Trasos ilgis

Pajūrio dviračių trasą sudaro 3 skirtingos atkarpos, kurių bendrasis ilgis yra 216 km.

Pradedant kelionę Klaipėdoje, šios trasos atkarpos bus aprašytos tokia tvarka:
1. į pietus Kuršių nerija iki Nidos (52 km);
2. į šiaurę iki Latvijos sienos (49 km);
3. į pietus Pamariu iki Rusnės salos (115 km).

Šie atstumai paskaičiuoti keliaujant tiesiausiu maršrutu be apylankų, kuriomis tektų važiuoti norint aplankyti šalia arba toliau nuo trasos esančias įdomias vietas. Pirmoji trasos atkarpa per Kuršių neriją gali pailgėti net apie 10 km užsukus į Juodkrantę ir čia aplankius visas įdomias vietas. Beveik tiek pat pailgės ir trečioji atkarpa Pamariu pasirinkus maršrutą per Minijos (Mingės) kaimą. Bet pastaroji gali ir sutrumpėti 2 km pasirinkus alternatyvų nepaženklintą maršrutą nuo Klaipėdos iki Priekulės per Dituvos sodus.

Trasos dangos paviršius ir eismas

Dvi trasos atkarpos pajūriu eina puikiai įrengtais dviračių takais su kietu dangos paviršiumi (asfaltu arba trinkelėmis), tik nedidelė dalis sutampa su užmiesčių keliais ir miestų gatvėmis, kur dar nėra įrengtų kokybiškų dviračių takų.

Išskyrus Klaipėdos miestą, trečiojoje trasos atkarpoje (į Rusnės salą) dviračių takų beveik nėra. Didžioji jos dalis sutampa su esamais automobilių keliais, daugiausia žvyrkeliais, o 750 metrų atkarpa tarp Šernų ir Traubių praeina net lauko keliuku, kuris po lietaus gali būti nepravažiuojamas.

Nuo Klaipėdos iki Priekulės siūlomas alternatyvus nepaženklintas, bet saugesnis maršrutas per Dituvos sodus.

Ženklinimas

Tai pirmoji dviračių trasa Lietuvoje, paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais su dviratuko simboliu ir trasos
numeriu mėlyname fone. Alternatyvūs maršrutai nėra paženklinti. Ateityje Pajūrio dviračių trasą, jungiančią Latviją su Kaliningrado sritimi, planuojama integruoti į Europos dviračių trasų tinklą „EuroVelo©“ (10 nr. „Baltijos jūros
žiedas“, www.eurovelo.org) ir trasą R1 (Kalė (Prancūzija)–Sankt Peterburgas (Rusija)).

PLANUOJANT KELIONĘ PAJŪRIO DVIRAČIŲ TRASA

Dviračių pervežimo galimybės

Į pajūrį iš kitų Lietuvos vietų galima atvykti įvairiais būdais. Jeigu neplanuojate dviračio nuomotis vietoje, tada renkantis transporto priemonę svarbu atsižvelgti į galimybę transportuoti savo dviratį. Dviračius galima pervežti traukiniais, autobusais, keltais, laivais arba automobiliu.

Dviračių gabenimas traukiniais

Lietuvoje pervežti dviračius priemiestiniais traukiniais galima tam įrengtose vietose arba pašto vagonuose. Vasaros sezono metu dviračius į Lietuvos pajūrį galima atsivežti tarpmiestiniais greitaisiais traukiniais „Pajūris“ ir „Baltija“, kuriuose neišardyti dviračiai statomi specialiai tam įrengtuose stovuose arba neįgaliesiems skirtoje vagono dalyje. Dviračių vietų skaičius yra ribotas, todėl didesnėms kaip 4 dviratininkų grupėms gali kilti problemų užsakant bilietus iš anksto. Daugiau informacijos ieškokite traukinių stotyse arba „Lietuvos geležinkelių“ tinklalapyje www.litrail.lt.

Dviračių gabenimas autobusais

Pervežti dviračius maršrutiniais autobusais įmanoma tik jeigu juose yra pakankamai vietos. Už nedidelį mokestį savo dviratį galėsite gabenti autobuso viduje arba erdvioje bagažinėje. Dviratis įtilps lengviau, jeigu nuleisite jo sėdynę ir nuimsite priekinį ratą. Pajūrin vykstančių autobusų tvarkaraščius rasite transporto kompanijų tinklalapiuose: www.klap.lt, www.toks.lt, www.kautra.lt, www.busturas.lt. Dviratininkų grupėms turizmo agentūros teikia pervežimo paslaugas mikroautobusu su specialia priekaba 16–20 dviračių.

Dviračių gabenimas keltais

Patogiausias būdas jūsų užsienio svečiams atvykti į Lietuvą atsivežant ir savo dviračius – tarptautiniai jūrų keltai, kursuojantys tarp Klaipėdos ir Kylio (Vokietija) bei Karlshamno (Švedija). Daugiau informacijos ieškokite keltų kompanijos LISCO tinklalapyje www.lisco.lt arba teiraukitės turizmo agentūrų.

Iš Klaipėdos į Smiltynę kursuojančių keltų mokestis yra vienodas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tvarkaraščius ir kitą naujausią informaciją rasite Smiltynės perkėlos tinklalapyje www.keltas.lt arba perkėlos terminaluose:

I – Senoji perkėla (d. l. 5.30–3.00 val.), Žvejų g. 8, tel. 31 11 17;
II – Naujoji perkėla (d. l. 6.30–23.30 val.), Nemuno g. 8, tel. 36 70 03.

Dviračių gabenimas laivais

Persikelti su dviračiais iš Neringos į kitą Kuršmarių krantą arba atvirkščiai, iš Nemuno deltos (Šturmų, Uostadvario, Šilutės, Rusnės, Minijos) į Neringos gyvenvietes, galima specialiai užsakytu laivu (kaina priklauso nuo laivo dydžio). Laivų savininkų kontaktų ieškokite vietos turizmo informacijos centruose.

Gegužę–rugsėjį Nidą lengvai pasieksite iš Klaipėdos reguliariai kursuojančiu 300 vietų laivu „Mecklenburg“ (www.jukunda.lt) arba iš Kauno plaukiančiais greitaeigiais keleiviniais laivais (www.nemunolinija.lt).

Dviračių gabenimas automobiliu

Gabenant dviratį automobiliu, ant jo stogo arba galinės dalies tvirtinami specialūs dviračių laikikliai – vadinamieji „ragai“. Jeigu dviračių laikiklių neturite, galite išsinuomoti juos kelioms dienoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Dviračių nuoma

Jeigu dviračių neturite arba nėra galimybės jų atsivežti į pajūrį, galite juos išsinuomoti nuomos punktuose Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje bei kaimo turizmo sodybose ir viešbučiuose. Pajūrio kurortuose dviračių ir velomobilių nuomos punktų gausu centrinėse gatvėse ir pėsčiųjų alėjose, dauguma viešbučių ir svečių namų gali pasiūlyti dviračių nuomos paslaugas, bet tik savo svečiams.

Klaipėdoje dviračius galite išsinuomoti kultūros ir turizmo informacijos centre (Turgaus g. 7) ir viešojoje įstaigoje „Du ratai“. Šioje įstaigoje kokybiškus turistinius dviračius ir inventorių (neperšlampamus krepšius, šalmus, vaikiškas kėdutes, tandemines priekabas vaikams) galima užsisakyti iš anksto – jie pristatomi į bet kurią pajūrio vietą: „Du ratai“ (VšĮ) Mob. 8~614 18 695; El. paštas [email protected], www.bicycle.lt.

Maistas ir nakvynė

Skaniai pavalgyti galima daugelyje vietų. Kavinių ir barų gausu Klaipėdoje bei pajūrio kurortuose – Palangoje ir Neringoje, mažiau Pamario krašte. Prieš kelionę arba jos metu maisto produktų rasite parduotuvėse ir prekybos centruose, kurių dauguma išsidėstę prie pat dviračių trasos. Skanių patiekalų žygyje visada galite pasigaminti ir
patys. Kelionės metu galite nakvoti palapinėse arba kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose.

Palapines galima statyti valstybinėje žemėje, išskyrus Kuršių neriją, arba specialiai tam skirtose vietose, pvz., Nidos ir Palangos kempinguose. Be leidimo apsistoti nakvynei privačioje valdoje yra draudžiama, todėl visada atsiklauskite šeimininkų.

Svečių namų ir viešbučių tinklas pajūryje yra gana tankus, ypač pajūrio kurortuose, tačiau liepą ir rugpjūtį, kai dauguma žmonių atostogauja, šios nakvynės vietos būna užimtos. Vietas patartina rezervuoti iš anksto, prieš kelionę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *