Žemaičių palikimas

Žemaitija yra unikalus etninis regionas Lietuvos centrinėje vakarinėje dalyje. Žemaičiai yra užsispyrę tačiau labai širdingi ir draugiški žmonės.

Joniškis. Joniškio miestas įsikūręs Arino ežero vakariniame krante. Miesta sminimas nuo 17 a. vid. 1726 m. jėzuitai čia pastatė pirmąją bažnyčią. Dabartinė Joniškio bažnyčia yra viena iš sudėtingiausių liaudies baroko statinių Lietuvoje. Bažnyčios išorėje ypač išsiskiria bokšteliai smailiomis viršūnėmis  ir banguotas frontonas, puošnumu pasižymi bažnyčios vidus.

Kryžių kalnas. Šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Kryžiai ant šio kalno pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m. XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau buvo plačiai žinomas – tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Dabar Kryžių kalne priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais.

Šiauliai. Šiauliai – Šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs netoli Rėkyvos  ežero. Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1236 m. Nuo 19 a. Šiauliai – tai Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir ekonomikos centras. Šiandien Šiauliai didžiuojasi išlikusiu 17 a. renesanso paminklu – šv. Petro ir Pauliaus katedra bei ant jos sienos esančiu Saulės laikrodžiu. Taip pat įžymūs Ch. Frenkelio rūmai, pastatyti 1908 m. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje secesijos stiliaus pastatų. Čia veikia ekspozicija “Provincijos dvaras”.

Kuršėnų dvaras. Puikaus peizažinio parko šešėlyje slypintys mediniai dvaro rūmai vertingi ne tik savo architektūra ar ją puošiančiais medžio ornamentais. Įdomi ir dvaro istorija. Tai buvo vienintelis Lietuvoje leninis dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis nuo 1564 m. iki 1922 m. žemės reformos išliko beveik nepakitęs. Dar ir dabar tai įspūdingas pastatas su asimetriškai prie rytinės frontinės jo dalies prišlietu dailių formų priebučiu, kurį dengia keturių medinių kolonėlių prilaikomas trikampis stogelis, jo pakraščiai išpjaustyti medžio ornamentais.

Papartynės vandens malūnas. Tai vandens malūnas, kuriame veikia hidroelektrinė. Ją galima apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Siūlomas vandens maršrutas nuo Papartynės iki Viekšnių malūno.

Tryškiai. Senoji Tryškių gyvenvietės dalis – urbanistinis paminklas, suformuotas abipus Virvytės slėnio. Gyvenvietės centre yra bažnyčios architektūrinis ansamblis, restauruota šv. Florijono skulptūra, Tryškių kapinėse – rašytojos Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926), kuri kartu su seserimi pasirašinėjo bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, kapas. Tryškiuose turistų dėmesio sulaukia ir vienintelis Telšių rajone mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas – alkakmenis su smailiadugniu dubeniu.

Telšiai. Telšiai – Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų. Atvykus į miestą galima aplankyti kraštotyrinį Žemaičių muziejų “Alka”.

Renavo dvaras. Renavo dvaras minimas jau XVI a. Išlikęs Renavo rūmų ansamblis suformuotas XIX a. vid. ir priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Rūmai garsėjo didele biblioteka. Dabar juose veikia Mažeikių muziejaus padalinys, eksponuojamos dailės kūrinių parodos. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Nuo rūmuose įrengtų terasų su puošniomis baliustradomis atsiveria puikūs reginiai į slėnyje esantį miško parką bei gretimas apylinkes. Renavo parkas garsėja ir pavasarį jį nuklojančia žibuoklių jūra.

Plateliai. Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Turistus ir poilsiautojus čia labiausiai traukia Platelių ežeryno garsas.

Raketinė bazė. Žemaitijos nacionaliniame parke buvusioje Raketinėje bazėje šiuo metu veikia vienintelis Lietuvoje militarizmo muziejus.

Platelių dvaro svirnas. Svirne veikia dailininko Igno Budrio memorialinė, Užgavėnių kaukių ekspozicijos.

Plungės dvaras. Kunigaikščio Mykolo Oginskio  dvaro rūmai, pastatyti  XIX a. pab., garsėjo kaip svarbus Žemaitijos kultūros ir švietimo centras. 1879–1902 m. veikė M. Oginskio įsteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi ir iškilus dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Rūmus ir dabar supa parkas, kuris yra vienas didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje. Oginskių rūmuose iki jų nacionalizavimo buvo sukaupta daug meno vertybių. Dalis jų pateko į Lietuvos muziejus. 1994 metais čia įkurtas Žemaičių dailės muziejus.

Kretingos dvaras. Kretingos dvaras įkurtas 15-16 a. pr. 19 a. pab. jis atiteko J. Tiškevičiui, kuris itin išdailino rūmus, prie jų pristatė stiklinę oranžeriją, kur augo egzotiniai augalai, nuo dirbtinės uolos krito krioklys, o sienas puošė koralai, taip pat įkūrė itin gražų parką, kuris priminė rojaus sodą.  Po II pasaulinio karo dvare veikė žemės ūkio mokykla. 1992 m. dvare įsikūrė Kretingos muziejus, rūmų salėse buvo atkurti interjerai, oranžerijoje atnaijintas žiemos sodas.

Palanga. Palanga – kurortinis miestelis ant Baltijos jūros kranto, minimas jau nuo 13 a. vid. Miestas ėjo iš rankų į rankas, kol 18 a. atiteko Tiškevičių giminei. 19 a. pr. Palanga pamažėle tapo kurortu, prie to prisidėjo ir paskutinis grafas – Feliksas Tiškevičius, labiausiai išgražinęs miestelį. Dabar čia sutraukia minios poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Norintys ne vien ilsėtis prie jūros, gali apsilankyti neobarokinio stiliaus Grafų Tiškevičių rūmuose, kur įkurtas unikalus Gintaro muziejus ar galite pasivaikščioti po aplink esantį botanikos parką. 

Netoliese esantis Birutės kalnas garsėja kaip reliktinė ir kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa.