Rytinėje Talšos ežero pakrantėje, Talšos bei Salduvės parkuose įrengtas Talkšos ekologinis takas, kurį sudaro 23 stotelės su jose pastatytais informaciniais stendais bei parengta informacine medžiaga apie Talšos ežero pakrančių augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdžių įvairovę bei šios vietovės istoriją.

Talšos ekologinio tako ilgis – apie 5 km. Keliaudami juo Jūs susipažinsite su išlikusia palyginti natūralia Talšos ežero rytinės pakrantės gamta: galėsite grožėtis žaviais, nuo kalvelių atsiveriančiais ežero ir jo apylinkių kraštovaizdžiais bei Šiaulių miesto panorama, aptikti ir atpažinti kraštui būdingus ne vienos dešimties rūšių augalus bei gyvūnus.

Talšos ekologinio tako stotelės:

1. Talšos ekologinio tako pradžia


2. Pietinė Talkšos ežero pakrantė

Pietinėje Talšos pakrantėje veša tankūs pakrančių augalų sąžalynai. Pagal augalus galima daug ką pasakyti apie ežero būklę.

3. Kulpės žiotys
Iš Rėkyvos ežero ištekanti, pro durpynus pravinguriuojanti Kulpės upė (jos ilgis – 25,8 km) Šiauliuose, nuo Serbentų gatvės viaduko beveik iki Prūdelio, srūva požeminiu tuneliu. Paskui ji sujungia Talšos ir Ginkūnų ežerus, o už Šiaulių įteka į Mūšą. Kulpė yra dešinysis Mūšos intakas.

4. Žemažolė pieva
Šioje pievelėje gausu ankštinių augalų – paprastųjų garždenių, apyninių ir geltonžiedių liucernų. Žinoma, nė viena pieva negali apsieiti be miglinių (varpinių) augalų – pievinių miglių, paprastųjų smilgų, kvapiųjų gardūnyčių. Žemažolė pieva graži ir spalvinga įvairiais metų laikais.

5. Šaltiniuota pieva
Lietuvoje šaltiniuotų pievų išlikę labai mažai – dauguma jų jau nusausintos, o dar išlikusios užima nedidelius lopinėlius kur nors stačiose pašlaitėse, ežerų arba pelkių pakraščiuose.

6. Paežerės užliejama pieva
Užliejamos pievos yra mažiausiai priklausomos nuo žmogaus veiklos, nes čia viską reguliuoja vanduo: pavasario ir rudeninių potvynių metu jis atneša ir išneša maisto medžiagas.

7. Buveinės
Buveinėmis vadinami ekologiniai kompleksai, kur vienodomis arba panašiomis ekologinėmis sąlygomis įsikuria tam tikrų rūšių organizmų grupės. Kiekvienoje buveinėje ekologinės sąlygos ne visiškai vienodos – susidaro įvairios ekologinės nišos. Dėl to buveinę gali sudaryti kelios ar net keliolika labiau ar mažiau panašių bendrijų. Kartais viena buveinė apima visą ekosistemą, pavyzdžiui, ežerą ar mišką.

8. Tikram gamtininkui
Talšos ežero pakrantėmis driekiasi nendrynų juosta. Jeigu taku prasibrausite per nendryną, prieš akis atsivers ežero panorama ir galėsite stebėti vandens paukščius.

9. Smulkieji ežero gyventojai
Jeigu kantriai pasėdėsite prie kranto, vandens ir pakrantės augalų priedangoje pamatysite daugybę visokių ežero gyventojų. Jeigu pasiseks, išvysite iš vandens išnyrantį arba jo paviršiumi bėginėjanti stambų vorą – sidabrišką. Jis ne tik bėgioja vandeniu, bet ir puikiai nardo.

10. Krūmų karalystė
Daugelyje Talšos ežero pakrantės vietų veši įvairūs krūmai ir jų bendrijos. Krūmų sudaromos bendrijos yra viena iš pereinamųjų augalijos raidos – sukcesijos – stadijų. Kada nors krūmynų vietoje susidarys lapuočių, mišrus ar spygliuočių miškas.

11. Paupio brūzgynai
Talšos ežere ir Talšos bei Salduvės parkuose aptikta 5 rūšių varliagyvių. Nežinia kodėl. Bet daugeliui žmonių varlės ir rupūžės atrodo ne itin patrauklūs padarai. Tačiau gamtoje varliagyviai atlieka labai svarbų vaidmenį.

12. Nendrynų paukščiai
Tarp Talšos ir Ginkūnų ežerų, abipus juos jungiančios Kulpės, plyti vešlūs nendrynai. Mažesnių nendrynų plotų aplink Talkšos ežerą aptinkama daugelyje vietų. Tai tikras paukščių rojus.

13. Pusiaukelė
Čia, ties šiaurrytiniu Talšos ežero galu ir šiauriniame Talkšos parko pakraštyje, ties Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono riba, yra ekologinio tako pusiaukelė. Nuo pakilimo atsiveria puikūs vaizdai į ežero pusę ir Šiaulių panorama.

14. Ąžuolynas
Ąžuolyne gražu visais metu laikais, netgi žiemą, kai apsnigti medžių kamienai ir įmantriai išsirangusios šakos primena grafikos kūrinį. Ankstyvą pavasarį, kol medžiai dar be lapų, ima skleistis pavasarinių augalų žiedai.


15. Pievų drugiai
Talkšos ežero pakrantėse ir Talšos bei Salduvės parkuose ligi šiol aptikta 150 rūšių drugių. Diena skraidantys, spalvingi drugiai sudaro tik nedidelę šiose vietose gyvenančių drugių dalį. Gerokai daugiau nedidukų, neišsiskiriančių naktinių drugių.

16. Parko takeliais
Talšos parke daug įvairių medžių ir krūmų, miško laukymių ir pievelių. Tokios buveinės labai tinkamos įvairiems miško paukščiams: yra vietos lizdams sukti ir nestinga lesalo.

17. Aleksandrijos kryžkelė
Truputį tolėliau nuo šios stotelės Aleksandrijos gatvę kertantis kelias, kuris veda į Žuvininkų kaimą, yra riba, skirianti šiaurvakarinėje pusėje esantį Talšos parką nuo Salduvės parko.

18. Žemapelkė
Žemapelkės pakraščiuose galima aptikti nedidelėmis grupelėmis augančių pelkinių skiautalūpių, pasitaiko pavienių baltijinių gegūnių. Tai gegužraibinių šeimos augalai. Baltijinė gegūžinė, nors viena iš dažniausių gegūnių Lietuvoje, įrašyta į Raudonąją knygą.

19. Buvę žvyro karjerai
Kadaise šioje vietoje buvusį žvyro karjerą dabar primena savita čia susidariusi augalų ir gyvūnų visuma.

20. Jaukus kampelis žvyro karjere
Eidami Talšos ekologiniu taku jūs susipažinsite su augalais, buveinėmis, vandens, nendrynų ir parko paukščiais ir kitokiais gyvūnais. Tai dar ne visa įvairovė. Talšos ežero pakrantėse, Talšos ir Salduvės parkuose gyvena arba į juos užklysta 20 rūšių žinduoliai, aptinkama vienos rūšies roplių.

21. Klevų įvairovė
Salduvės parke pasodinta keturių rūšių klevų: paprastųjų, trakinių, sidabrinių ir platanlapių, nors pakraščiuose kai kur savaime įsikūrę sparčiai plintantys ir itin agresyvūs uosialapiai klevai.

22. Salduvės piliakalnis
Siūlome užkopti į 10 – 14 m. aukščio Salduvės piliakalnį. Nuo jo atsiveria gražus kraštovaizdis – miškai ir laukai, Salduvės – Malavėnų tvenkinys, matyti Zoknių oro uostas skrydžių valdymo bokštas. Nuo piliakalnio vaizdingas takas veda į pietus, Aleksandrijos link.

23. Pažinimo džiaugsmas
Viliamės, kad jums kelionė bus įdomi ir dar ne kartą atvyksite pasivaikščioti šiuo taku. Juk kiekvieną dieną galima pamatyti šį tą naujo: tik tą pražydusį žiedą, sunokusį vaisių, skrendantį drugį ar paukštį, tarp žolių ropojantį vabalą… Gamtoje viskas nepaliaujamai keičiasi – nuo ryto ligi vakaro ir nuo vakaro ligi aušros, nuo ankstyvo pavasario iki paskutinių žiemos atodūsių.

Informacijos šaltinis: Šiaulių turizmo informacijos centras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *