Varėna – Perloja – Merkinė – Jonionys- Liškiava – Varėna

Varėna – Senoji Varėna – Perloja – Merkinė – Jonionys- Liškiava – Varėna

Maršruto ilgis: 94 km
Maršruto trukmė: 1 diena
Maršruto kelio danga: asfaltas (pastaba: nuo Merkinės miestelio – rajoninės reikšmės kelio atšaka, danga asfaltas).

Lankytini maršruto objektai:

Varėna. įsikūrusi prie 1862 metais nutiesto Peterburgo – Varšuvos geležinkelio. Dabar tai rajono centras, kuriame yra apie 10 tūkst. gyventojų. 1893 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Stačiatikiams išvykus atgal į Rusiją, 1919 m. pastatas buvo pertvarkytas į bažnyčią, kuri 1920 m. pašventinta. 1933 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta.

Miesto centre yra jauki pėsčiųjų gatvelė, moderni biblioteka. Varėna garsėja kasmet vykstančia ir jau tradicine tapusia „Grybų švente“. Netoli geležinkelio stoties yra  paminklas Dzūkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams. Kultūros centro  parodų salėje nuolat veikia parodos.

Miesto pakraštyje – pušynų apsupti Varėnos tvenkiniai, miške tyvuliuoja Žiežulio ir Ilgio ežerai.

Senoji Varėna (5 km). Manoma, kad kunigaikščio  Vytauto Didžiojo medžioklės dvaro būta prie Varėnės ir Merkio santakos. Toje vietoje dabar stovi paminklinis akmuo su pirmojo Varėnos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Senojoje Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Menininko biografija susijusi su šios vietovės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Jis gimė šios bažnyčios vargonininko Konstantino ir Adelės Čiurlionių šeimoje ir šios bažnyčios kunigas Aloyzas Giaras jį pakrikštijo. 

Naujai pastatytoje Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (1994 m.), vyksta Sekmadienio muzikos koncertai ir parodos. 1995 metais, minint 120 – ąsias Čiurlionio gimimo metines, bažnyčioje atidengta atminimo lenta. 1997 metais B. Gražulio bibliotekoje atidarytas M. K. Čiurlionio atminimo kambarys.

Nuo Senosios Varėnos iki pat Druskininkų galima grožėtis stogastulpių ansambliu „Čiurlionio kelias“. Lietuvos nepriklausomybės pirmąjį dešimtmetį (1918 – 1928) mena paminklas.

Perlojos kaimas (16. 1 km) įsikūręs Merkio upės dešiniajame krante. Legendos mini garsų kunigaikštį Perlių, o istoriniai šaltiniai teigia Perloją buvus jau XIV amžiaus pabaigoje. 1792 m. Perlojai suteiktos Magdeburgo teisės. 1918 – 1919 metai vadinami Perlojos Respublikos kūrimosi laikotarpiu. Buvo įkurta Perlojos Respublika, prezidentu išrinktas Jonas Česnulevičius (1897 – 1952). Perlojos Respublika turėjo savo pinigus (Perlojos litą). Miestelio aikštėje 1930 m. pastatytas ir išsaugotas paminklas Vytautui Didžiajam. Papėdėje iškalti žodžiai: „Vytaute Didysai, gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“.

Netoliese – raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, statyta 1928 – 1930 m. Bažnyčią projektavo žinomas to meto sakralinės architektūros kūrėjas Vaclovas Michnevičius. Viduje įsidėmėtinas XIX a. pab. Juozo Balzukevičiaus paveikslas „Apaštalas Baltramiejus“. Ypač gražiai dekoruotos bažnyčios sienos. 1995 m. pastatytas paminklas „Žuvę už Perloją ir visą Lietuvą“. Apie Perlojos Respubliką įdomių eksponatų yra kraštotyros muziejuje.

Merkinė (32.7 km) – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, įsiterpusi Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos santakoje. Jos apylinkėse susikerta Dainavos lygumos smėlynai, Dzūkų aukštumos kalvos bei ežerai. Seniausius laikus mena piliakalnis, ant kurio stovėjusi pilis 1359 metais, buvo svarbi tvirtovė lietuvių kovose su kryžiuočiais. Nuo piliakalnio atsiveria gražūs gamtos vaizdai. 1569 m. Merkinei buvo pakartotinai suteiktos Magdeburgo teisės. Ilgus šimtmečius miestas buvo administracinis, karinis, ekonominis ir kultūrinis Dainavos krašto centras.

Šiandien Merkinės klestėjimo laikus liudija išlikę du miesto ribas žymintys stulpai, statyti 1579 metais. Vėlyvosios gotikos, renesanso ir baroko bruožų turinti Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra architektūros paminklas. Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Aikštėje įsikūręs Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus. Turtinga ekspozicija pasakoja apie Merkinės krašto istoriją, čia gyvenusius žmones, amatus. Muziejaus ekspozicijoje skaudi šio krašto žmonių pokario gyvenimo istorija, kovų ir netekties, pergalių liudijimas dokumentuose, fotografijose, partizanų ir tremtinių relikvijose. Netoliese –  Kryžių kalnelis. 

Jonionys (35.1 km) Kairiajame Nemuno krante, netoli Jonionių kaimo, yra akmenų grupės – senovės paleoastronominė stebykla. Jų išdėstymo sistemos vektoriai rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų – Merkinės bažnyčią, stovinčią senosios šventyklos vietoje. Kiti akmenys žymi, kur Saulė pateka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas (Kalėdų ir Rasos švenčių rytais). Akmenys sudaro lyg ir du atskirus ratus, pats didžiausias – pirmojo centre.

Jonionių akmenys – lankytinas, saugotinas ir turintis pažintinę istorinę reikšmę objektas, pasakojantis apie pirmųjų Lietuvos gyventojų mokslinius stebėjimus ir bandymus juos užfiksuoti, tam tikra sistema išdėliojant akmenis. 

Liškiava (47 km) Ant aukšto kalno, kairiajame Nemuno krante, stovi Liškiavos barokinis ansamblis. Liškiavos Švč. Trejybės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, buvęs dominikonų vienuolynas, statyti 1704-1720 m., varpinė ir koplytstulpis yra architektūros paminklai.  Bažnyčioje 11 dailės paminklų, tarp kurių XVII a. paveikslas ir XVIII a. freskos. Daug dailės paminklų išlikusių bažnyčios viduje yra nuo XVII iki XX amžiaus. Septyni rokoko stiliaus Švč. Trejybės altoriai, papuošti išraiškingomis skulptūromis, yra vieni vertingiausių rokoko pavyzdžių Lietuvoje.

Nemuno pakrantėje stūkso legendomis apipintas piliakalnis ir alkakalnis. 1998 m. buvusiame dominikonų vienuolyne įkurta Viešoji įstaiga „Liškiavos kultūros centras“. Architektūrinį ansamblį aplankyti galima kasdien, išskyrus pirmadienį, nuo 10 iki 12 val., ir nuo 14 iki 16 val.

Adresas: Liškiava, Merkinės sen., Varėnos rajonas, www.liskiava.lt