1 – Kelionės pradžia dr. J. Basanavičiaus aikštėje.
XIX a.- XX a. šią aikštę – miesto turgų – juosė gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) gyvenamieji namai, parduotuvės, šventyklos, netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų.
Trumpai bus prisiminta pora legendų, kaip dviejų upelių sankirtoje, buvusioje miškų glūdumoje, kūrėsi Vilkaviškis.
Toliau maršrutas veda į rytinę miesto dalį, pro senuosius Vilniaus gatvės raudonplyčius namus.
2 – „Žingsniobuso“ keleiviai stabtels ant Meilės tilto, kur įsitikins, kad jis savo vardą pateisina: ant geležinių virbų daugėja spynelių, simbolizuojančių čia prisiekiamą meilę.
Meilės tiltas – tai Vilkaviškio gyventojams gerai žinoma vieta, kurios istorija ir liudininkų prisiminimai siekia XX a pradžią. Šiuo tiltu į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją – dabartinę biblioteką – vaikščiodavo Salomėja Nėris. Tiltas ir dabar žinomas ir mėgstamas jaunimo, tradicijos tęsiamos.
3 – Negali nedžiuginti restauruotas Viešosios bibliotekos pastatas. 1918 metais čia veikė Vilkaviškio „Žiburio” gimnazija, kurioje mokėsi lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų vaikai. Gimnazijoje buvo kuriamos organizacijos, būreliai, leidžiami laikraštėliai. Joje mokėsi ne viena įžymybė, kuria mes galime didžiuotis ir šiandien. Tai poetai ir rašytojai: S. Nėris, K. Bradūnas, J. Tysliava ir daugelis kitų.
4 – Maloniai stebina dalis fasadinės Vilkaviškio dvaro pastato pusės, įspūdingai po remonto atrodančios baltos kolonos. Šį dvarą valdė Lietuvoje garsios Oginskių giminės atstovai. Jame keletą dienų buvo apsistojęs 1812 metais į Rusiją traukęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Prie čia stovėjusio akmeninio stalo jis pasirašė savo garsųjį kreipimąsi į Vilkaviškio apylinkėse paradui išrikiuotą šimtatūkstantinę armiją.
5 – Geriausiai išlikusioje Vilkaviškio senamiesčio dalyje ekskursantai apžiūrės ne tik vieną gražiausių, bet ir egzotiškiausių praeities statinių – buvusio valstybinio spirito monopolio sandėlį. Tarybiniais metais čia buvo įsikūręs buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, o dabar šurmuliuoja parduotuvė „Norfa“. Apie laikotarpį, kai čia buvo pilstomas alkoholis, knygoje „Vilkaviškio savivaldybė. 1918–1938“ rašoma: „Įmonė veikė prieš didįjį karą, valdant Lietuvą rusams. Vokiečių okupacijos metu ji neveikė. Pradėjo veikti tik 1924 metais spalio mėn. Šios įmonės tikslas pilstyti spiritą ir atskiestą spiritą į Finansų Ministerijos nustatytos talpos indus“.
6-7 – Eidami Vytauto gatve sustojame prie senosios bažnyčios (buvusios cerkvės) ir Katedros.
Pirmąją medinę bažnyčią Vilkaviškyje pastatė 1620 m. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1870 – 1881 m. 1884 m. vyskupas Juozapas Olekas bažnyčią konsekravo. 1926 m., įsteigus Vilkaviškio vyskupiją, bažnyčia tapo Katedra. Per Antrąjį Pasaulinį karą Katedra buvo apgriauta. Atstatyti neleista ir pabaigta griauti. Parapijos klebono kunigo Vytauto Gustaičio rūpesčiu 1991 m. pradėta naujos Katedros statyba. 1998 m. naująją Vilkaviškio Katedrą konsekravo vyskupas Juozas Žemaitis, dalyvaujant garbingiems svečiams ir minioms tikinčiųjų. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra „Budavonės kankiniai” pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške.
8 – Toliau keliaujame per Eucharistinio kongreso tiltą. Šioje „stotelėje“ prisimename objektus iš praeities: senelių namus, pirtį bei sinagogą, o prieš akis matome dabartinį šios vietovės reginį: polikliniką, banką ir kt.
Smagių ir įdomių Jums akimirkų!
Ekskursijas šiuo maršrutu organizuoja ir daugiau informacijos suteikia:
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras
J. Basanavičiaus a. 7, Vilkaviškis
Tel: +370 342 20525
Faksas: +370 342 52216[email protected]
Svetainė: www.vilkaviskisinfo.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna