sunku pavadinti tokiu,nes mieste judama vos 15-20km/h ir lėčiau greičiu..
O ir pervažiuoti ISTAMBUL trunka tikrai ilgai..-mes užtrukome 6-7val.
Šio megapolio kirtimas tai vos ne atskiras turėtų būt pasakojimas-gi važiuojant mašina,visose pusėse tarp mašinų zuja ištisai prekybininkai,siūlantys viską ko reik ir ko tik gali prireikti šiame gyvenime..
Mes ir pavalgėm ir apsipirkom kelyje ir tai reikia pridurti kad nebuvom sustoje….
O beje dar tarp prekybininkų maišosi mopedai..tad vienu žodžiu ‘vairuok ir džiaukis’..
Taip judėdami privažiuojame BOSFORO SASIAURĮ ir per jį esantį tiltą,jį kirtę iškart pasitinka eilė šlabaumų prie kurių reikia sustojus įkišti kažkokias korteles,kad susimokėtai už tiltą,bet vat jų surasti gan keblu(tiesą sakant nė neieškojom)
Mes padarėme taip kaip ir kiti mūsų tautiečiai,kažkada keliave per šį tiltą(buvau skaites internete),pasukome prie kairėje vienintelio išvažiavimo kur nėra jokių kliūčių ir kuris skirtas spec. tarnybom-važiavom per jį.Važiuojant sukaukė sirena,nufotkino ir sėkmingai nuvažiavom ten kur mums reikėjo..
Teisingumo dėlei reikia priminti,kad vėliau jokių dėl to nesklandumų nebuvo kertant sienas ir būnant šalyje..
Buvo vakaras,kai jau kirtom sasiaurį tad pradėjom ieškoti nakvynės..
Istambul vis tęsėsi ir tęsėsi,kol pagaliau išvažiavom iš jo,bet vienam pasibaigus miestukui,prasidėdavo kitas,o tinkamos vietos palapinei pasistatyti taip ir nerasdavom,kol GPS pastebėjom dešinėje esantį ežerą ir tamsoje žūtbūt sugalvojom prie jo rasti privažiavimą.Tas ežeras tai Sapanca prieš pat SAKARYA,kitapus krante įsikūres ir Sapanca miestas.Vistik per kažkokius sodus pervažiave,ir nusileide nuo šlaito,ir dar truputį apžėlusia pakrante pavažiave radom padorią aikštelę ir taką padarytą pro nendres į ežerą..
Statom palapines,po gurkšnį už turkų žemę ir į ‘lovas’..
Ryte prižadina klykiantys ežere paukščiai,kurių čia begalės..Vaizdas išties gražus,prieš mus,kitapus ežero kalnas,su miestu, kylančiu į jį ir skaidrus ežero vanduo.. Geram pusdieniui pasiliekame prie jo,o po piet judame tolyn…ANKAROS link.
Kavagne 
Aruna 
pirmas