Viena diena Rojuje.
Tęsiu trumpų pasakojimų ciklą, ir šį kartą keliamės i Mauricijų. Mūsų laimei yra konkurencija, kas numuša oro linijų kainas. Laimime mes, – vartotojai. Šioks toks patarimas, jei turite datas kelionei, ir plius minus žinote, kur skrisite. Nebūtina klausti, Makaliaus ar dar kokiu personažų, viską galite susirasti patys. Taigi ivedus didesnius mūsų kaimynų miestus ir galutinę destinaciją per kokį skyscanner.net – lieki maloniai nustebintas. Ieškokite skrydžių iš Varšuvos (mat ten skraido qatar ir emirates) arba minsko( etihad), mat būtent šios oro linijos kurą pilasi pusvelčiui ir kartais imeta nerealių akcijų būtent baltijos regijonui.. Varšuva – Dubajus ( 6h) – Mauricijus ( 6h). Po 12 val ne tokio jau ir varginančio skrydžio, nusileidi Dodo paukčio saloje- Mauricijuje. Žmonės keisti, iš išvaizdos panašūs į indus, bet ne indai
. Vietinė valiuta- rupijos, bet vėl gi, – ne Indijos. Dauguma žmonių bent kiek supranta angliškai, na ir žinoma, – visi kalba prancūziškai.
Praleiskime diena prabangiai.
Apsistoju 5 žvaigždučių viešbutyje.
Viskas įskaičiuota, o atidarius kambario duris, ant stalo pasitinka DP šampanas, nors asmeniškai esu pripratęs prie tarybinio ,,poluslatkoje” ir visi brutai man nėra įpatingi…
Viešbučio savininkas, iš pietų afrikos. Kaina parai nuo 350 usd. Taigi, ką jūs gaunate už minimalia lietuvišką algą dienai:
Visų pirma vilą su vaizdu į jūrą
, antra visi gerimai, bei maistas įskaičiuota. Tad jei šeimynoje yra mėgėjas išgerti, toks būdas gal ir nėra pats praščiausias. Vaikams yra baseinas, tiesa baras visai šalia jo, tad tėveliai tikrai nenuobodžiaus… Yra čia ir pramogų, ir jos visos įskaičiuotos į kainą
. Tad iš pat ryto buriuojuosi į eilę ir užsisakau laivą su stikliniu dugnu, bei nardymą arba gal pasiburbuliavimą prie rifo..
Įdomu tai, jog salą supa koralinis rifas ir būtent tai apsaugo nuo ryklių plūstelėjimo į papludimį.
Na ką, – atgal į viešbutį…Vakare tikrai smagu sėdėti prie vandens ir gurgšnoti kokteilius, vienintėlis minusas, kad šis viešbutis – prie pat pakylimo tako.
Iš vienos pusės, kas atrodo amžinas saulelydis, iš kitos – primena apie save lektuvo skrydžiais…
Visa kita smagu. Beje, galima pasiimti taksi ir juvaziuoti iki Portluiso, arba pasidairyti po cukranendriu pantacijas, mat čia jų, kaip pas mus bulvių laukų =)
Bet tai paliksiu kitiems pasakojimams..
Kaip visada, atsiprašau dėl gramatikos,
Kas mėgsta sekti Instagramoje: danbaslt
visad laukiu komentarų, pasiūlymų, kur norėtu ėte, kad nukeliaučiau, pageidavimų=)
Tai tiek mielieji, su Diev
Kavagne 
Aruna 
pirmas