Vilnius – Nemenčinė – Pikeliškės – Europos centras – Karvys – Maišiagala – Sudervė – Čekoniškės – Šilėnai – Vilnius

Iš Lietuvos Respublikos sostinės prasideda dauguma turistinių maršrutų. Vilniaus rajono turistiniai maršrutai prasideda kaip tik iš Vilniaus. Antras Vilniaus rajono turistinis maršrutas prasideda nuo šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje ir tęsiasi į Šiaurę link Antakalnio – pateksime į Nemenčinės miestą.

Nemenčinė – tai miestas, kuris yra 22 km nuo Vilniaus, Neries dešinėje kranto pusėje, kur Nemenčia įteka į Nerį. Tai labai mėgiama Vilniaus apylinkių gyventojų ir atvykstančiųjų turistų poilsio vieta…Jos poilsio ir gydomąją reikšmę XVII a. propagavo Maciej Sorbievski (1595-1640 m.), garsus poetas ir literatūros teoretikas…

Maždaug 2 km nuo Nemenčinės yra Pilies kalnas, ant kurio išlikę Mindaugo laikų pilies griuvėsiai. Labai svarbi kaip senovės paminklas – šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Nemenčinės miesto centre yra įkurtas Vilnijos etnografinis muziejus.

Iki 2000 02 06 Vilnija neturėjo savo muziejų. Paberžės, Medininkų, Nemėžio mokyklose buvo įkurti etnografiniai kampeliai, bet tik Vilniaus krašto gyventojų entuziastų dėka buvo įsteigtas muziejus. Nemažai eksponatų padovanojo gyventojai, Vilniaus Vaidotų žemės ūkio mokykla taip pat Varšuvos universiteto studentai ir dėstytojai surinko nemažą muziejaus ekspoziciją.

Išvažiavę iš Nemenčinės, Maišiagalos kryptimi, patenkame į Pikeliškių gyvenvietę, kuri yra 16 km nuo Vilniaus. Čia – Pilsudskio dvaras. Pasak Mečislovo Lipeckio, Pilsudskio adjutanto, kuris čia lankydavosi 1932 – 1934 m., „Pikeliškių dvaras yra senas, jo sienos žiūrint šiuolaikinio žmogaus akimis labai storos, o krosnių kokliai – milžiniški. Tai rodo, kad dvaras statytas XVIII a. viduryje. Jis stovi didžiulio ežero pakrantėje ant kalvos”.

Netoli Europos geografinio centro, kuris yra prie kelio į Molėtus ir Uteną, 26-ame šio kelio kilometre pastebėsime rodyklę į kairę su užrašu: „Europos centras„. Ant kalvos yra didžiulis sveriantis apie 9 t akmuo. Europos centrą 1989 m. nustatė Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai. Šiai vietai pažymėti garsus lietuvių skulptorius prof. Gediminas Jokūbonis sukūrė kompoziciją – balto granito koloną, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.

Važiuodami toliau Maišiagalos kryptimi patenkame į Karvio kaimą, kuris išsidėstęs abiejose kelio pusėse, 5 km nuo Maišiagalos. Karvio gyvenvietė yra minima kaip miestelis, kuriam 6 kartus per metus buvo suteikta teisė rengti muges. Minimas taip pat 1691 m. pastatytas dvaras, kurio, deja, šiandien negalima rasti net pamatų. 1793 m. pastatyta šv. Onos bažnyčia yra geros būklės ir veikia šiandien. Joje daug paveikslų, kuriuos galima priskirti prie meno kūrinių. Karvio kaimas yra prie Karvio ežero, jo plotas – 58 ha, o pati giliausia vieta yra 24,9 m., į ežerą įteka upelis Judė, o iš jo išteka Dūkštos upelis – Neries dešinysis intakas. Pietvakarių pusėje krantai apaugę miškais, o iš kitos pusės – statūs. Vis dėl to yra vietų, kur galima išsimaudyti.

Važiuojame toliau link Maišiagalos, kuri yra 28 km nuo Vilniaus ir turi 1700 gyventojų. Manoma, kad jau pirmame mūsų eros amžiuje čia gyveno žmonės. Vokiečių kronikoje užsimenama, kad 1365 metais kryžiuočiai visiškai sugriovė Maišiagalos pilį. 1390 m., pavasarį, kryžiuočiai visiškai sudegino kunigaikščiui Algirdui kadaise priklausiusią pilį. 1528 m. Maišiagala jau minima kaip miestas. 1598 m. karaliaus Žygimanto III įsakymu buvo suremontuota pilis ir restauruota bažnyčia. 1792 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės, pripažintas jo herbas, šv. Antano su kudikėliu ant rankų atvaizdas. 17-ame kilometre Vilnius – Maišiagala yra viešbutis „Villon” ( tel. 273 96 00, faksas 273 97 30).

Grįždami iš Maišiagalos į Vilnių, užsukame į Sudervės kaimą. Tai 16 km nuo Vilniaus ir 400 gyventojų turinti gyvenvietė. Rašytiniai šaltiniai mini Sudervę 1493 m. Jau tada čia buvo dvaras. 1637 m. dvaras ir žemė priklausė tuometiniam Vilniaus burmistrui J. Senkevičiui.

1822 m. buvo pastatyta graži klasicizmo stiliaus šv. Trejybės bažnyčia pagal Vilniaus universiteto profesoriaus architekto L. Stuokos-Gucevičiaus (1753-1798 m.) projektą. Sudervė turi nemažai galimybių turizmo plėtojimo srityje. Čia ant ežero kranto yra pastatytas šiuolaikinis motelis „Vilnoja”, 55 vietų restoranas – visa , ko reikia užsienio ir vietiniams turistams. Šalia įsikūręs Akmens skulptūrų parkas”.

Grįždami į Vilnių būtinai užsukame į Čekoniškes, kur yra vienintelė Europoje verbų seklyčia. Į nematerialaus paveldo pasaulio šedevrų sąrašą, kurį formuoja UNESCO, Lietuva pateikė šešis kandidatus, tarp jų yra ir Vilniaus verbos kaip unikali liaudies tradicija. Čia, vietoje galima pamatyti kaip gaminama verba, iš kokių gėlyčių pinama, galima išgirsti dainas, kurias dainuodavo merginos, gamindamos šiuos unikalius meno kūrinius. Galima verbų įsigyti atminimui.

Baigdami maršrutą, norintirji galės apsilankyti XIX a. įkurtame Šilėnų kaime, kur yra sena medinė šv. Marijos bažnyčia. Jaunimo grupės galės užlipti į vietinį Revos piliakalnį ir iš jo viršūnės pasigrožieti Neries upės kraštovaizdžiu.

Informacijos šaltinis:
Vilniaus rajono savivaldybė,
Rinktinės 50, LT-09318 Vilnius
tel.: (8-5) 275 1961
faks.: (8-5) 275 1990
El.p.: [email protected]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *