Bulgarija tarp musu automobiliniu tautieciu kol kas nera tokia populiari, taciau interneto platybese informacijos siek tiek radau. Tuo tarpu ir pati noreciau pasidalinti savo patyrimais – gal kitiems keliaujantiems pravers. O to labai tikiuosi Arba, kaip tik atbaidys nuo tokiu kelioniu
Keliaujantys buvome du (as ir mano brangiausias) ir automobilis. Be to, beveik pilna bagazine daiktu, is kuriu palapine nebuvo panaudota. Gal labiau is tingejimo, nors galimybiu ja statyti tikrai buvo
Pajudame nuo Minges kaimo 7dieni vakare (birzelio 14 d.). Vakare del to, kad savaitgali vyko gimtadienis. O i 1dieni visko nukelti nebesinorejo..
Patys suprantat, kad vairuoti tadien nera pats didziausias malonumas. Ta dalia tenka man. Nesipriesinu, nes gavau pazada, kad daugiau neteks Vingiuojam Panemunes keliu iki Kauno (reikia pavezti kai ka) ir tada pro Marijampole i Lenkija. Oras nuostabus. Kalvarijoj dar ismetu atviruka. Butinai reikia pasveikint drauge su gimtadieniu. Jegu tikrai nera daug, tad ir nakvynes reikia ieskoti anksciau. Be to, kelias iki Bialystoko, kuris, beje, yra labai neblogas, su nauja danga ir naujais viadukais (nepamirskim tik fakto, kad ten visgi islieka 1,5 juostos) tikrai neziba ZAJAZD’u lemputem, tad nereikia tempti i nakti. Be to, patirtis mums jau diktuoja, kad galim nakvoti ir masinoj.. Po gana baisiai linguojancios nakties laive savaitgali, norisi lovos ir duso. Randam ZAJAZD’a. Stovi viena masina didziuliam aptvertam kieme vos ne misko vidury. Keista, bet tai buvo pirmas ir paskutinis sustojimas (anksciau yra teke klaidzioti vien del to, kad kainos pasirodydavo nezmoniskos). Kaina – 100 zlotu. Kai kursas nebera 1:1, tai ir ta kaina neatrodo baisi. Kambarys, aisku, irgi atitinkamas tai kainai, bet miegoti galima. Maistas vietiniam kabokely irgi puse velnio. Ryte viskas atrodo daug graziau Gal del to, kad jau kelyje ir jau atostogos..
Esu pasizymejus, kad Liubline yra lageris. Taciau pernai esam lanke Ausvico konclageri Osviecime, tai nusprendziam, kad ziureti panasaus pobudzio objektu sikart neverta. Taciau butu nuodeme Lenkijoj nenusipirkti maisto kelionei. Is Lietuvos buvom isideje tik vandens ir sio bei to is namu spinteliu ir saldytuvo Liubline sustojam Carrefour ir nusiperkam sio bei to. Kartu dar siek tiek karsto maisto, kuris bus musu pigus pietus. Apsipirke minimaliai maisto kelionei, papietaujam masinoj ir toliau i kelia. Turiu pasakyt, kad visa diena praeina ant ratu.
Kelyje per Lenkija dar uzsipilam kuro. Kazin, aisku, ar verta, turint omeny, kad netrukus pasieksim Ukraina. Kainos dizelio tuomet svyravo 3,62 – 3,75 zlotai/l.
Atlekiam iki PL-UA sienos. Esu beveik nusiteikus, kad stovesim vos ne puse paros, nes is ivairiu forumieciu taip esu girdejus.. Taciau visos keistos proceduros prie sienos uztrunka 45 min. Ukrainieciai supratingi zmones, papypina, jei ne ES eilej stovi. ES eile nera labai ilga, tik va procedura kiek ilgoka. Vienas asmuo duoda kazkokius lapelius su masinos numeriu uzrasytu, kitas surenka. Galiausiai gaunam kazkoki dvipusi ivaziavimo ir isvykimo talona. Uzsipildyt reikia abi grafas, tik ta ivaziavimo iskart paima. Prie masinos zuja tukstanciai visokiu kareivuku: vienas ziuri masinos dokumentus, kitas tikrina identifikacijos numeriu ir pan. Esu skaicius, kad reikia jiems duoti po 5 grivnas, bet kad nelabai supratom, nei kuriam konkreciai, nei kaip.. Pasienio kioskas is dvieju langeliu: vienam klausineja, kur vaziuoji ir pan. ir reikalauja tu visu lapeliu uzpildytu, kitam atseit muitine. Masinos registracijos pazymejimas jiems sukelia nesuprantamus jausmus, nes, kiek supratau, su lotyniska abecele kai kuriem pasienieciam itin sunku.. Moteris klausineja brangiausiojo visko rusiskai, o as tik ziuriu. Neypatingai daug suprantu, o kalbeti irgi ne kas.. Bet moteriskaite su ryskiu slavisku akcentu paklausia: Gabriele, do you speak russian?? As sakau, kad: no, I don’t. Tiek to pasienio ir mes jau Ukrainoj.
Keliai absoliuti TRAGEDIJA (aisku, dar nemate buvom Moldavijos..). Tokie neduobeti, bet kaip isaketi, tarsi nuimtas virsutinis asfalto sluoksnis. Nauju keliu statyba vyksta, negaliu nieko pasakyt, bet kad jie zmones stato ne po koki 1 km lopineli, o iskart 100 km ruoza, tai, naturalu, kad pavaziuoti jais netenka..
Daug ziguliu, moskviciu.
Man darosi gaila mano penCininko (masinos vardas toks).
Navigacijas turim 2. Tiksliau, viena aparata ir 2 korteles. Viena ypatingai nauja – 2009 m., bet Ukrainoj rodo lygiai viena kelia. Seneste rodo daugiau, tai per ta rytine Europa ir vaziavom su senesne.
Temstant pradedam dairytis nakvynes. Po tokiu neypatingai atrodanciu moteliu pusrusiuose ir pan. kilmes vietose mane istinka baimes priepolis, kad atsikelsim ryte, o masina ant plytu stovi..
Moteli radom tokiu vos ne piliu rajone. Prabangus rajonas, aukstos tvoros, netoli Kijevo. Tvoros aukstis ir budintysis – mane tai nuramina. Vadinasi „Snaiper”. Kaina beprotiska zinant, kad mes Ukrainoj – 275 grivnos, plius dar masinos stovejimas ir sumoj 100 lt. Pasiulo moteriska liuksa mums.
Atvaziuojam iki Kijevo. Pasinaviguojam i centra. Grazu, bet tokio ispudzio, kad aikciotumem nera. Daug graziu masinu, garsiu parduotuviu ir surmulio. Kadangi esam suplanave stoti Odesoj, tai stengiames pernelyg ilgai neuztrukti.
Nuo Kijevo iki Odesos kelio yra. Taciau si autostrada yra palyginus puiki. Brangusis lekia kaip akis isdeges, nes jau nusibodo vaziuoti max 90 km/h. Na, ir staiga OP! Kyst lazdele is kazkur. Mentai ten stovi ne pakrumese, o autostradose tarp tvoreliu viduryje. Galima sakyti, susilieja su bendru kelio ir gamtos vaizdu. Oi, esam girdeje daug ko apie baudas Ukrainoj.. Sako, kad vel reiketu uzkisti su 5 grivnom. Mentas paklausia, kur lietuvaiciai skuba. Brangusis islipes aiskina ir bando kazka susitarti. Aisku, virsytas greitis nemazai – apie 40 km/h. Mes atseit nepastebejom greicio apribojimo. Taciau kalbant apie kelio zenklus, austostradoj ju nematyti – greiti pasrinkti paliekama vos ne intuicijai.. Griztant prie musu reikalu, mentas rodo matuokli ir kazka buria, kad cia uzfiksavo, tai jau ir susitarti nepavyks. Bauda neva 3000 grivnu (~1000 lt), o jei ne – ves i nuovada, paims teises ir tokia visa pasaka. 120 grivnu jam netinka. Pasiulius euru, akytes ziba. Klausia, kiek. Sakom, kad 20. Jam tinka. Paima 20 euru ir.. Dar paklausia, kur tas 120 grivnu. Palinki gero kelio.
Mane istikes sokas, kad ka tik sugebejom prasikti 100 lt..
Paguoda tik ta, kad kuras be galo pigus. Jei Lietuvoj pilnas penCininko bakas vos ne 200 lt, tai Ukrainoj ~ 90 lt. Dizelio kainos 5,15 – 5,20 grivnu. Su kortele pavyko apsimoketi tik vienoj kolonelej. Siaip ten dauguma koloneliu tokie kioskai, kad atrodo, isvis kazin, ka per skysti ten piliesi..
Odesa pasiekiame jau vakarop. Nulekiakiam tiesiu taikymu iki Deribasovkskaja gatves. Kad jau brangusis nera didelis miestu gerbejas, tai jam nesinori ten ilgai vaiksciotis, tai viso to gatves grozio ir nepamaciau..
Randam, kur pasistatyt masina – lyg ir nemokamai. Prezumpcija tokia, nes nera jokio monetu zenklo. Ir keliaujam siek tiek link juros iki uosto, tada kylam vel i ta centrine gatve. Jauciasi karstis (Lietuvoj tada buvo apie 15..). Uzsukam i nacionalinio maisto kavine. Kainos toli grazu lenkia mus.. Odesa, matyt, nera labai pigus miestas. Pabandom vietiniu virtiniu ir giros. Priedo prie to, gaunam samagono. O as nevairuoju – man galima 😀
Vakareja graziai, bet kad butume zinoje, kokia klaiki naktele musu laukia..
Isvaziuojam is Odesos ir staiga iskyla kruva klausimu. Per google maps sudarytas marsutas rodo, kad Moldavijos siena teks kirsti du kartus. Labai didelis trukumas tai, kad pasiekti Rumunija kitaip net ir neimanoma. Pirmo kirtimo mes surizikuojam nedaryti, t.y. padaryti siek tiek lanko, kad nereiktu praeidineti vel tu paciu proceduru. Po to isaiskeja, kad nekirsti sienos pirma karta buvo labai i nauda – Moldavija butu teke pavaziuoti tik 70 m !!!! Be to, visas biurokratizmas butu vel uztrukes.. Cia ne Sengenas, ir net ne ES, visas taip, kaip sake mano mama, isgirdus visa istorija, kaip pas mus pries gerus 15 metu..
Na, mes nusprendziam vaziuoti lanku ir vykti per ukrainieciu Neringa. Ten irgi yra tokia pati juosta, tik jungiama is abieju galu, todel nereikia jokiu keltu. Vadinasi, Zatoka. Butu puiki vieta, tik daug kazkokiu pramoniniu statiniu, gelezinkeliu, nedastatytu namu ir kelios moteriskaites, siulancios nuoma. O reklamas, kad butumet mate.. Vos ne 5 * viesbuciai..
Na, kaimais, kaimais ir mes jau baigiam pravaziuot Ukraina. Kuo toliau, tuo maziau normaliu keliu.
Pagal plana norejom pasiekti Rumunijos Tulcea miesta nakvynei, bet iskilo kruva rupestelio.
Atvaziavom jau gerokai nakti, t.y. gal kokia 23 h prie Ukrainos-Moldavijos sienos (vizu niekur nereikia, bet antspaudelius i pasus vis dar deda). Siena tolygio kebabu kioskas. Mane suneramina kai kuriu forumieciu prisiminimai, kai tie rytieciai ten prisistato atseit pasienio punktu ir uzsiima tokiu pusiau reketu. Pamatom slagbauma ir kareivi. Vel ta pati sistema – vienas uzraso, kitas nuraso, vienas duoda lapelius, kitas – atima. Pasieny kelios masinos. Mersas tamsintais langais prikroves pilna bagazine ir salona alkoholio, bet prie sienos uztrunka kokius 20 kartu trumpiau nei mes.. Vietinis..
Pasienietis, sedintis, kioske, matyt nori pabendraut. Klausineja, kas kur kaip, vel varto ta masinos registracijos pazymejima, bando issiaiskint, kas ten parasyta. Klausia mano pavardes. As atsakau. Pakartoja kazin ka.. Tada po visu „formalumu” papraso aprodyt masina. Butu gal ir nieko nerades, bet.. Uzkliuva mano vaistai. Atsinesa ir klausia, ar nera narkotiku. Isvercia visa vaistu kosmetine ant stalo ir ziuri. Tada liepa vardinti. As rusiskai jam galiu pasakyti tik nuo gerkles, tai visa kita vardinu lietuviskai. Jam, matyt, tinka. Jis viska deda i sona. Uzkliuna tik ketanov. Aisku, recepto as neturiu. Kita vertus, vaistinej receptiniu vaistu receptus juk ir paima.. Klausineja, kaip cia taip.. Brangusis aiskina, kad pas mus jis nereceptinis.
Pasienietis sako: kaip cia visoj Europoj su receptais, o pas jus ne?
Brangusis: O Lenkijoj vaistu ir parduotuvej prie kasos galima nusipirkti.
Pasienietis: O Olandijoj ir zole rukyt galima.
Tuo pokalbis pasibaigia. Grivnu jam nedavem. Kas keisciausia, neuzkliuvo ospamox (antibiotikas). Kitu pavadinimu toli grazu jis net nezinojo..
Sita biurokratine procedura uztruko apie 1.5 h. Ir tada atsidurem prie Moldavijos punkto. Ten greitai: 5 eurai „ekologinis mokestis” (pazymejo pasieniete sasiuviny, bet dingo ryskiai jos kisenej), mini pasnekesys ir mes jau tamsioj gludumoj.. Tokioj tamsioj, kad net musu kaimeliuose visas atrodo sviesiau. 70 km vidury nakties salyje, kurioje pagrindinis kelias vietomis gristas akmenimis, nei vieno stulpelio, ne jokios juostos, nei vienos nuorodos ir baisus kelias. Greitai vaziuoti neiseina. Apie 2 h nakties vidury tos gludumos isnyra vaikigalis su asilu ir vezimu. Nelabai aisku, kur jis ten keliauja..
Keliaujam sau toliau per Moldavija. Nerealiai norisi greiciau pasiekti ka nors europietiskiau. Ir pagaliau pagaliau pasiekiam kita pasienio punkta. Stojam i ES eile. Pries mus dar pora graiku masinu (rusakalbiai, kurie Graikijos pilieciai, ten gime, auge – veliau paaiskeja). Kitose eilese buriuojasi moldavai. Vazineja, kaip supratom, i Rumunija vos ne duonos sviesto – 5 kartus per diena. Na, ten prie sienos kyla tikrai labai nenumatytu konfliktu. Viskas prasideda nuo to, kad pasiniete pareikalauja cekio uz ekologini mokesti. Ir taip, jau neaisku, ar toks mokestis yra, o kas dar ceki kazkoki duos. Aiskiai reikalauja kyselio. Na, as buciau sutikus duoti ir vel tuos 5 eurus, kad tik atsiknistu ir leistu vaziuoti. Bet tie rusai-graikai pradeda suminti, kad niekas nieko nedave. Tada bobelka susigalvoja paklausti, kur musu daiktu deklaracijos. Aisku, ir vel niekas nieko nezino. Ji isdalina tas A4 lapo deklaracijas rusiskai ir liepia pildyti. Kiekvienas daiktas turi buti deklaruotas ir ivertintas. Nedeklaravus, bet aptikus, bus konfiskuota – grasina. Rusai-graikai rekia, kad nemoka skaityt rusiskai, tik kalbet. Bobelkai niekas neidomu. Ji gasdina, kad musu nepraleis. Rusai-graikai aiskina, kad uztvers siena, pasistatys palapiniu ir budes ir patys nieko nepraleis. Pagalvojus, kad mes su brangiuoju esam tu rusu-graiku draugai nesileidzia i kalbas ir su mumis. Na, konfliktas jau isiziebia. Ugnies gesinti islipa vieno ju zmona ir jai pavyksta. Pasieniete vos ne meta visu musu pasus, kazka pasukauja ir mes ivaziuojam pagaliau i ES. Kazkur apie 3 h nakties. Kadangi planai kiek susiarde, bandom ieskot nakvynes, bet tame (Galati) mieste nieko gero nera. O kas yra, tai kainuoja apie 250 lt. Kaip 4 h miego, tai siek tiek prabanga
Vienam motely aptinkam cigonu irstvele. Kazkaip isvis baisu net ieiti. Na, ne taboro cigonai, gal labiau pasiturintys, bet vistiek.. Galu gale, ka zmones veikia 4 h ryto kazkokio motelio kaboke?…
Po visu klaidziojimu prieina isvados vienos – kazkas vairuos be miego tolyn. Nebutu problema tas vairavimas tolyn, jei ne KELTAS. Kad vaziuoti musu susiplanuotu marsrutu iki Tulcea, kitaip neimanoma, o anksciausias keltas 5 h ryto. Brangusis stoviniuoja prie kelto, geria red bull, o as snaudziu.. Keltas yra vos ne valtele, kur masinas sustabeliuoja neimanomu budu Kainuoja 18 RON. Nustebom, kad neapsuko, nors tu 2 RON grazos neatnese.. Po to as miegojau salyginai ilgai…
Atsikeliau, kai buvom Tulcea. Miestas, kuris yra Dunojaus deltos regioninio parko centras. Internete buvau prisiieskojus, kad ten plukdina laivai, galima stebeti gamta, net kempingauti toleliau. Zodziu, gamtos lopinelis. Tulcea is tikro pasirodo grynas pramones miestas: laivu statyklos, vieni darbininkai (juk atvaziavom kaip tik ant darbo dienos pradzios), nei jokiu nuorodu nei isvis panasumo i kurorta..
Nuovargis ir miegas daro savo..
Treciadienis jau salyginai isibegejes. Pirmas vaizdas prie Dunojaus deltos musu nesuzavejo. Toliau vaizdai vaziuojant Rumunijoj irgi ne itin zavi. O dar tas miego trukumas.. Netrukus pasikeiciam. Brangusis sako paziures per langeli, o ziuriu, jau issizioves miega. Man vairuoti irgi sunkoka. Karsta. Kelias iki Constantos toks lygiai vienodas, mazos kalveles, masinu nedaug.. Ima jau ir mane miegas. Constanta pervaziuojant istinka mazas baimes priepuolelis, nes rumunai, kur vaziuoja, ten neziuri. Jei sankryza (susikirtimas su pagrindiniu) kokia, tai is salutinio iskis puse masinos ir dairosi, o kad taip uzstato beveik visa pirma juosta..
Mes vel keiciames. Ir dar koks 100 km ir Bulgarija. Rumunijos pasienyje jau prasideda kurortai. Matyti namai su skelbimais, kad nuomoja. Cigonu daug nera, nors matosi. Pasieny tik papraso pasu. Aisku, ir prie Rumunijos, ir dabar Bulgarijoj reikia pirkti keliu vinjetes. Rumunijoj perkam 7 dienu vinjete uz 3 eurus (grazos nelabai nori duoti), Bulgarijoj jau praso tik levu. Kainuoja vinjete velgi 7 dienom, berods, 25 levai. Issiverciam su tom vinjetem per visa savo kelione. Vietomis kelias tikrai nepanasus i toki, uz kuri reiketu moketi, bet bent jau Bulgarijoj matyti zenklu su „Vignette”.
Rumunijoj dar isipilam kuro. Dabar jau nebepamenu, kodel butent Rumunijoj, o ne pvz Bulgarijoj. Dizelio kainos 3,57 – 3,66 RON. Bulgarijoj dizelis kainavo 1,90 levu.
Pernai vaziuojant i Kroatija kempingu truputi nebuvom paziureje iki galo, tai siemet vien tik kempingu sarasiukas buvo atspausdintas vos ne ant 5 A4 lapu. Buvom pasieme ir palapine, nors traukti jos ir nelabai norejom, bet ir nelabai teko Taipgi ivaziavom i Bulgarija beveik nemiegoje ir vaizdai pirmuose kaimuose mus pasitiko ojojojoj.. Pats pirmas kempingas is internete nuziureto sarasiuko buvo apzeles laukas su kokiu 20 metu nebevaziuojanciu autobusu priesaky. Aisku, mes jo paslaugu kaip mat atsisakem. Toliau vaziavom visais kaimais nuo sienos pajuriu. Uzsukom i absoliuciai visus, bet vaizdas visuose buvo labai jau nykus. Vienam is ju tik stovejo toks 3 * gan naujas viesbutis. O visur kitur tokie triobeseliai, kuriuose, aisku, galima isinuomoti kambariuka. Vaziuodami tolyn sustojom pirmai nuotraukai prie juros. Teko ir dar vienam panasaus vaizdo kempinge sustoti.. Na, po tiek vaizdiniu buvom jau nusivyle.. O ir jura prie pirmo pamatyto papludimio neatrode zavingai, nes krantas buvo nekoks.. Beje, isvaziuojant ten sustojom rinkti kriaukliu. Prisirinkom visa maximos maisa. Mano isskaitytas ir forumieciu isgirdas kurortas, kuri mes dar Lietuvoje nusprendem pasirinkti poilsiui buvo Albena. Ivazivimas yra mokamas. Tiksliau, isvaziuoti ir buti, berods, iki 30 min galima nemokamai. Toliau kiekviena para kainuoja 5 levus. Pasirinkom vieno forumiecio pamineta kempinga Gorska Feya. Kempingas nemazas, tik vieta palapinems, galima sakyti, labai nesutvarkyta. O nameliu gyva galybe visokiu tipu. Bet kazkodel pasirinkti dave tik is vieno varianto (????). Tas variantas pirma para su pusryciais (svediskas stalas) kainavo apie 90 lt, sekancias paras po 120 lt, nes buvo sezono kainu perejimo metas. Pirma kaina buvo pati pirma sezono kaina, tai, kitaip tariant, pigiausia. Namukas tikrai liuks is visu matytu. Naujas remontas, viskas svaru, grazu. Negaliu nepagirti valytojos, kuri kaskart padarydavo vis kokiu gerybiu. Pamate, kad vonios reikmenys netelpa, atnese kitadien staliuka i vonia. Pirma diena susipratom, kad neveikia kazkodel duso galvute, tai kita diena radom jau veikianti. Atnese ir televizoriu, ir kedutes teraselej, ir dziovykla. Nors dziovyklas, kaip supratom, duoda visiems.
Na, pirmos dienos Albenoj ispudziu buvo ne itin daug, nes tiesiog nuejom pavalgyti ir viena kaviniu ir po to grize nuejom i lova. Sunkios buvo pastarosios dieneles..
Maistas kavinese, ypac mesos patiekalai, butent Albenoj labai brangus. Bet porcijos irgi arkliskos: salotu porcijos maziau 400 g turbut nerasi, picos po 500 g. Ir absoliuciai visas maistas gramais matuojamas. Mesos patiekalai, beje, parduodami atskirai nuo garnyro ir darzoviu, tai viskas papildomai. Pirma diena pavalge guliasines sriubos (2 vnt) su tokia kepta ale bandele-pica, picos bei tokiu keptu sampinjonu su padazu ir pora alaus sumokejom apie 75 lt..
Sekancias 4 dienas gulinejam prie juros, skanaujam ju alu ir salotas su brinzos suriu (man, beje, labai patiko – vadinasi „shopska salad”), musaka ir vaikstinejames. Papludimiu nueje uz Albenos zenklo i pietus, atrandam visai linksma vieta: kabokeliai ant juros kranto, toks mini kempingelis. Maistas lygiai dvigubai pigesnis.
Pinigus Albenoj galima keistis tik vienoj vietoj !!!!!!!!!!!!!!!!!! Banko skyreliu matyti, bet visi nukreipia i viesbucio „Dobrudza” kioskeli. Kursas tragiskas: 100 euru = 185 levu (Balcike duoda 190 levu, o kitur, tikiu, dar daugiau). Vakarais viena pagrindiniu gatveliu pasidaro toks turgelis, kur populiriausias dalykas – retro foto.
Pora dienu vien tik pagulineje, kitais vakarais nusprendziam kazkur judeti. Aplink yra sio bei to, ka pamatyti. Aladza vienuolyno nepamatem, nes kai atvaziavom jau nebedirbo, o kai isvazinejom tai dar nebuvo atsidares.. Viena vakara keliavom i Kaliakros iskysuli bei Balciko botanikos soda. Kaliakroj grazu. Palyginus. Ivaziavimas i pati ta kysuli mokamas. 6 levai. Beje, ispanam, vaziavusiem pries mus, si kaina pasirode per didele – apsisuko..Surinkejas su mumis pasisveikina lietuviskai. Kaliakros paciam iskysuly daug veiksmo nera: keletas griuvesiu, grazios stacios pakrantes, toks mini muziejus, kabokelis ir kazkokia elektrine. Balcike botanikos sodas kainuoja zmogui 10 levu. Man asmeniskai truksta zodziu. Arba mes visko neapziurejom, nors visus vartelius patikrinom – neatsidaro, arba jis toks tragiskas.. Ta prasme, viskas tvarkinga, bet cia tas pats, kas moketi uz iejima vos ne i eilini soda-darza: petunijos, rozes, agurkai, pomidorai ir kaktusai.. Na, nezinau, as esu macius tikrai vertesniu sodu.. Gal cia tik mano asmenine nuomone.. Dar uz parkavima ten prie botanikos sodo reikia kazin kiek apsimoketi..

Tesiam toliau. Kitas poilsio dienas, tiksliau, pavakares paskiriam velgi isvykai. Vaziuojam pietyn pasizvalgyti po Auksiniu kopu kurorta. Aisku, to pasizvalgymo nedaug, bet man palieka ispudi. Kazkaip buvau pasiilgus veiksmo: surmulio, bareliu ir pan. Vat Albena zymiai ramesnis kurortas, tik vat kabokeliuose Albenoj daugmaz kaip Palangoj – kas garsiau ka perdainuos, taciau kadangi kabokeliu dar daug neveikianciu (turiu pabrezti, kad ten sezonu dar ne itin kvepia – kol kas vieni bulgarai ir rumunai, ir puse viso ko neveikia), tai gal ir tu dainuojanciu nera be proto. Dar viena is Albenos tokiu linksmesniu vietu, tai pajurio ta gatve. Savo nelaimei, mes kazkodel ja atradom tik paskutini vakara.. Ten irgi daug veiksmo, bet labiau panasu i turgu..
Taipgi be Auksiniu kopu, dar nulekiam iki Varnos. Isgirtas turgus, esantis prie centrines cerkves jau beveik neveikia – daugiau navigacija centra rodo niekuo neypatinga vieta. Nuvaziuojam iki supermarketo (Kaufland) apsipirkti. Alus „Zagorka”0,33 l – 0,99 levo, vynas nuo centu visisku, iki kiek nori. Supermarketas vos ne uz miesto, nei labai didelis, nei ka, nieko ypatingo jame irgi nera. Visi perka urmu. O as po to stebiu daugiaaukscius. Tokios architekturos, matyt, tektu paieskot – nezinau, ka ten veikia miesto architektai, bet vos ne kas antras zmogus ir balkono pasidares kambari, dasilipdes ir prasipletes sienas ir dar vos ne kita spalva nudazes. Vienzo, egzotika 🙂
Kadangi salia musu kempingo buvo vaiku stovykla, o jie maitinima turejo pilna, tai mes nuziureje, kaip ten kas, nuejom viena diena pabandyt pietu pavalgyt. Svedisko stalo pietus kainavo 10 levu. Palyginti su pacia Albena, tai grasiai..
Pajurys fainas. Smelis, naturalu, kad karstokas. Skeciu ir gultu nuomotis tikrai nebutina. Kainuoja skeciai ar gultai po 6 levus, uz Albenos zenklo, kur buvom nuklyde – po 3 levus. Esant reikalui, sketi galima nusipirkti pas prekybininkus.
Jura gan silta. Man tiko. Pirma diena buvo ramu, po to pradejo banguot. Taip graziai. Bet gelbetojai, kurie issideste kas kokius 100 m, grieztai liepdavo lipti lauk mojuodami, kad dabar raudona veliava (pagal ES standartus, raudona yra jau sakes).
Paskutine diena nukeliavom i priesinga Albenos gala. Diena ten gelbetoju nebuna. Visi sedi kabokeliuose, pusiau deginasi. Vakare ten, deja, jokio veiksmo..
Ech.. Atsikele 1dieni is ryto, susipakuojam ir pradedam judeti atgal. Aisku, planuose dar nemazai veiksmo:) Pirmiausia, sustojam vietoj, kur darem pirma nuotrauka prie juros tam, kad pasirankiot kriaukliu. Gaila, kad del stipriu bangu ir salia esanciu akmenu, kriaukliu daug suluzusiu. Pacioj Albenoj ju galima rasti, kai banguoja, bet ne tokiais kiekiais. Toliau keliaujam pro siena i Rumunija, tada pro Constanta, laikomes Bukaresto krypties. Bukareste 37, niekur nestojam, greitai pasizvalgom. Europietiskas miestas, nepanasu, kad butu kazkas bendro su cigonais.
P.S. Mane ta cigonizmo baime ar kazkoks jausmas apeme, kai as perskaiciau, kad Rumunijoj vien cigonai. O turiu pasakyti, kad ju ten ne tiek jau daug. Slovakija, va cia tai – cigonu salis… Bet mes cia apie kitka.
Ilendam i kalnus Rumunijoj. Pagal plana, norint viska pamatyti, turi gautis truputi lankas, bet ka darysi.. Mes bandom laikytis Bran krypties (kur yra Drakulos pilis), bet truputi apvaziuodami darom lanka per Vidraru ezera. Kelias pavadinimu 7C. Toks vertas demesio, kad nemoku apsakyt !!! Tik kad mums su brangiuoju kalnuose daznai nesiseka: pernai Alpese lijo ir buvo vesoka, dabar gi tuomet prasidejo potvyniai, tik gerai, kad spejom jau isvaziuoti. Protarpiais nelijo ir viskas buvo puiku 🙂
Siemet salciausia pasiekta vieta buvo 8 (nepamirskim, kad cia ta pati diena, kai Bukareste pajutom 37 ).
Avininkyste ten populiari. Daug kur bandos aviu su piemeniu keliauja. Populiaru ir aviu ir ozku pieno suriai. Toliau pavaziavus tu prekybininku buvo kiekvienam kaimely. Pats paciausias suris man pasirode varskes. Toks salstelejes… Seniokas, vos man islipus is masinos, pjauste gabalais ta suri, liepe nesti brangiajam ragauti, kol mes nusipirkom viena toki medzio tosyje. Kainavo, berods, 30 RON. Pas mus tokiu nera ir nebuna
Vaziavom mes ilgai ir nuobodziai tai kalnais kalneliais. Vienu metu mastem miegoti kazkur tame kelyje, kur yra Vidraru. Nors apsinakvyndinimo vietu lyg ir buvo, bet mes vis vaziavom tolyn su viltim pasiekti Bran. O bran pasiekem jau velokai.. Dar bandem kuri laika ieskoti Vampire camping, bet kaip neradom, taip neradom, nes navigacija adreso isvis mum nerode. Tik is ryto paaiskejo, kad to kempingo reklama yra juodos spalvos (nakti ypac matosi..), kad kempinge galima nakvoti tik su palapinem (namuku nera) ir kad mes nakvojom lygiai priesais ji 😀
O apsinakvojom tokiam 2 * viebuty uz 120 RON su pusryciais:
http://www.selectholiday.ro/index.php?page=2&lang=en
Rytas tik isejus is viesbucio buvo laaaaaaabai daug zadantis, kas liecia orus. Toliau nuvaziavom i Drakulos pili. Daug kas minejo, kad eiti neverta, bet kad kitokiu budu net i kiema nepateksi, nes tikrina bilietus prie pat vertu. Ir salia esantis kazkoks liaudies muziejus, kuris dar pernai buvo nemokamas, siemet jau kainavo ar tik ne 8 RON. O vat Drakulos kainos ir neprisimenu.. Is salia pasakojusio gido isgirdom, kad pilis priklauso privatiems asmenims ir kad karaliskosios seimos galimybe eksponuoti joje ivairius dalykus, baigesi ir kad pries savaite beveik viska isveze. Na, ka paziureti, dar liko, bet nedaug. Ir siaip, pilis vieno amziaus, baldai kito.. Bet pilis man labai grazi pasirode
Nusileide is pilies, apsiziurejom suvenyrus. Is tikro pigu. Magnetas keli litai (analogiskai kokioj Austrijoj – keli eurai). Suvenyrai beveik visi susije su paciu Drakula, rasti kazka neutralesnio jau ne taip paprasta. Tiesa, tarp visu suvenyru ir daug visokio slamsto, ka ir musu Gariunai parduoda..
Stengemes suktis kuo greiciau, nes uz stovejima reikia moketi visur salia. 1 h = 4 RON.
Susisuke isvaziavom link Sinaia. Oras tikrai nelepino – lijo be perstojo. Vietoj vos matesi per langus. Sinaia pasiekem lyg ir sekmingai, bet va rasti Peles pili sekesi sudetingai. Norejom ir pasikelti i kalnus tokiais keltukais, bet oras gadino visus reikalus. Nieko gero nepese, net, tiesa sakant, neislipe niekur, isvaziavom.. Sinaia – nuostabus miestelis kalnuose. Va ten ne jokia ne Rumunija ir jokia ne cigonija. Tikiuosi, dar bus proga ten grizti ateity ir pasigrozeti saule kalnuose..
Zodziu, visa likusi diena.. Nei siokia, nei tokia..
Pro Sibiu, Arad patraukem Vengrijos link. Buvau pasizymejus, kad pasienio miestely Mako yra kempingas. Aisku, labai didele dali laiko tadien sutrikde kamsciai pagrindiniuose keliuose. Trijose vietose stovejom mazdaug po 1-1,5 h ir laukem eismo judesio. Visur buvo kazkas nutike, o zinant, kad keliai visur tik po viena juosta i kiekviena puse, tai..
Mako pasiekem apie 21 h. Prisimenu, nes buvau susimaisius su laiku. O Vengrijoj jis skiriasi 1 h (atgal) nei Rumunijoj. Kempingo reikejo paieskoti, nes pagal uzsirasytuosius duomenis, nieko gero navigacija nerode. Nieko nerasdami, pradejom stovininiuoti viesbuciuose. Vienam kaina buvo 40 euru, pasirode per brangu. Tik atsitiktinai pavaziave salutiniu keliuku pamatem nuoroda i kempinga ir papuolem ten, kur reikia.
Camping – Motel Mako
Am ufer der maros 2009
www.campingmako.hu
Islindo seniokas, kuri laisvai sprechino vokiskai (aisku, man tai mazai gelbejo), o po to prakalbo angliskai ir dar ipyle samagono! Zodziu, uz 19 euru jis siule kambari savo ale motelyje, bet be patogumu – reikia eiti i lauka. Uz 24 eurus galima paimti namuka, bet tik su tualetu, berods. Tai mes jau pasiciupom pati prabangiausia varianta uz 29 eurus – namuka su visais patogumais. Tik patalyne dregnoka buvo.. O kempinga seniokas labai smagiai susitvarkes. Vakare dar nulekem i vietine TESCO nusipirkti sio bei to uzkasti.
Ryte issiruosiam toliau. Budapestas jau ne uz kalnu.
Pernai su vinjetem Vengrijoj buvo paprastai – niekas neziurejo ir niekam nerupejo. Siemet brangusis norejo irgi pataupyti, bet anoks cia taupymas.. Isvaziavom i autostrada ir lekiam sau ieskodami degalines. Ir prie degalines, i kuria isukom ir nusipirkom vinjete, pamatem masiniuka su kamera ir vyruka su kompu. Ir siemet tokiu tikrintoju buvo nemazai. Su vinjetem yra taip: 4 dienom vasara ji kainuoja 1530 forintu (ziema 1170). Parduoda visose kolonelese: paprasciausiai ismusa ceki su masinos valstybiniais numeriais. Tie vyrukai su kompais skanuoja numerius ir mato: pirkta vinjete ar ne.
Keliai Vengrijoj puikus. Ne uz ilgo mes jau Budapeste. Velgi esu nuziurejus kelis kempingus. Su kemperiu keliaujant yra siek tiek geriau, nes kai kurie kempingai, kurie, pvz neturi namuku, netgi geriau sutvarkyti nei tie su namukais.
Uzsukom i Haller camping (1096 Budapest, Obester utca 2), bet ten arba palapine statyt, arba su kemperiu vaziuot. Kaina: 5200 forintu – 2 zmones palapine. Nespejau tik iskaityt, ar cia su tais vietiniais mokestukais, kuriuos jie megsta prideti.
Na, sis variantas mums nelabai. Lekiam i kita kempinga. Raso, kad veikia visus metus. Vietoj visai neblogoj. Romai camping. Siaip buna, kad kempinguose nueinam paziuret iki namuko, ar imanoma gyventi, bet esam 2 kartus neje ziureti ir ziauriai apsisove – sis buvo vienas is ju..
http://www.romaicamping.hu/
1 klases bungalas kainuoja ~60 euru, bet cia 6-iems. 3 klases kainuoja apie 15 euru. Bet sake, kad ju nenuomoja. Mums beliko 2 klase su 21 eura. Nesu visiska princese, bet sumokejus siek tiek pinigu, norisi bent jau sio bei to.. Be to, esu macius ir gyvenus nemazai vietu ir ivairiausio tipo, bet cia buvo viena prasciausiu (neskaitant vieno Prahos hostelio). Na, blogumas buvo vel tas, kad visa patalyne dregna, vienoj lovoj visi patalai buvo pasidenge pelesiu ir visas kambariukas smirdejo tokia seniena (manau, kad isivaziduojat ta kvapa).. Na, viena nakvyne istverem ir taip..
Neilgai trukus susipakavom i centra. Tiesa, mergaite receptione siule geriau vazuoti traukiniu, bet kad nezinojom nei grafiku, nei savo planu. Isvaziavom su masina. Tai ir parkavimas jos kainavo nemazus pinigelius. Paciam centre nemazai tu parkingu (kai kuriuose net keli aukstai po zeme, kur masinas liftais kilnoja) ir yra didziules nuorodos, kur aiksteles, bet parkavimas vidutiniskai 400 forintu/h. Po 18 h darosi pigiau (bent jau musu tam parkinge). Pasistatem per pora kvartaliuku nuo parlamento. Likusi laika klaidziojom Budapeste – daugmaz aplink parlamenta, keliavom iki Vaci gatveles paziuret, alaus paskanaut, i vengrus paspoksot. Plaukem ir laivu po Dunoju. Prieplaukeliu ten nemazai, laivu pasirinkimas irgi nemazas – su vakariene, su gerimais, vienoks laivas, kitoks, vienos trukmes ir pan. Mes pasirinkom apie 1 h trunkanti pasiplaukiojima uz 2100 forintu zmogui. Pasakojo angliskai apie statinius Dunojaus pakrantese. Kas be ko, mus butinai turejo uzklupti velgi baisus lietus.. Tiesa, beklaidziodami aptikom nuostabu turgu – daug vaisiu, daug daug. Ir dar daugiau vengrisku zasu kepeneliu. Tokiu kaip lauktuviu.
Kas liecia apskritai visa valiuta:
Mes vezemes kiekvienos salies bent po siek tiek, kad turetume pirmai pradziai, kad nereiktu stoviniuot prie sienu. Be to, buvau pasizymejus dar is Lietuvos euro ir tu valiutu santykius, kad mazdaug isivaziduot, kas prie ko.
Vengrijoj Vaci gatvelej kursas buvo 1 euras = 275 forintai.
Suvenyru kainos, ypac toj Vaci, yra be proto.. Magneta buvo galima rasti ir uz 20 lt. Mes nusipirkom toki paprasciausia uz 7 eurus. O siaip kazkodel viskas vos ne dvigubai pigiau buvo tabako krautuvelese.
Pavalgyt buvom uzsoke i kazkoki ale Delano tipo azijieciu virtuve. Tai uz beveik 40 litu privalgem ir atsigerem. Pagal tos dislokacijos vieta, jau buvo nebrangu.
Dunojuj matem begales upiu kruiziniu laivu, kurie tviskejo prabanga. Daug turistu keliauja ir taip. Tokia tat buvo musu viesnage Budapeste.
Ryte issikepam kiausini.
I kelione vezames tokia mini dujine su puodu. Bet vandeni uzvirt jame sunkokai, o as per kvaila galva pamirsau spirale.. Ilgai netempe tam kempinge ir nusprende, kad sita vieta musu nevilioja antrai nakciai, nusprendziam keliaut toliau. Bet kaip gi be shoppppingooo:) Vienavertus, esu nuziurejus pora outletu, kitavertus, norisi dar sio bei to vengrisko parsivezt.
Vaziuojam i sita: http://www.premieroutletscenter.hu/index.php?ln=2
Nes kito.. Navigacija nerado.. Tiksliau visam Budapeste su navigacija yra keblumas tas, kad.. Kaip ir isivaizduokit, pas mus Vilniuje yra Ateities gatve Baltupiuose, bet yra tokia pat gatve ir Bendoreliuose ar kazkuriam tam kaimely salia Ukmerges gatves. Na, ir irasius gatve, ismeta navigacija ne viena, ne du, o zymiai daugiau tu variantu.. Tai ir susigaudyt sunkoka, o tie pasto indeksai ar kazkokie kodai velgi visur skiriasi.. Na, svarbiausia, kad radom ta visa outleta. Grazu, tvarkinga, atvaziuojam vos ne pirmieji. Isvada viena: kainos visai ne outletiskos. Kai esu macius Amerikoj tokiu, kur tik eik ir graibstyk, tai cia priesingai. I ka galit atkreipti demesi, tai MEXX, PUMA ir MANGO. Tos prekes tikrai zymiai pigiau. Nelabai ka pese, vaziuojam maisto ar kazko panasaus.
Yra ten toks tinklas METRO: http://www.metro.hu/
Kainos ten pasakiskesnes nei Lenkijoj. Megstam dabar visiem pasakot, kad 5 l FAIRY kainavo 17 Lt. Bet yra toooooooooks didelis BET!!! Ten galima prekintis tik turint ju kliento kortele. Net i parduotuve be jos neieisit. Mes ten kazkaip ejom su grupele zmoniu ir nuejom. Pasirankiojom ten vynelio, alaus, dar sio bei to ir begam prie kasu.. O ten zmones perka urmu: vezimas bulviu, vezimas kopustu ir pan. Ir visi tas korteles duoda. Gerai, kad eilej stovejus moteriske suprato, kad cia du turistai be galvos ir nesupranta nieko. Paskolino kortele. Isejom prisipirke visko. Tada jau pasigailejom, kad nepriciupom to Fairio 😀
Apsipirke sio bei to, tiesiu taikymu lekem i Slovakija. Pernai norejom apsistoti tokiam ale kempinge Tatranska Lomnica miestelyje, bet to miestelio netgi neradom, nes buvo tamsu, o navigacija vel gryba pjove. Siemet gi atvaziavom diena (nors ir apsiniaukusia) ir ta kalnu kurorteli radom. Sunkiau buvo su kempingo paieska. Brangusis kazkada cia buvo buves ir prisiminimai buvo kuo geriausi, tai ir ieskojom su ta intencija, kad viskas bus puiku. Nuoroda, tiesa sakant, buvo vos pastebina, bet pasisukioje radom.. Aisku, vaizdelis buvo.. Kaip cia pasakius.. Tarsi butu pries 10 metu palikta ir negyventa: siek tiek apgriuve, zole nenusienauta.. Dabar gi netgi radau ju puslapi, kur raso, kad nedirba: http://www.eurocamp-ficc.sk/english.html Bet siaip vietele nebloga, kalnai aplink. Netoliese buvo toks is isvaizdos labai panasus i ta apgriuvusi kempinga 2* viesbutelis. Kaina akinanti – 40 euru. Apskritai tik grizus paskaiciau apie Slovakija, kad nuo siemet ivedus eura, kainos ziauriai pakilo ir jei anksciau vengrai vaziuodavo i Slovakija apsipirkti, tai dabar atvirksciai.. Pamate, kad kaina tokia jau tokio viebutelio, nusprendem, kad Lenkija pakankamai arti ir kad ten bus pigiau. Be to, artinosi potvyniai visi..
P.S. Dizelis, jei gerai pamenu, kainavo 1.45 euro.
Taip bevaziuodami is Slovakijos, datraukem ir iki Krokuvos. Apsinakvyndinom 2* mazam brangokam viebutely salia miesto, bet po Vengrijos kempingo norejosi bet kokios padorios svarios lovos, kad ir uz simtus litu.. Vakarop dar nulekem iki centro, prasiejom kelis zingsnius, pasedejom bariukyje ir nurukom atgal i lova. I kasyklas nejom, nes buvom mate pernai (beje, tikrai nera labai vertos demesio, o kaina tikrai europietiska..)
Ryte vel i kelia. Pasiekiam Varsuva. Planas tik apsipirkti. Pasizymejus esu 2 outletus: pernai viena aplanke buvom, o kitas dar nebuvo atidarytas. Ir dar maisto, kas savaime suprantama, reikia!
Vienas is outletu toks pats, kur ir Vengrijoj: http://www.fashionhouse.pl/?p=en/outlety/warszawa/3/index Verta demesio tik MANGO, MEXX, t.y. kainos mazos.
Kitas yra sis: http://www.factory.pl/#/ENG/Contacts
Maista perkam Carrefour likus 30 min iki uzsidarymo. Is tikro man per sudetinga spet apziuret visa parduotuve.. Tai kraunam buitine chemija daugiausia ir visokius gaminius skarbonkese, stiklainiuose ir saldytos vistos po kelis zlotus. Daugiau nebelieka laiko.. Mazdaug ties tuo kelioniu ispudziai ir baigiasi.. Brangusis nusprendzia nebestot miegot, tai lekiam iki namu. As dar biskeli pasnuduriuoju, o ties Lietuvos siena jau atsibundu. Apie 6 h ryto mes jau Vilniuje. Tokia tat musu kelione. Ispudziai kiek pribleso po 3 men, tai ir visu detaliu krupsciai nebeatsimenu, bet, kiek galejau, tiek surasiau.
Turiu pasakyt, kad as Bulgarijos atzvilgiu irgi buvau nusiteikus gan skeptiskai.. Aisku, didelio ispudzio ji man nepaliko, nors poilsis is tikro visai neblogas. Bet Rumunija mane LABAI nustebino. Is gerosios puses: ir kalnai, ir kaimai, ir suriai, viskas..
Nuvaziuota – 5700 km.
Supilta 374 l dizelio.
Isleidom 3400 lt dviems zmonems (kuras maistas lauktuves, neskaitant didesniu drabuzeliu shopingu Vengrijoj ir Lenkijoj).
Matyt, tiek ziniu is siumetines keliones..

One thought on “Bulgarija: Nuo Baltijos iki Juodosios”
  1. Puikus, labai puikus straipsnis! Jau nepamenu, kada tokį gerą skaičiau. Labai ačiū.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *